Maistas teikia energiją ir reikalingas medžiagas naujų audinių sintezei. Tris apatines mitybos piramidės dalis (duoną, grūdinius produktus, bulves; daržoves ir vaisius; pieną ir jo produktus, mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštinius, riešutus) sudaro reikalingi augimui maisto produktai.
Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos (pagal Lietuvos Respublikos mitybos centro rekomendacijas, 2000) bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius. Augimo kreivės padeda nustatyti, ar vaikas vystosi harmoningai, ar nesutrikęs jo augimas. Jei vaiko augimas atitinka amžiui būdingas kreives, galima teigti, kad jo mityba pakankama.
Respublikos mokslininkai (Dailidienė ir kt., 2000; Zaborskis ir kt., 2001) nustatė, kad beveik trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų auga neharmoningai. Iš jų daugiausia buvo per mažo svorio ikimokyklinukų – 30 proc. ir 6 proc. turėjo antsvorio.
Vaikai, kurie nepakankamai pavalgo arba yra netinkamai maitinami, būna mažesni, dėl nepakankamo atsparumo dažniau serga, prasčiau mokosi. Tokie vaikai iki galo neatskleidžia savo potencialių galimybių. Užsitęsęs vienos arba daugiau maisto medžiagų nepakankamumas sukelia tam tikras ligas pvz., mažakraujystę, gūžį, rachitą.
Nutukę jaunesni negu 3 m. vaikai, kurių tėvų svoris normalus, suaugę turi mažą antsvorio riziką. Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė. Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė. Nutukusių vaikų pagrindinė medžiagų apykaita lėtesnė. Jiems yra didesnė 2 tipo diabeto rizika, todėl jie turėtų būti mokomi sveikai maitintis. Svorio didėjimo priežastimis reikėtų laikyti per mažą fizinį aktyvumą, nuolatinį valgymą nerimaujant, labai saldžių gėrimų pomėgį.
Šalia kitų mažakraujystės priežasčių reikėtų paminėti helmintozę, prasidėjusias menstruacijas mergaitėms. Norint išvengti mažakraujystės dėl geležies trūkumo, reikėtų kuo daugiau valgyti produktų, turinčių geležies. Derėtų prisiminti, jog geležis, gaunama iš mėsos patiekalų, gerai absorbuojama, tačiau mėsos pakaktų valgyti vieną kartą per dieną. Kiti maisto produktai, turintys geležies, turėtų būti valgomi su vitaminu C, kuris padidina geležies absorbciją. Pavyzdžiui, suvalgius kruopų košės, reikėtų išgerti stiklinę apelsinų sulčių.
Jodo trūkumą Lietuvos žmonėms nulemia geologinės sąlygos bei nepakankamas jūros gėrybių, kuriose daug jodo, vartojimas. Todėl kasdienius mūsų organizmo jodo poreikius turėtume papildyti joduota druska.
Maisto šaltiniai, sudarantys sveikos mitybos pagrindą vaikystėje, kinta. Žindymas gali tęstis keletą pirmųjų metų. Vaikai, išmokę kramtyti, pradeda valgyti kietą maistą, tad keičiasi jų valgomo maisto struktūra. Kai kurie vaikai, sulaukę metų, dar maitinami i buteliuko, nors stomatologai teigia, jog toks maitinimo būdas kenkia mažylių dantims.
Kūdikiai mėgsta paprastą maistą, jiems nepatinka sudėtingi patiekalai. Maistas kūdikiui turi būti patiekiamas mažomis porcijomis. Pradžioje vaikas valgys rankomis, bet vėliau, sėdėdamas drauge su tėvais už stalo, jis susidomės ne tik maistu, bet išmoks naudotis ir įrankiais.
3-4 metų vaikas, palyginti su kūdikiu, suvalgo mažiau, nes šiame amžiuje sulėtėja jo augimo ir vystymosi tempas. Mažylis nori paprasto maisto, be padažų. Kelias dienas ar net savaites gali valgyti vieną ir tą patį patiekalą, kol pasireiškia kitokio maisto noras.
Prie naujo maisto mažylį tenka pratinti kantriai ir atkakliai. Neretai jo siūlyti gali tekti keletą kartų. Matydamas maistą parduotuvės vitrinoje, virtuvėje, gražiai patiektą mažomis porcijomis lėkštėje, ilgainiui vaikas nuspręs, jog tai vertas dėmesio patiekalas.
Ar pakankama vaiko mityba, rodo sveika jo išvaizda, energingumas. Jei paaiškėja, jog vaikui stinga kokios nors maisto grupės produktų, siūloma jų duoti tuomet, kai vaikas alkanas.
Leidimas pasirinkti taip pat gali padėti vaikui įprasti prie naujo maisto. Pavyzdžiui, “Ko norėsi desertui: obuolio ar slyvos?” Klausimas skatina ne tik sveiko maisto pasirinkimą, bet ir teigiamus tėvų ir vaikų tarpusavio santykius.
Kadangi daug televizijos ir kitokių reklamų siūlo maistą, kuris nėra labai vertingas, reikėtų ugdyti vaiko atsparumą neigiamam reklamos poveikiui. Galėtume paklausti: ”Ar valgydamas šį maistą greičiau augsi, būsi stipresnis, o gal nuo jo tik pastorėsi?”
Užkandžiavimas turėtų būti apgalvotas, patiekalai –
vertingi maistiniu požiūriu, valgomi bent valandą prieš pagrindinį maistą.
Užkandis prieš pietus turėtų sužadinti apetitą. Geriausiai tiktų vaisiai arba jogurtas.
Sultys dažnai tampa pagrindiniu ikimokyklinuko gėrimu. Jos neturėtų būti labai saldžios. Sultimis nereikėtų keisti pieno. Ikimokyklinukas turėtų išgerti ne daugiau nei 460 mg sulčių per dieną.
Skatindami arba norėdami pagirti vaiką neturėtumėme atsidėkoti saldumynais. Geriau pasiūlykime skanių, sultingų vaisių, išradingai paruoštų daržovių. Taip ugdytume vaiko palankumą šiai sveiko maisto grupei.
Geros mitybos įpročiai, įgyti ikimo-kykliniame amžiuje, užtikrins tinkamą mitybą visą gyvenimą.
Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko valgymo įpročiai kiek pasikeičia. Jis turi pusryčiauti anksčiau, nes reikia spėti į mokyklą. Jeigu šeimoje pusryčiaujama, tai pusryčiaus ir vaikas. Turėtume išmokyti vaiką pasigaminti paprastus, bet maistingus pusryčius. Nepusryčiaujančių vaikų mityba prastesnė, kadangi prarastas maisto medžiagas sunku atgauti kitų maitinimusi metu.
Augimas prieš lytinį brendimą yra lėtas ir nuolatinis, tačiau šio amžiaus vaikai suvalgo didesnę porciją.
Mokykloje vaikas valgo drauge su grupe. Bendraamžiai ir mokytojai gali daryti įtaką mitybos įpročiams, vaikas gali paragauti neįprasto jam patiekalo, jeigu jį valgo ir kiti vaikai.
Jeigu vaikas atsineša priešpiečius arba juos perka mokyklos valgykloje, priešpiečiai turi sudaryti maždaug trečdalį rekomenduojamos maistinių medžiagų normos (žr. 1-2 lent.).
Paauglystės pradžioje skirtumai tarp vaikų yra didžiausi. Mergaitėms ypač padaugėja kūno riebalų, joms anksčiau negu berniukams pradeda augti ilgieji kaulai. Berniukams ima ryškėti vyriškieji požymiai.
Drauge su šiais pasikeitimais paaugliai susidomi mityba, tačiau neretai iš neigiamos pusės. Kai kurie paaugliai išbando svorio metimo dietas. Tai gali sukelti rimtų mitybos sutrikimų – anoreksiją ir bulimiją. Kai kurie pradeda nesilaikyti sveikos mitybos rekomendacijų ir ima valgyti bulvių traškučių, gerti saldžių gėrimų.
• Žavėjimasis lieknumu. Pamirštama, kad mūsų amžiaus žmonės yra aukštesni ir atitinkamai daugiau sveria. Reikėtų valgyti tiek, kad kūno svoris būtų normalus, t. y. kūno masės indeksas (svoris kilogramais padalintas iš ūgio, pakelto kvadratu, metrais) būtų 18-25.
• Greito maisto pasirinkimo pagunda. Taip maitinantis gaunama per daug cukraus ir riebalų. Vėliau, atsiradus sveikatos sutrikimams, įsisenėjusius mitybos įpročius keisti gana sunku ir ne kiekvienas tam pasiryžta.
• Treniruotės ir didelis užimtumas neleidžia papietauti namuose – tam nėra laiko. Tačiau saugiai nešiojamo maisto – bananą, džiovintų abrikosų, sulčių – gali pasiimti pats paauglys. Vakarienei paaugliui nereikėtų pamiršti išgerti stiklinės pieno, suvalgyti indelį varškės arba jogurto.
• Daugiau laiko praleisdamas ne namuose, paauglys renkasi, ką valgys. Kartais kylantis paauglio noras prieštarauti nulemia, kad pasirenkamas netinkamas maistas. Sprendžiant tokią problemą paauglio sveikatos labui reikėtų su juo aptarti sveiko maisto pasirinkimo galimybes. Galėjimas pasirinkti veiksmingas bet kuriame amžiuje.
• Alkoholio vartojimas. Pamažu tai gali tapti problema paaugliui. Televizijos reklama kartais gali sudaryti įspūdį, jog alkoholis, pvz., alus, siejasi su linksmybėmis ir romantika. Tačiau alkoholis gali rimtai sutrikdyti galutines augimo ir vystymosi stadijas, susilpninti organizmo galimybes absorbuoti ir panaudoti maisto medžiagas.
• Visi vaikai privalo papildomai vartoti vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Vaistinėse parduodami vitaminai turi daug to, ko reikia sveikatai. Tačiau labiau tikėtina, kad subalansuota mityba aprūpins organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Jeigu tėvai saugiau jaučiasi duodami vitaminų, jie turėtų įsitikinti, kad šis malonumas neviršija rekomenduojamų normų (žr. 1-2 lenteles).
• Išrankus maistui vaikas ir lieka išrankus.
Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Tėvų pareiga vaikams paruošti sveiką maistą, o vaikas pats nusprendžia, kiek ir ko suvalgyti. Vaikai, pasirodo, valgo geriau, jeigu suvokia, jog valgo tam, kad gerai jaustųsi, o ne todėl, kad įtiktų tėvams.
• Smaližius visada liks smaližiumi.
Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.
Literatūros sarašas - redakcijoje.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
kontaktai 868057851;email:valdas1975@yahoo.com
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt