Dėl kokių priežasčių gali pritrūkti virškinimo fermentų?

Kasdien valgome įvairų maistą, tačiau ar susimąstome, kiek maistingųjų medžiagų iš jo pasisavina mūsų organizmas? Net ir kokybiškiausio maisto valgymas neužtikrina, kad organizmui nieko netruks. Ką turėtume žinoti apie virškinimo fermentus ir dėl kokių dažniausių priežasčių jų gali pritrūkti?

 

Kuo svarbūs virškinimo fermentai?

 

Organizmas geba įsisavinti tik iki tam tikrų molekulių suskaldytas maisto medžiagas, pavyzdžiui, baltymai skaidomi į aminorūgštis, riebalai – į riebalų rūgštis ir cholesterolį, o sudėtiniai angliavandeniai – į smulkesnes molekules, vadinamas gliukoze, fruktoze, galaktoze ir kt. Iš maisto taip pat gauname vitaminus, mineralines medžiagas, įvairius biologiškai aktyvius junginius, pavyzdžiui, flavonoidus. Suvalgytą maistą į maistines medžiagas paversti geba virškinimo fermentai, kurie gaminami ne tik kasoje, bet ir plonojoje žarnoje. Virškinimo fermentų išsiskiriama ir burnoje, ir skrandyje, tuo tarpu storojoje žarnoje svarbiausia yra skysčių apykaita ir vitaminų gamyba, mineralinių medžiagų įsiurbimas. Virškinimo fermentai – tai svarbūs baltyminiai katalizatoriai, kurie daug kartų pagreitina virškinimo procesus – biochemines reakcijas, kurių metu didesnės molekulės tampa mažesnėmis molekulėmis, kurias jau įmanoma įsisavinti.

 

Kada organizmui gali pritrūkti virškinimo fermentų?

 

Dažniausia virškinimo fermentų trūkumo priežastis – persivalgymas. Kai virškinimo traktas per greitai apkraunamas per dideliu maisto kiekiu, tuomet visai nenuostabu, kad kasa tiesiog nespėja pagaminti reikiamo virškinimo fermentų kiekio. Daug lemia ir įvairios maisto alergijos – dėl jų neįsisavinamas pieno cukrus, kai kurie angliavandeniai ir t.t.

Žinoma, kad senstant natūraliai lėtėja medžiagų apykaita ir mažėja virškinimo fermentų kiekis organizme. Lėčiau virškinimas vyksta ir kenčiant nuo per mažo skrandžio rūgštingumo.

Labai daug įtakos lėtiniams virškinimo sutrikimams turi ir nuolat patiriamas stresas. Lėtinė įtampa labai išsekina nervinę sistemą ir neretu atveju pirmiausiai nukenčia būtent virškinimo traktas. Žmogus gali jausti tokius simptomus kaip sunkumas skrandyje, nevirškinimo pojūtis, pilvo pūtimas, pilvo skausmas ir raižymas.

Virškinimo fermentų gali pritrūkti dėl įvairių kasos ligų ir sutrikimų, pavyzdžiui, lėtinio ir ūminio pankreatito, cistinės fibrozės, cukrinio diabeto ar kasos vėžio. Virškinimo funkcijos sutrikimų gali atsirasti dėl tam tikrų žarnyno ligų, pavyzdžiui, celiakijos. Virškinimo fermentų veikla trinka ir dėl Krono ligos ar kitų uždegiminių žarnyno sutrikimų.

Tai tik keletas pavyzdžių, mat virškinimo sistema ir pats virškinimo procesas yra labai sudėtingi, todėl jų sutrikimų gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, kurios nebūtinai susijusius su pačia virškinimo sistema.

 

Kaip natūraliai pagerinti virškinimo funkciją?

 

Pirmiausiai reikėtų stengtis sureguliuoti mitybą. Joje neturėtų trūkti skaidulinių medžiagų ir vandens. Taip pat būtina vengti persivalgymo. Jo riziką labai reikšmingai sumažina mitybos režimo sureguliavimas, kai stengiamasi valgyti dažnai ir nedideliais kiekiais. Taigi maitintis reikėtų bent 4-5 kartus per dieną, nedarant tarp valgymų didesnių nei 4 valandų pertraukų. Paskutinį kartą pavalgyti reikėtų tuomet, kai iki miego likusios bent 4 valandos. Didžiausią maisto dalį reikėtų suvalgyti pirmojoje dienos dalyje. Nevalia praleisti pusryčių.

Kitas svarbus patarimas – būtina stengtis valdyti lėtinį stresą. Ilgalaikė įtampa tikrai labai kenkia virškinimo funkcijai, be to, labai didėja emocinio valgymo rizika. Svarbu valgyti lėtai ir neskubant. Geriausia valgyti tyloje ir sutelkiant visą dėmesį tik į maistą. Verta užduoti sau paprastus klausimus ir susikoncentruoti į tai, kas lėkštėje. Koks maisto skonis? Kokia jo struktūra? Koks aromatas? Toks ramus valgymas iš tiesų labai svarbus, nes tuomet geriau sukramtome maistą, suvilgome jį seilėmis ir paruošiame virškinimo traktą lengvesniam virškinimo procesui. Taigi nevalia valgyti vairuojant ar žiūrint televizorių bei dirbant kompiuteriu.

Virškinimo funkcijos pagerinimui gali prireikti papildomo virškinimo fermentų vartojimo. Mezym vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Mezym dozės priklauso nuo virškinimo sutrikimų laipsnio, optimali dozė nustatoma individualiai. Jeigu kitaip nenurodyta, valgant išgeriamos 2-4 plėvele dengtos tabletės. Plėvele dengtos tabletės nuryjamos nekramtant ir užsigeriant dideliu skysčio kiekiu. Ilgalaikio  gydymo atveju vartojimo trukmę nustato gydytojas. Vartojimo trukmę vaikams taip pat nustato gydytojas. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai