){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Svarbiausias mėsos komponentas yra raumens audinys, o vertingiausia jo sudedamoji dalis – baltymai, sudarantys apie 80 proc. audinio medžiagų.
Raumenyse yra 1–1,5 proc. mineralinių medžiagų (tai daugelio organizmo struktūrinių komponentų pagrindas) – daugiausia kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro ir magnio. Raumenyse yra ir mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio.
Mėsoje yra ir vitaminų – daugiausia B grupės, vitamino C mėsoje beveik nėra, o A, D ir E – nedideli kiekiai.
Mineraliniai elementai, išskyrus nedideles išimtis, yra lengvai organizmo pasisavinami.
Mėsos riebalai – žmogaus organizmui būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Be to, riebalai pagerina maisto skonį bei jo kulinarines savybes, turi riebaluose tirpių vitaminų, taip pat palengvina A, D grupės vitaminų pasisavinimą.
Mokslininkų duomenimis, 100g mėsos sudaro 30–40 proc. suaugusio žmogaus baltymų paros normos. Mitybos požiūriu gyvuliniai baltymai yra vertingesni negu augaliniai.
Kiauliena
Kiaulienoje, palyginti su kitų gyvulių mėsa, yra daug riebalų: atsižvelgiant į kategoriją, nuo 27 iki 49 proc. Kiaulienos mėsa pagal riebalinio audinio kiekį skirstoma į rūšis: neriebi kiauliena – iki 10 proc. matomų tarpraumeninių riebalų, pusriebė – 30–50 proc., riebi kiauliena – 50–85 proc. matomų tarpraumeninių riebalų.
Baltymų kiekis – nuo 16 iki 11 proc.
Aviena
Aviena – riebi mėsa (nuo 9 iki 15 proc.), tačiau joje gausu ir baltymų (nuo 16 iki 21 proc.). Aviena dėl joje esančių specifinio kvapo medžiagų aiškiai skiriasi nuo kitų gyvulių mėsos.
Jautiena
Jautienoje riebalų kiekis palyginti nedidelis – nuo 7 iki 12 proc., o baltymų – nuo 19 iki 21 proc. Dėl mėsoje esančio raumeninio audinio jautiena yra vertingas produktas.
Paukštiena
Paukščių mėsa savo chemine sudėtimi, maistingumu bei iš plonų skaidulų sudarytu raumeniniu audiniu smarkiai skiriasi nuo gyvulių mėsos.
Vištiena yra švelni, balta mėsa, turinti didelį kiekį baltymų. Baltieji paukščių raumenys yra ypač vertingi.
Vandens paukščių mėsa – žąsiena ir antiena – yra tamsi ir turi daugiau riebalų.
Mėsą reikia vertinti pagal išvaizdą, spalvą, konsistenciją bei kvapą.
Šviežia mėsa skirstoma į atšaldytą, sušaldytą ir smarkiai sušaldytą.
Šviežia atšaldyta mėsa – stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos (priklauso nuo gyvulio rūšies). Šviežios mėsos raumenys standūs, elastingi, paspaudus pirštu, duobutė tuoj pat išsilygina. Ji neturi jokio pašalinio kvapo.
Šviežia sušaldyta (ne aukštesnėje kaip -12°C temperatūroje) ar smarkiai sušaldyta (ne aukštesnėje kaip -18°C temperatūros) mėsa turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos.
Perkant sušaldytą mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo tinkamą mėsos laikymo temperatūrą.
Nepatartina pirkti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes tokiu atveju šaldoma nepakankamai.
Taip pat nerekomenduojami gaminiai, esantys pažeistoje pakuotėje, ar jei yra sniego apnašų – tokie produktai greičiau genda.
Net ir sušaldytų produktų negalima labai ilgai laikyti. Kuo ilgiau produktą laikysime, tuo jo mitybinė vertė bus mažesnė.
Perkant mėsą ar jos produktus apie kokybę spręsti reikia pagal ženklinimo etiketėse vartotojui pateikiamą informaciją, o ne etikečių grožį ar viliojančius užrašus.
Termiškai apdorojant mėsą prarandama dalis B grupės vitaminų: verdant – 15–40 proc. kepant – 40–50 proc., troškinant – 30–60 proc., konservuojant – 50–70 proc.
Šaldant mėsą, vitaminų kiekis beveik nesikeičia, tačiau ilgai laikant sušaldytą mėsą, joje susidaro ledo kristalai, ardantys ląsteles, todėl atšildant mėsą atsiranda nemažai masės ir vertingų medžiagų nuostolių.
Šaldytą mėsa geriau atšildyti pamažu, dideliais gabalais, vėsioje patalpoje. Taip atšildomos iš ištirpusių ledo kristalų susidariusios mėsos sultys, jos vėl įsigeria į raumeninį audinį, ir mėsa pasidaro beveik tokia, kokia buvo.
Biologiškai vertingiausia – šviežia atvėsinta mėsa.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę