){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Su mitybos ypatumais siejama apie 20-50 proc. mirties nuo piktybinių navikų atvejų.
Maiste, kurį mes valgome, gali būti cheminių vėžį sukeliančių medžiagų. Tai visų pirma policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tarp jų benz(a)pirenas, kurių yra rūkytuose ir ilgiau riebaluose kepintuose maisto produktuose. Šie junginiai gali iš oro patekti ant augalų ar į dirvą, kurioje jie auga. Jų būna užterštoje dirvoje išaugusiose daržovėse. Todėl pakelėse, ypač ten, kur pravažiuoja daug automobilių, ar netoli aplinką teršiančių gamyklų maistinių augalų auginti nerekomenduojama.
Su maistu galima gauti ir N-nitrozaminų, ypač jų pirmtakų – nitratų ir nitritų. Iš pastarųjų ir antrinių aminų, kurių visuomet būna maiste, nitrozaminai gali pasigaminti burnos ertmėje, skrandyje ar šlapimo pūslėje. Maži nitratų kiekiai – būtina ir reikalinga sudedamoji daržovių dalis, pavojingi yra dideli jų kiekiai, kurių būna geriamajame, ypač šulinių, vandenyje. Nitrozaminų gaminimąsi trikdo normalus skrandžio rūgštingumas, C ir E vitaminai.
Su žemės riešutais, ryžiais galime gauti afla toksinų, pasigaminančių iš pelėsio Aspergilus flavus, tarpstančio karštose, drėgnose vietovėse, didesni jų kiekiai gali sukelti pirminį kepenų vėžį žmonėms ir gyvūnams.
Piktybinius navikus gali sukelti kai kurie pesticidai, insekticidai, maisto dažai ir pan.
Tačiau minėtos cheminės maistą teršiančios medžiagos tėra
atsakingos už nedidelę visų žmogaus piktybinių navikų dalį. Didesnę nei cheminiai kancerogenai reikšmę piktybinių navikų atsiradimui turi gyvulinių riebalų perteklius. Su didelio gyvulinių riebalų kiekio vartojimu siejamas sergamumas storžarnės, krūties (serga vyresnio amžiaus moterys), priešinės liaukos vėžiu. Maisto riebalai yra pagrindinė nutukimo priežastis, o nutukusieji dažniau serga gimdos kūno (moterys), tulžies pūslės ir inkstų vėžiu.
Pas mus 40-50 proc. daugumos žmonių suvartojamų maisto kalorijų sudaro riebalai, dažniausiai – gyvuliniai. Jie turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visų per dieną gaunamų kalorijų. Sveikatai būtų palankiau, jei didesnę vartojamų riebalų dalį sudarytų augaliniai aliejai, kuriuose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, yra E vitamino ir kitų naudingų sudedamųjų dalių, tarp jų – antioksidatorių, naikinančių sveikatai pavojingus laisvuosius radikalus, kurie gaminasi organizme. Ypač vertingas alyvuogių aliejus. Daugelis autorių teigia, kad didelių kiekių “raudonos” mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos, veršienos) vartojimas gali skatinti storžarnės vėžio išsivystymą. Tokio poveikio neturi paukštiena. Didesnį pavojų kelia sūdyta, rūkyta mėsa. Kol kas nėra įtikinamų duomenų apie žuvies produktų poveikį reliatyviai onkologinių ligų rizikai.
Nutukimas atsiranda ne tik vartojant daug riebalų, bet per daug valgant ir mažai judant. Sūrus maistas skatina skrandžio vėžio išsivystymą, nors druska laikoma ne priežastimi, o tik skatinančiuoju naviko plėtrą veiksniu.
Maistas gali būti ne tik pavojingas sveikatai. Jame yra ir tokių sudedamųjų dalių, kurios užkerta kelią vėžiui. Svarbi vėžio profilaktikos priemonė yra vaisiai ir ypač – daržovės. Juose yra vitaminų, mikroelementų ir kitų medžiagų, kurios skatina imunitetą, padeda organizmui kovoti su įvairiomis ligomis, tarp jų – su vėžiu. Ypač svarbūs yra vitaminai A, E, C, karotenoidai, selenas, folatai, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, t.y. nukenksmina laisvuosius radikalus.
Maistas, kuriame gausu daržovių, ypač morkų, kopūstų, rupios duonos, kruopų, atitolina storžarnės vėžį. Maistinės skaidulos nukenksmina tulžies rūgštis, kurių perteklius valgant riebų maistą kenkia žarnų gleivinei. Didėja žarnyno turinio kiekis, todėl mažėja į žarnyną patekusių ar žarnyne susiformavusių pavojingų cheminių junginių koncentracija.
Nemažai tyrinėjimų patvirtina ir apsaugomąjį žaliosios arbatos vaidmenį nuo kai kurių navikų formavimosi. Arbatoje yra antioksidatorių – polifenolių. Pienas, ypač neriebus, užkerta kelią skrandžio ir storžarnės vėžio atsiradimui ir plėtojimuisi todėl, kad tai yra pagrindinis natūralus kalcio, kuris tausoja žarnyno epitelį, šaltinis.
Apskritai racionali, visavertė mityba svarbi vėžio profilaktikai. Remiantis daugelio epidemiologinių tyrinėjimų duomenimis, spėjama, kad jei daržovių ir vaisių būtų vartojama 75 proc. daugiau nei dauguma žmonių šiuo metu vartoja, būtų galima išvengti 10-50 proc. virškinimo organų vėžio atvejų, o valgant tik vieną kartą nedidelę porciją mėsos per savaitę – 3-5 proc. storžarnės vėžio atvejų.
Gero, vitaminingo, subalansuoto maisto reikia ne tik sveikam žmogui, bet ir sergančiajam vėžiu. Tai reiškia, kad tokie asmenys turi gauti maisto, kuriame subalansuotas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų, skaidulų santykis.
Žinoma, kad gydytiems nuo piktybinių navikų ligoniams
atsiranda tam tikrų mitybos problemų: pasunkėjęs rijimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, skonio pasikeitimai, svorio kritimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, mažakraujystė ir pan. Todėl tokiems ligoniams rekomenduojami atitinkami maisto produktai. Pvz., Amerikos vėžio draugija pataria džiūstant burnai ir esant pasunkėjusiam rijimui kramtyti becukrę, ypač citrinos skonio, kramtomąją gumą, nes ji pagerina seilių išsiskyrimą. Gali padėti ir dažnas vandens gurkšnojimas arba burnos purškimas. Tinka drėgnas maistas (su padažais ir aliejumi). Bet kokį maistą reikia susmulkinti, sutrinti, padaryti jį tokį, kad lengviau būtų ryti. Rijimo sutrikimai gali palengvėti pridedant skysčių prie maisto ar valgant tokį maistą kaip kiaušiniai, pieno produktai, sūris, vaisiai, minkštai virtos daržovės ir minkšta mėsa.
Apetito stoka ir pykinimas dažnai patiriamas po vėžio gydymo. Gydymo metu dažnai kinta skonis, todėl galima padidinti prieskonių kiekį, jei tai skatina norą valgyti. Valgyti geriau mažais kiekiais ir dažniau. Kai kuriais atvejais pykinimą sėkmingai slopina vaistai. Yra ir vaistų, stimuliuojančių apetitą, kuriuos gali parinkti gydytojas. Svarbu, kad valgydamas žmogus jaustų malonumą.
Jei vargina vidurių užkietėjimas, patariama daugiau vartoti
skysčių, rūgštaus pieno produktų, daržovių, vaisių, mankštintis. Antra vertus, po chemoterapijos gali atsirasti viduriavimas. Tuomet reikėtų vartoti daugiau skysčių, vengti pieno produktų, mažiau vartoti skaidulingo maisto, nevartoti produktų, skatinančių vidurių pūtimą, jei reikia – vartoti medikamentų, kurių paskiria gydytojas.
Svoris dažnai krenta ankstyvuose vėžio gydymo ir sveikimo etapuose. Tai normalu, tačiau nuolatinio svorio kritimo reikia vengti. Svorio kritimą galima sumažinti atitinkamai maitinantis. Užkandžiai tarp pagrindinių valgių (pusryčiai, pietūs, vakarienė) yra geri kalorijų šaltiniai.
Ligoniams, gydomiems nuo vėžio, dažnai pasireiškia anemija. Ji priklauso nuo kraujo netekimo, chemoterapijos, spindulinio gydymo ar nuo paties naviko. Subalansuota dieta gali padėti organizmo atsinaujinimo sistemoms ir gaminant naujas kraujo ląsteles. Geležies papildų reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju. Papildoma geležis naudinga, kai organizme jos kiekis nepakankamas, bet nepadeda, jei anemiją sukelia kitos priežastys, pvz., organizmas nepajėgia jos pasisavinti. Anemiją gydyti turi gydytojas.
Chemoterapija gali sumažinti kaulų stiprumą. Kaulų stiprumą didina kalcis, vitaminas D, kai kurie vaistai, kurių turi skirti gydytojas.
Sergant ir sveikstant maiste esančių vitaminų ir mineralų kiekis gali būti nepakankamas, jį reikia papildyti. Geriausiai tinka subalansuoti vitaminų ir mineralų rinkiniai, kuriuose yra 100 proc. daugumos šių elementų “dienos kiekio“, t.y. reikalingo vitaminų ar mineralų kiekio per dieną. Kai kas mano, kad jei nedidelis kiekis šių medžiagų yra naudingas, tai jei jų daugiau, bus dar geriau. Tačiau šios minties mokslas nepatvirtina. Dideli vitaminų ir mineralų kiekiai gali būti žalingi, pvz., didelės antioksidantų dozės gali sutrikdyti chemoterapijos ar radioterapijos efektyvumą, todėl būtina aptarti maisto papildų vartojimą su gydytoju. Geriausia vartoti natūralius antioksidantų šaltinius – daržoves, vaisius.
Sėkmingai pagydžius ligonį, sirgusį vėžiu, medžiagų apykaita normalizuojasi. Pasveikusių nuo piktybinių navikų asmenų maistas turėtų būti toks kaip ir racionalus sveikų žmonių maistas, nors remiantis pastarųjų metų tyrinėjimais patariama šiek tiek (15-20 proc.) riboti bendrą kalorijų kiekį riebalų ir angliavandenių, t.y. cukraus ir krakmolo, sąskaita, vengti sunkiai virškinamų produktų, kasdien valgyti vaisių, daržovių ir būtinai judėti.
Literatūros sąrašas - redakcijoje
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę