Rudas cukrus, baltas cukrus, medus, stevija, agavų sirupas ir visi kiti saldikliai – akys tiesiog raibsta nuo saldiklių gausos parduotuvių lentynose. Tad šįkart domimės ir klausiame, kaip išsirinkti saldiklį, kuris būtų ne kenksmingas bet galbūt dar galėtų būti ir naudingas mūsų organizmui?
Svarbiausia – vengti dirbtinių saldiklių
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną sunaudoti ne daugiau kaip 25 g. cukraus. Deja, tačiau labai dažnai mes peržengiame šią ribą ir net neįtardami cukraus gauname kur kas daugiau nei mums reikia. O kur dar tie visi dirbtiniai saldikliai, kurie yra dažnai dedami į įvairius maisto produktus.
Aspartamas, sukralozė, sacharinas – tai būtent tie dirbtiniai saldikliai, kuriuos labai dažnai pasirenka tie, kurie nori išvengti kalorijų. Ir nors šie dirbtiniai saldikliai neturi kalorijų, pripratus prie jų skonio gali būti puikus cukraus pakaitalas, visgi jų reikėtų vengti. Taip pat reiktų vengti ir tų maisto produktų, kuriuose yra pridėta dirbtinių saldiklių. Štai keletas priežasčių, kodėl.
Pirmą, dirbtinis cukrus mums rečiau sukelia sotumo jausmą, suvalgę maisto produktų, kurie yra pagardinti dirbtinais saldikliais mes norime dar valgyti, pilnai nepasisotiname. Antra, dirbtiniai saldikliai yra tikras priešas mūsų kūno linijoms, padauginę jų mes rizikuojame priaugti svorio, susirgti kraujagyslių ligomis.
[banner-24]
Geriausia tai, kas natūralu – stevija, medus ir agavijos sirupas
Stevija yra gaunama iš lapų, šis saldiklis yra šiek tiek saldesnis nei baltas ar rudas cukrus, Tačiau steviją rekomenduojama naudoti dėl to, jog kitaip nei cukrus, stevija nepakelia glikeminio indekso, cukraus kiekio kraujyje, be to, ji neįtakoja mūsų skonio receptorių. Tiesa, prieš pasirenkant stevją reikėtų išanalizuoti etiketę: reikia rinktis tokią stevijos pakuotę, kurioje būtų naudojama stevija lapų ekstraktas.
Tie, kurie domisi, kas geriau – agavų sirupas ar medus, turėtų žinoti, jog medus šioje vietoje pirmauja. Meduje yra dviejų rūšių cukraus – fruktozės ir gliukozės. Jame taip pat daug antioksidantų, kurie reikalingi žmogaus organizmui, gerai imuninei sistemai palaikyti, tad medų drąsiai naudokite ne tik tada, kai vargina peršalimas ir reikia gerti arbatą, bet ir tuomet, kai norite pasisaldinti savo kasdienybę: medų tepkite ant skrebučio, dėkite į avižines košes...Tiesa, nereikėtų medaus pasterizuoti ir šildyti, nes būtent tada dingsta visos gerosios jo savybės, tad jei norite išlaikyti visas medaus gydomąsias savybes, tuomet geriau jo nedėkite į karštą arbatą.
Noras saldėsių: kodėl jis atsiranda ir kaip jį numalšinti?
Ne vienas iš mūsų tikriausiai pastebėjome, jog atėjus šaltajam metų laikui vis dažniau norisi suvalgyti ne vaisių ar daržovių, bet kažko saldaus, pavyzdžiui, sausainių ar šokolado....Toks mūsų noras saldumynų yra nesunkiai paaiškinamas: gali būti, jog Jūsų organizmui trūksta chromo. Tad saldumynų poreikį nesunkiai galime sumažinti gerdami chromo papildus arba valgydami bulves, kurios yra išvirtos su lupenomis, rupių miltų produktus, šviežiais daržoves.
Nuolat save stebėkite. Jei kelis kartus save sugriežtinsite ir vietoj saldumynų imsite sveikesnį, ne tokį saldų užkandį, pavyzdžiui, morką su humuso padažu, tuomet jūsų organizmas, didelė tikimybė, jog greit įpras prie tokių sveikų užkandžių ir nereikalaus cukraus.
Cukrus – tai priklausomybė, pasistenkite, kad jis netaptų priežastimi ne tik antsvorio, bet ir ligų. Rūpinkitės savo bei artimųjų sveika mityba. Atsiminkite, kad kaip šaukštas deguto gali pagadinti statinę medaus, taip ir keletas nekaltų šaukštelių cukraus per dieną taip pat gali pakenkti Jūsų sveikatai.
Parengė: L.Rimgailė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę