){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Per 300 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų dalyvauja Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle. Dirbama vadovaujantis moksliškai pagrįstomis metodikomis, unikaliomis programomis ir projektais. Rezultatai nuolat vertinami, apibendrinami. Jie patikina: vaikai, įgiję žinių ir įgūdžių, sveikiau maitinasi, yra fiziškai aktyvesni, jiems geriau sekasi moksle ir siekti savo tikslų, jie mažiau svaiginasi alkoholiu ir narkotikais. Sveika gyvensena yra vienas iš asmenybės ugdymo būdų, teikiantis esminių žinių ir gairių visam gyvenimui.
Sveikatos vertės
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (ši institucija kuruoja sveikatą stiprinančių įstaigų tinklo veiklą Lietuvoje – aut. past.) direktoriaus Romualdo Sabaliausko, gerų rezultatų pasiekiama, kai sveikata tampa pedagogų ir vaikų, tėvų ir visos bendruomenės rūpesčiu. Kėdainių savivaldybės taryboje yra tekę apginti idėją, kad, įsteigus Visuomenės sveikatos biurą, jis ne tuštins biudžetą, o teiks naudą. Įsteigtas bene pirmasis Lietuvoje, biuras efektyviai veikia, ir, kaip rodo tyrimai, gerėja kėdainiškių – suaugusiųjų ir vaikų – kai kurie sveikatos rodikliai.
Kėdainių savivaldybės meras Rimantas Diliūnas išsitarė, kad gyventojai dažnokai prikiša dėl per mažos „valdžios“ pagalbos besigydantiesiems. „Ligoninėje ir pirminės sveikatos priežiūros centre visad gausu pacientų; jie gydomi, gauna pašalpas, išmokas ir vaistus, t. y. valstybė tam lėšų skiria daug. Tačiau sergančiųjų nemažėja, lėšų prašoma vis daugiau, o sveikatos, kokios norima, nėra, – akcentavo meras. – Jauno žmogaus, vaiko ugdymas yra sveikesnės visuomenės reali galimybė.“
Integravimas visose pamokose
Sveikatą stiprinančioje mokykloje sveikatos ugdymas integruojamas į visą ugdymo sistemą. Ką reiškia žodis „integruojamas“? Pavyzdį pateikė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas: „Chemijos mokytojas paprašo į pamoką atsinešti morkų. Kalbėdamas apie cheminius elementus, nurodo, kokių sveikatai svarbių mikroelementų yra morkose ir kurių jokia laboratorija neatrastų vaikų mėgstamuose bulvių traškučiuose. Likus nedaug laiko iki skambučio, visi triauškia morkas. Kas iš to? Vaikai, kurie rytoj priešpiečiaudami draugų akivaizdoje valgys morką, nepatirs bulvių traškučių valgytojų pašaipų; greičiau pastarieji bus pavadinti neraštingais.“
Sunku įsivaizduoti? Iliustruoti gali Lietuvos mokyklų ir darželių sėkmės istorijos.
...ir kas tinka prie kotletuko
Šiaulių vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ ugdytiniams pasisekė: sveikatos stiprinimo ir ugdymo keliu čia einama 14 metų. Tai darželis, kuriame veikia plaukimo baseinas, sporto salėje paklota speciali danga, vaikai gali sportuoti basi, kotletukus jie valgo ne su bulvėmis ar ryžiais, o, kaip pataria sveikos mitybos žinovai, su dviem porcijomis daržovių ir be padažo. Pietų nereikia užgerti saldžiu kompotu, tačiau bet kuriuo metu galima atsigerti tyro vandens. Kaip ir valgyti vaisių – kiek nori ir kada nori. Alergiškiems vaikams – atskiras racionas. Vadovaujant direktorei Sigitai Savišienei, sukurta sveikatos ugdymo koncepcija. Jos esmė: sveikatos ugdymas, psichosocialinės aplinkos („mikroklimato“) gerinimas.
Suburianti mokykla
Iš tokio darželio kas nenorėtų į sveiką mokyklą? Kad ir Kėdainių M. Daukšos pagrindinę. Antras dešimtmetis, kai įstaigos bendruomenė siekia gyventi sveikiau. Atnaujintas stadionas, įrengta lauko klasė ir dviračių aikštelė. Bet mokyklos direktorius Linas Butkus pirmiausia kalba ne apie įrenginius, o apie bendravimą su vaikais: „Kad suprastume savo auklėtinius, ir patys darome tai, ko iš jų tikimės: mokomės sveikatingumo kursuose, praktikuojame jogą, šiaurietišką vaikščiojimą. Kartą per metus pedagogai, tėvai ir vaikai rengia vaidinimą, o repeticijos ir pasirodymai visus suburia. Kai tėvus pakvietėme rašyti laiškus savo vaikams, įsitikinome, kokie jie reikalingi tiek geriesiems, tiek „blogiukams“, priklausomybių turintiems. Yra diena, kai pamokas vaikams veda jų tėvai.“
Šioje mokykloje vaikai patys kuria sveikatos ugdymo ir prevencijos idėjas, o mokytojai jiems tėra pagalbininkai. „Svaik nuo gyvenimo!“ (su potekste „Nesisvaigink psichotropinėmis medžiagomis“) dažais sniege išrašė moksleiviai po mokyklos langais. Šis bendraamžių raginimas, žiemos šalčiams neatlėgstant, ilgai buvo visų akiratyje. O kai mokykla dalyvavo projekte „Kuriant geresnį gyvenimą Europoje“, partneriams iš Ispanijos ir Jungtinės Karalystės pakvietus, į užsienį pasimokyti ir pasidalyti patirtimi vyko ne švietimo skyriaus darbuotojai ir ne mokyklos pedagogų delegacija – vyko mokyklos pradinukai.
Vieta, kur nejaučiame mokyklos, – taip sveikatą stiprinančios mokyklos vaikai vadina Poilsio salą. Tai kambarys, kur jie ateina pailsėti minkštasuoliuose, pasitarti ar pažaisti, kur gyvena jų talismanas meškutis Petras. „Moksleiviai į konkursus ar olimpiadas vežasi ir savo numylėtinį talismaną, – šypsosi M. Daukšos pagrindinės mokyklos projektų koordinatorė Sigita Vievesienė. – Šis jiems padeda iškovoti pergales!“
Per vaikų, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą ugdoma atsakomybė už savo elgesį, pasitikėjimas, vertybinės nuostatos; įtraukiant bendruomenę, kuriama palanki sveikatai aplinka – toks teigiamas „šalutinis“ sveikos gyvensenos poveikis, pastebi M. Romerio universiteto docentė dr. Aldona Jociutė, viena iš tarptautinio Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinatorių.
Geroji patirtis
Vilniaus V. Kovalevskajos vidurinėje mokykloje
Matematikos mokytojas Vitalij Kozlovskij jau 16 metų vasaromis su moksleiviais keliauja į keturių dienų žygį. Tai ir dainos, pokštai prie laužo, po žvaigždėtu dangum. Mokytojas subūrė futbolo ir ledo ritulio būrelius, organizuoja žygius dviračiais, slidėmis, rudens maratoną.
Tauragės Tarabildų pagrindinėje mokykloje
Kūno kultūros mokytoja Eglė Juozaitienė organizuoja dviračių slalomo varžybas, „Dviračių šventę“ ir įstabius „Vaisių ir daržovių mitingus“. Iš rudens gėrybių sudarytas „tortas“ virsta puota: vaikai spaudžia ir skanauja sultis.
Marijampolės profesinio rengimo centre
Kūno kultūros mokytojas Algimantas Kanapickas: „Mano tikslas – nebūti pamokslininku, elgtis taip, kad vyktų dialogas, kad vaikai suprastų alkoholio, tabako, narkotikų žalą. Būtina pradėti nuo savęs. Sveikata – svarbi laimingo gyvenimo būdo dalis, kurią reikia branginti ir nuolat puoselėti.“
Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinėje mokykloje
Biologijos mokytoja metodininkė Daiva Adamkavičienė koordinuoja projektą „Aukime sveiki“, rengia diskusijas, veda sveikos gyvensenos pamokas. Autorinis „Sveiko gyvenimo modelis“ pristatytas Žibartonių bendruomenei ir kitoms mokykloms.
Kėdainių M. Daukšos pagrindinės mokyklos nuotraukos
Sveikatą sukuriame savo aplinkoje, kurioje mokomės, dirbame, ilsimės ir mylime.
Otavos chartija, 1996
Ilgiau ir laimingiau
„Lietuvos sveikatos programos 2020“ vienas siekinių – kad iki 2020-ųjų 90 proc. mokyklų ir pusė visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų būtų sveikatą stiprinančios.
Numatyta pailginti vidutinę lietuvių gyvenimo trukmę iki 76 metų (dabartinė – 73,5).
2012 m. tyrimo dešimtyje savivaldybių duomenimis, 47 proc. apklaustų suaugusiųjų pritarė, kad valstybės svarbiausiu rūpesčiu taptų žmonių sveikata. O atsakydami į klausimą, kas turi labiausiai ja rūpintis, prioritetus rikiavo taip: 1 – gydymo įstaigos; 2 – patys gyventojai; 3 – Sveikatos apsaugos ministerija.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę