Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » MITYBA  » Mėsa – maistas kasdieninis

Mėsa – maistas kasdieninis

Lietuviai nuo seno mėgo skaniai ir sočiai pavalgyti. Mūsų stalas retai kada būna be mėsos ir jos gaminių: kotletų, cepelinų, balandėlių, kepsnių ir pan. Gydytojai sutinka, kad mėsa turi daug žmogui reikalingų savybių. „Sveikas žmogus“ nusprendė pasidomėti įvairiomis mėsos rūšimis bei jų turimomis maisto medžiagomis. Galbūt kartais praverstų pamėgtą kiaulieną ar jautieną pakeisti kuo kitu, pavyzdžiui, aviena? Apie tai pasakojo Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija SEPTILKIENĖ.
 

Apie mėsą apskritai


Svarbiausias mėsos komponentas yra raumens audinys, o vertingiausia jo sudedamoji dalis – baltymai, sudarantys apie 80 proc. audinio medžiagų.
Raumenyse yra 1–1,5 proc. mineralinių medžiagų (tai daugelio organizmo struktūrinių komponentų pagrindas) – daugiausia kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro ir magnio. Raumenyse yra ir mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio.
Mėsoje yra ir vitaminų – daugiausia B grupės, vitamino C mėsoje beveik nėra, o A, D ir E – nedideli kiekiai.
Mineraliniai elementai, išskyrus nedideles išimtis, yra lengvai organizmo pasisavinami.
Mėsos riebalai – žmogaus organizmui būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Be to, riebalai pagerina maisto skonį bei jo kulinarines savybes, turi riebaluose tirpių vitaminų, taip pat palengvina A, D grupės vitaminų pasisavinimą.
Mokslininkų duomenimis, 100g mėsos sudaro 30–40 proc. suaugusio žmogaus baltymų paros normos. Mitybos požiūriu gyvuliniai baltymai yra vertingesni negu augaliniai.

 

Pagrindinės mėsos rūšys


Kiauliena
Kiaulienoje, palyginti su kitų gyvulių mėsa, yra daug riebalų: atsižvelgiant į kategoriją, nuo 27 iki 49 proc. Kiaulienos mėsa pagal riebalinio audinio kiekį skirstoma į rūšis: neriebi kiauliena – iki 10 proc. matomų tarpraumeninių riebalų, pusriebė – 30–50 proc., riebi kiauliena – 50–85 proc. matomų tarpraumeninių riebalų.
Baltymų kiekis – nuo 16 iki 11 proc.

{banner-25}
Aviena
Aviena – riebi mėsa (nuo 9 iki 15 proc.), tačiau joje gausu ir baltymų (nuo 16 iki 21 proc.). Aviena dėl joje esančių specifinio kvapo medžiagų aiškiai skiriasi nuo kitų gyvulių mėsos.
Jautiena
Jautienoje riebalų kiekis palyginti nedidelis – nuo 7 iki 12 proc., o baltymų – nuo 19 iki 21 proc. Dėl mėsoje esančio raumeninio audinio jautiena yra vertingas produktas.
Paukštiena
Paukščių mėsa savo chemine sudėtimi, maistingumu bei iš plonų skaidulų sudarytu raumeniniu audiniu smarkiai skiriasi nuo gyvulių mėsos.
Vištiena yra švelni, balta mėsa, turinti didelį kiekį baltymų. Baltieji paukščių raumenys yra ypač vertingi.
Vandens paukščių mėsa – žąsiena ir antiena – yra tamsi ir turi daugiau riebalų.
 

Mėsos pirkimas


Mėsą reikia vertinti pagal išvaizdą, spalvą, konsistenciją bei kvapą.
Šviežia mėsa skirstoma į atšaldytą, sušaldytą ir smarkiai sušaldytą.
Šviežia atšaldyta mėsa – stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos (priklauso nuo gyvulio rūšies). Šviežios mėsos raumenys standūs, elastingi, paspaudus pirštu, duobutė tuoj pat išsilygina. Ji neturi jokio pašalinio kvapo.
Šviežia sušaldyta (ne aukštesnėje kaip -12°C temperatūroje) ar smarkiai sušaldyta (ne aukštesnėje kaip -18°C temperatūros) mėsa turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos.
Perkant sušaldytą mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo tinkamą mėsos laikymo temperatūrą.
Nepatartina pirkti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes tokiu atveju šaldoma nepakankamai.
Taip pat nerekomenduojami gaminiai, esantys pažeistoje pakuotėje, ar jei yra sniego apnašų – tokie produktai greičiau genda.
Net ir sušaldytų produktų negalima labai ilgai laikyti. Kuo ilgiau produktą laikysime, tuo jo mitybinė vertė bus mažesnė.
Perkant mėsą ar jos produktus apie kokybę spręsti reikia pagal ženklinimo etiketėse vartotojui pateikiamą informaciją, o ne etikečių grožį ar viliojančius užrašus.
 

Mėsos ruošimas


Termiškai apdorojant mėsą prarandama dalis B grupės vitaminų: verdant – 15–40 proc. kepant – 40–50 proc., troškinant – 30–60 proc., konservuojant – 50–70 proc.
Šaldant mėsą, vitaminų kiekis beveik nesikeičia, tačiau ilgai laikant sušaldytą mėsą, joje susidaro ledo kristalai, ardantys ląsteles, todėl atšildant mėsą atsiranda nemažai masės ir vertingų medžiagų nuostolių.
Šaldytą mėsa geriau atšildyti pamažu, dideliais gabalais, vėsioje patalpoje. Taip atšildomos iš ištirpusių ledo kristalų susidariusios mėsos sultys, jos vėl įsigeria į raumeninį audinį, ir mėsa pasidaro beveik tokia, kokia buvo.
Biologiškai vertingiausia – šviežia atvėsinta mėsa.

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Lankytojų komentarai

Ilona
2010-01-21 17:38
ne dienos be mesos, o perku ten kur jau laiko patikrinta, visad einu i arvi parduotuvele, nes zinau, kad ten sviezia, be to , yra is ko rinktis.
vertintoja
2008-06-16 14:51
+1 nes neparaset kokioje mesoje kokios grupes vitaminu daugiausia

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2017. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS