Gustavas Wilhelmas Pauligas (1850–1907) gimė Vokietijoje, Liubeko mieste, sodininko šeimoje. Sulaukęs 21 metų garlaiviu atvyko į Suomiją dirbti klerku „Nokia“ kompanijoje – tai nebuvo nieko ypatingo, nes Liubeko verslo bendruomenė palaikė ryšius su Suomija dar nuo Hanzos sąjungos laikų. Daugelis suomių verslininkų mokėsi amato paslapčių Liubeke, daugelis vokiečių dirbo suomiškose kompanijose. Iki persikeldamas į Suomiją, G. Pauligas dirbo pameistriu „Piehl & Fehling“ kompanijoje, prekiaujančioje vadinamosiomis kolonijų prekėmis – kava, prieskoniais, šokoladu ir kakava. Dirbdamas su gėrybėmis, atvežtomis iš tolimų ir egzotiškų kraštų, kiekvienas jaunuolis neišvengiamai užsigeisdavo kada nors ten patekti. G. Pauligas į tuos kraštus nenukeliavo, tačiau ambicingai užsidegė tomis gėrybėmis prekiauti, kai tik atsiras galimybė. Pavyzdžiui, Suomijoje. Žinoma, ten reikėjo adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų. Darbas „Nokia“ kompanijoje tam puikiai tiko. Darbštus ir sąžiningas jaunuolis greitai pelnė gerą reputaciją. Kai 1873 metais „Nokia“ būstinė persikėlė į Helsinkį (kad būtų arčiau pagrindinių transporto mazgų ir prekybos centrų), į sostinę persikėlė ir G. Pauligas. Ten jis gyveno kukliai – taupė pinigus savo kompanijai steigti. Helsinkyje jis susipažino su daugeliu verslininkų, ir vienas jų, rusas Pavelas Sinebričiovas, suteikė pirmąją paskolą. 1876 metais Imperinis Senatas pripažino prekybos agentą Gustavą Wilhelmą Pauligą Suomijos piliečiu, ir tais pačiais metais jis atidarė Helsinkyje savo parduotuvę, prekiaujančią, anot reklaminio skelbimo, „kolonijų prekėmis – reikiamais kiekiais ir geromis pristatymo sąlygomis“. Pirkėjai čia rasdavo žalių kavos pupelių, prieskonių, cukraus, ryžių, razinų, džiovintų vaisių, aliejų, portveino ir konjako. Daugumą prekių G. Pauligui iš Vokietijos tiekė jo buvęs darbdavys „Piehl & Fehling“. Per pirmuosius savo verslo metus G. Pauligas importavo į Suomiją 303 tonas žalios kavos. G. Pauligas suvokė, kaip palengvinti žmonėms gyvenimą – pardavinėti jiems jau skrudintas kavos pupeles. „Skrudinti kavą yra ne verslas, o smagus hobis“, – sakė jis. Šitas hobis 1904 metais pradėjo Suomijoje pramoninį kavos skrudinimą. Tokios kavos pupelės, supakuotos į penkių kilogramų skardines, buvo perkamos taip gerai, kad G. Pauligas sukūrė savo prekės ženklą – „P“ raidę, žyminčią jo kompanijoje skrudintas kavos pupeles. G. Pauligas mirė 1907 metais, sulaukęs 56 metų, verslą perėmė jo žmona Bertha Paulig, ir kompanija išliko šeimos rankose iki šių dienų. Johannas Jacobsas (1869–1958), gimė kaime netoli Vokietijos miesto Bremeno, daugiavaikėje ūkininko šeimoje. Savaime suprantama, baigus pradinę mokyklą jam teko stoti prie žemės darbų, tačiau jis netruko suvokti, kad toks užsiėmimas – ne jam. Sulaukęs 15 metų J. Jacobsas tapo Bremeno pirklio parankiniu. Prekyba Europoje išgyveno neregėtą pakilimą: karai tarp valstybių jau buvo pasibaigę, prasidėjo industrializacija, žemyną raižė geležinkeliai, nusidriekė ryšiai su kitais kontinentais, sparčiai augo vidurinė klasė. metų, per kuriuos išsiugdė unikalius įgūdžius maišyti ir gaminti gerą kavą.
1895 metais jis Bremeno centre atidarė savo nedidelę kavos, arbatos, šokolado ir kakavos parduotuvėlę. Išgirdęs, kad Amerikoje išrasta pramoninė kavos pupelių skrudinimo technologija, iškart suvokė to reikšmę ir 1907 metais įsteigė savo kavos skrudinimo įmonę ir pažadėjo pirkėjams paskrudinti kavą pagal jų skonį, atsižvelgiant į „kiekvienos pupelės struktūrą ir charakterį“ (kad ir ką tai reikštų) ir taip išgaunant „ypatingą kavos skonį“. Tokia reklama suveikė ir padėjo J. Jacobso kompanijai suklestėti. Kavos vartojimas Vokietijoje augo, kaip ir Johanno verslas. Siekdamas išplėsti jį už Bremeno miesto ribų, J. Jacobsas 1926 metais įsteigė naują kompaniją „Joh. Jacobs & Co.“, išvežiojančią jo kavą po visą Vokietiją, vėliau – ir visą Europą. 1930 metais į kompaniją atėjo dirbti įkūrėjo sūnėnas Waltheris J. Jacobsas (vėliau perėmęs ir visą verslą), kuris sukūrė kompanijos logotipą skrudintos kavos pupelių pakuotėms – juodos ir geltonos spalvų „Jacobs Kaffee“ ženklą. Tais laikais tai buvo neįprasta, tačiau suteikė ženklų pranašumą prieš konkurentus – „Jacobs“ kava buvo atpažįstama ir vertinama. „Jacobs“ kompanija priklausė šeimai iki 1982 metų, kol susijungė su Šveicarijos šokolado gamintoja „Interfoods“ ir taip suformavo „Jacobs Suchard“ koncerną, o šį 1990 metais įsigijo amerikietiška maisto kompanija „Kraft“.Luigi Lavazza (1859–1949) gimė mažame Murizengo miestelyje Turino provincijoje, Pjemonte, Šiaurės Italijoje. 1895 metais įsteigė „Lavazza“ kompaniją ir atidarė nedidelę bakalėjos parduotuvėlę Turine. Tais laikais kavą buvo priimta skrudinti, gaminti ir pardavinėti toje pačioje vietoje – ir būtent tai žavėjo L. Lavazza, kurio talentas pagaminti kavą pagal kliento pageidavimą ir vietinius receptus netruko greitai atsiskleisti. 1910 metais jis pradėjo didmeninę prekybą kavos pupelėmis, o kai Pirmojo pasaulinio karo metu prie jo verslo prisijungė trys sūnūs, kavos gamyba ir prekyba tapo vienintele „Lavazza“ specializacija. 1927 metais, kai Italijoje baigėsi Tautų Lygos draudimas importuoti kavą, „Luigi Lavazza S.p.A.“ iškart pavirto viena didžiausių Europoje kavos kompanijų ir tokia liko iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Pats L. Lavazza 1936 metais paliko kompaniją savo vaikams ir mirė po trylikos metų būdamas turtingas žmogus. Šiuo metu kompanija taip pat priklauso jo palikuonims. 1870-aisiais tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo buvo nutiesta geležinkelio linija, o tai paskatino turizmą ir sparčią Suomijos sostinės plėtrą. Mieste ne tik atsirado kanalizacija ir elektra, Helsinkis išvis virto europietiškų miestu: restoranų meniu buvo sudaromi pagal Europos didmiesčių pavyzdį (ir netgi rašomi jie buvo prancūziškai – tarptautine gastronomijos kalba). Būtent ten į Suomiją atėjo mada po puikaus maisto pasimėgauti konjako taurele su kava... O 1896 metais išleistos pirmosios suomiškos kulinarinės knygos receptuose buvo minimi ir egzotiški ingredientai – citrinos žievelė, migdolai, vanilė, petražolės, riešutai, imbieras ir Kajeno pipirai. Ir G. Pauligas buvo pasiruošęs tenkinti tokių prekių poreikį... Tais laikais žmonės parduotuvėje pirkdavo žalias kavos pupeles, kurias namie skrudindavo keptuvėse, nebuvo įprasta pirkti ir maltą kavą.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę