){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lietuvoje nutukimo problema itin aktuali. Manoma, kad kas antra moteris ir kas trečias vyras turi antsvorio arba yra nutukę. Tyrimai parodė, kad tarp 25 šalių pagal nutukimą Lietuvos moterys pirmauja. Pvz., tik 20 proc. Kauno moterų kūno masė buvo normali, 35 proc. turėjo antsvorio ir 45 proc. buvo nutukusios.
Kadangi nutukimas yra lėtinis procesas, sukeliantis didelius sveikatos sutrikimus, jo reikia stengtis išvengti. O tai trunka ilgai. Būtina suprasti, kad žmogus turi iš esmės pakeisti gyvenseną, kitaip norimų rezultatų nepasieks.
Persivalgymas arba organizme nėra “skaitliuko”
Dažniausiai žmonės persivalgo, nekontroliuodami maisto kiekio, nes organizme nėra “skaitliuko”, kuris reguliuotų maisto kiekį. Žmogus iš gamtos gauna viską - baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, vandens ir deguonies. Šios medžiagos dalyvauja medžiagų apykaitoje. Jos perdirbamos ir galutiniai skilimo produktai pašalinami iš organizmo. Todėl reikalinga pusiausvyra tarp gaunamų ir išskiriamų iš organizmo medžiagų. Jei gaunamos medžiagos neperdirbamos ir neišskiriamos - pradeda didėti kūno masė.
Respublikinio mitybos centro rezultatai rodo, kad Lietuvos vyrų vidutinė paros maisto davinio energinė vertė yra 2601 kkal, o moterų - 1952 kkal. Blogiausia, kad 19-34 metų grupės vyrai gauna 2668 kkal, o 50-64 metų - 2477 kkal. Moterys - atitinkamai 1916 kkal ir 1972 kkal. Taigi praktiškai vyresniame amžiuje valgome tiek pat kiek ir jaunystėje, tačiau senstant lėtėja organizmo medžiagų apykaita, mažiau judame ir dirbame. Reikėtų smarkiai padidinti fizinį aktyvumą, bet, deja, to nedarome. Todėl gautos energijos perteklius verčiamas į riebalų luitus - didėja kūno svoris.
Žmogus nekontroliuoja savo svorio ir daugelis nežino, ar jis normalus. Antsvoris nustatomas pagal kūno masės indeksą (KMI). Jis apskaičiuojamas padalijus kūno masę kilogramais iš ūgio metrais kvadratu. Pvz., svoris - 75 kg, ūgis - 170 cm. KMI = 75:1,702.
* esant normaliai kūno masei KMI yra 18,5-24,9;
* esant antsvoriui - 25-29,9;
* esant nutukimui - per 30;
* esant medžiagų apykaitos sutrikimui - per 40 kg/m2.
Kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo KMI (jį lengvai galima apskaičiuoti ir pagal internete pateiktą informaciją: http://www.kmi.lt) ir kraujo spaudimą. Vyresnieji turėtų pasidomėti ir cholesterolio koncentracija kraujyje.
Kai žmogus iki pietų nieko nevalgo, o vėliau dažniausiai persivalgo - tai vadinama asimetrine mityba. Tokie žmonės valgo vėlai vakare ar net naktį. Patartina laikytis mitybos režimo, o ryte ir iki pietų valgyti lengvą maistą iš vaisių ir daržovių, gerti šviežių sulčių ar žalios arbatos. Būtent pirmoje dienos pusėje, kai intensyvi protinė ir fizinė veikla, reikia daug energijos, kurią gauname iš lengvai virškinamo maisto. Iš gyvulinės kilmės maisto energija atsipalaiduoja po kelių valandų. Todėl sunkiai virškinamą maistą tikslinga vartoti antroje dienos pusėje, bet ne vėliau kaip iki 20 valandos. Tarp gausesnių valgymų turėtų būti 3-4 valandų tarpai.
Nepamirškime, kad žmogus neturi nereikalingo organo, kad mūsų dantys skirti maistui kramtyti ir smulkinti, kad skrandis ir žarnynas galėtų jį gerai suvirškinti. Kramtymas - ne vien mechaninis smulkinimas. Tai kartu ir signalas skrandžiui, kasai, kepenims, žarnynui, kokios sudėties virškinimo sulčių reikia išskirti. Burnos gleivinėje yra taškų, kurie kramtant maistą dirginami. Taip virškinimo organai informuojami apie atvykstančio “krovinio” cheminę sudėtį ir turi laiko pasiruošti virškinimui. Patarlė sako: “Jei kramtysi 50 kartų - nesirgsi, jei 100 kartų - būsi ilgaamžis, o jei 150 - nemirtingas”.
Maistas visiškai įsiurbiamas tik tada, kai gerai suvirškinamas. Žmogaus maistą sudaro dideli biopolimerai, kuriuos suskaido fermentai. Būtina jų veikimo sąlyga - organizmo šarminės ir rūgštinės reakcijos palaikymas. Tai reiškia, kad baltymingo maisto nereikėtų maišyti su krakmolingu. Kai į skrandį baltymingo maisto (mėsos, žuvies, kiaušinių) patenka kartu su krakmolingu (bulvės, duona), jų optimalus virškinimas sutrinka. Mat fermentai amilazė (virškina angliavandenius) ir pepsinas (virškina baltymus) veikia absoliučiai skirtingomis sąlygomis. Tuomet mišrus maisto virškinimas tampa sunkiu darbu. Žmogus pajunta skrandžio pūtimą, sunkumą, mieguistumą.
Maži vaikai puikiai derina maistą, vieno su kitu nemaišo, valgo atskirai. Bet mes, suaugusieji, stengiamės juos pataisyti ir įdiegiame klaidingą maitinimosi būdą.
Pasak rekomendacijų, riebalai turėtų sudaryti 28 proc. žmogaus paros kalorijų, tačiau iš tiesų sudaro apie 44 proc. Kartu su riebalais vyrai gauna beveik 1,5 karto daugiau cholesterolio. Tai kartu skatina aterosklerozės vystymąsi. Vartodami gyvulinės kilmės riebalų per mažai gauname gyvybiškai reikalingų nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Todėl būtina gyvulinės kilmės riebalus keisti augaliniais aliejais. Tam tinka maistiniai rapsai ir iš jų spaudžiamas aliejus. Dar geriau tinka šie aliejai su karotinu.
Riebalų kiekį būtina mažinti, nes vyrams Lietuvoje aterosklerozė prasideda jau nuo 25-erių metų!
Vartodami daug pieno ir kiaušinių, gauname labai daug baltymų, kurie sudaro net 13,7 proc. paros raciono kalorijų (rekomenduojama iki 10 proc.). Šiuos produktus galima keisti augalinės kilmės baltymais bei žuvimi. Taip pat maiste turėtų būti didelis kiekis angliavandenių. Gyventojų racione jie sudaro tik 42 proc., o daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti 50-60 proc.
Vis labiau plinta rafinuoto maisto suvartojimas. Tai išvalytas, išgrynintas, koncentruotas ir konservuotas maistas. Jis praranda natūralias savybes, netenka vitaminų, maistinių skaidulų, net mikroelementų. Tai cukrus, valgomoji druska, aukščiausios rūšies miltai, šokoladas, saldumynai, tonizuojamieji gėrimai ir pan. Jų turėtų būti vartojama labai saikingai.
Maistinių skaidulų šaltinis - daržovės, vaisiai, grūdų produktai, ankštinės kultūros. Jų kasdien reikia gauti apie 30 g, t.y. žmogus kiekvieną dieną turi suvartoti apie 400 g natūralių daržovių. Dėl jų stygiaus užkietėja viduriai, neišsivalo žarnynas, o tai nuodija organizmą. Tai vienas iš tiesiosios žarnos vėžio rizikos veiksnių!
Patartina vartoti rupaus malimo miltų produktų, kviečių ar avižų sėlenų, įvairių kruopų.
Dėl to pažeidžiamas vandeningo maisto principas. Žmogus per dieną turi išgerti 1,5-2 litrus skysčių ir tiek pat išskirti. Skysčius reikia vartoti prieš valgymą arba praėjus 3-4 val. po valgio. Obuolių maišyti su kitais produktais nepatartina, nes tai sukelia rūgimą.
Apie 7 proc. žmonių net neparagavę maisto griebiasi druskos. Dienos druskos norma yra apie 4 g. Šį kiekį galime gauti valgydami ir nesūdytą maistą. Valgomojoje druskoje esantis natris lengvai prijungia vandenį, kelia kraujo spaudimą. Druską galima pakeisti citrinos rūgštimi, svogūnais, jūros kopūstais, česnaku, žolelių prieskoniais.
Dėl maisto išgryninimo (rafinizacijos) virškinami maisto produktai netenka dalies vitaminų ir mikroelementų. Geriausias vitaminų šaltinis yra vaisiai ir daržovės. Dėl jų vartojimo trūkumo maistą tenka papildyti sintetiniais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Žiemą ir pavasarį patartina vartoti polivitaminų kompleksus su mikroelementais.
Alkoholinių gėrimų vartojimas apgaulingas tuo, kad atlieka maisto (1 g išskiria tiek kkal, kiek ir gliukozė) bei vaisto funkcijas, be to, yra ir narkotikas. Besaikis alkoholio vartojimas pažeidžia smegenis ir kepenis. Tuo tarpu viena gero raudonojo vynuogių vyno taurė širdžiai tikrai nepakenks. Jame yra natūralių antioksidantų.
Nepakankamas judrumas ir fizinio krūvio stoka yra vieni iš pagrindinių nutukimo rizikos veiksnių. Lietuvos gyventojai per mažai vertina judėjimo reikšmę. Jeigu gauni per daug kalorijų, būtina jas sunaudoti.
Fizinis aktyvumas turi tapti kasdieniniu įpročiu, tokiu kaip valgymas, dantų valymas, prausimasis ir tvarkymasis.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę