){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Artėjant šiltajam sezonui, nors, atrodytų, paradoksalu, bet dažniau vartojame konservus. Juos vežamės į iškylą gamtoje ar atostogų kelionę. Kokie žuvies ir mėsos konservai yra vertingiausi? Kaip sumaniai juos išsirinkti? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistės: vyriausioji veterinarijos gydytoja Janina Kondrotienė ir vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.
Kuo naudingi žuvies konservai?
Suprantama, kad sveikiausia valgyti šviežią žuvį. Tačiau konservus vartoti patogu, tai greitas produktas: atidarei, sumaišei su makaronais ar pridėjai šalia košės – ir yra sotus užkandis. Žuvies konservai turi polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių. Jos svarbios žmogaus kraujotakos, nervų, imuninei sistemai, gerina regėjimą, širdies ir smegenų veiklą.
Tačiau konservuose žūsta kai kurios biologiškai vertingos medžiagos, nes tai sterilizuotas termiškai apdorotas produktas.
Todėl specialistai pataria geriau gaminti patiekalus iš šviežios ar šaldytos žuvies, o konservų vartoti tik retkarčiais.
Kurie žuvies konservai yra vertingiausi? Kaip juos pasirinkti?
Žuvų konservai vertingiausi yra tie, kurie gaminami iš maistiniu požiūriu vertingų riebiųjų jūrinių žuvų – silkių, tunų, skumbrių ir kt. Šiose žuvyse gausu minėtųjų omega- 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, geležies, jodo, fosforo.
Patartina rinktis konservus su nesmulkinta žuvimi, nes juose mažiau kitų produktų (krakmolo, vandens) ar maisto priedų. „Žuvų konservai yra gaminami su įvairiais padažais, aliejumi ar „savose sultyse“; juos gaminant negali būti naudojami konservantai. Labiau vertinami „savo sultyse“, nes išlieka natūralus skonis, be to, yra daugiau žuvies ir mažiau kitų sudedamųjų dalių“, – teigia veterinarijos gydytoja Janina Kondrotienė.
Pasak jos, populiarūs rūkytų žuvų konservai, pavyzdžiui, šprotai, tačiau neturėtume jų valgyti labai dažnai, nes rūkymo metu susidaro kancerogeninė medžiaga – benzo(a)pirenas. Prieš keletą metų šių teršalų latviškuose rūkytų žuvų konservuose buvo randama dažnai, o šiuo metu tiriant šiuos konservus teršalų kiekio viršijimų nebuvo. Latviai pakeitė gamybos technologiją – rūkoma mažiau, dėl to kiek pakito įprastas skonis.
Pasitaiko atvejų, kai Baltijos jūroje sugaunamose riebiose žuvyse (šprotuose, strimelėse), Baltijos menkių kepenyse randama kenksminga medžiaga dioksinas. VMVT, nustačiusi didelį šių teršalų kiekį, uždraudė naudoti Baltijos jūroje sugaunamų menkių kepenis, todėl konservai šiuo metu gaminami daugiausiai iš atlantinių menkių kepenų.
Kartais kai kurių riebių žuvų konservuose (pavyzdžiui, tuno) nustatomas padidėjęs histamino kiekis. Jis susidaro dauginantis bakterijoms, jei žuvys yra laikomos netinkamai. Dėl didelio histamino kiekio gali atsirasti alerginių reakcijų ar apsinuodijimo požymių. Pakitusio skonio ar kvapo konservuose randama ir sunkiųjų metalų.
Rinkdamiesi žuvies konservus su užpilais (aliejumi, pomidorų padažu), atkreipkite dėmesį į ženklinimo etiketėje esantį žuvies ir užpilo kiekį. Jis gali būti nurodytas procentais ar pateikiant grynąjį produkto kiekį. Produkto sudedamos dalys pateikiamos pagal jų kiekį mažėjančia tvarka. Kuo konservų sudėtyje yra daugiau žuvies, tuo produktas vertingesnis. Pasidomėkite apie produkto sudėtį ženklinimo etiketėje: kokių yra maisto produktų, priedų ar prieskonių.
Pakalbėkime ir apie mėsos konservus. Jų pasirinkimas lyg „katė maiše“, nes jie uždaryti, nematai nei turinio, nei kvapo neužuodi.
„Visa informacija pateikiama jų ženklinime, – sako specialistė Viktorija Septilkienė. – Pirkdami mėsos konservus, atkreipkite dėmesį, koks nurodytas mėsos procentas, atidžiai perskaitykite informaciją apie sudėtį. Atkreipkite dėmesį, kokios nurodytos mėsos rūšys (jautiena, kiauliena, paukštiena) ir jų kiekiai procentais.“
Mėsos (ir kitų sudedamųjų dalių) kiekius ženklinime privalu nurodyti, kai pavadinime yra nurodyta panaudota žaliava. „Pavyzdžiui, „Kiaulienos“ konservų sudėties ženklinime privalu nurodyti kiaulienos kiekį procentais, „Jautienos su paprika“ konservų – jautienos ir paprikos kiekius. Jei konservai pavadinti tiesiog „Turisto pusryčiai“, tai sudedamųjų produkto dalių procentais rodyti neprivaloma. Sudėtis visuomet išdėstyta eiliškumo tvarka – kurie ingredientai įrašyti pradžioje, tų yra daugiausia“, – sako V. Septilkienė.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę