Statistika rodo, jog širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 54 proc. visų mirčių priežasčių. Tarp priežasčių, sukėlusių jų epidemiją, gausu rizikos veiksnių, kurių būtų galima išvengti.
• Hipercholisteremija ir DTL cholesterolio kiekis <3.
• Arterinė hipertenzija pažeidžia stambias ir vidutines kraujagysles.
• Cukraligė – lemia tiek smulkesnių, tiek stambesnių kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi.
• Rūkymas – didina trigliceridų, mažina DTL kiekį, didina kraujo klampumą ir skatina vidinių trombų susidarymą.
• Nepalankus paveldėjimas – kai tarp kraujo giminių buvo sergančiųjų mio-kardo infarktu, insultu ir staiga mirusių nuo ŠL iki 50 metų amžiaus.
• Hipodinamija – mažas fizinis aktyvumas.
• Metabolinis sindromas.
40 proc. atvejų širdies ligas išprovokuoja sotus ir nejudrus gyvenimo būdas. Naujausi tyrimai įrodė, kad vienas iš metabolinio sindromo simptomų – nutukimas - yra nepriklausomas šių ligų rizikos veiksnys, t.y. tiesiogiai jas lemia.
Todėl šiek tiek plačiau apie veiksnius, skatinančius nutukimą, nutukimo laipsnius, įtaką širdies ligų atsiradimui, nutukimo gydymą ir profilaktiką.
Antsvoris – tai liguistas kūno masės padidėjimas dėl per gausaus riebalų susikaupimo jo audiniuose. Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų negu jų išeikvojama energijai. Tuomet maisto medžiagų perteklius virsta riebalais. Respublikinio mitybos centro duomenimis, mūsų šalyje kas antra moteris ir kas trečias vyras turi antsvorio arba yra nutukę.
• Persivalgymas (60–90 proc. atvejų).
• Paveldėjimas (paveldimas medžiagų apykaitos tipas).
• Sumažėjęs fizinis aktyvumas.
• Centrinės nervų sistemos-pogumburio-hipofizės veiklos sutrikimai.
• Hormonų nulemtas angliavandenių apykaitos sutrikimas.
Yra skiriami keturi nutukimo laipsniai
Iº – kūno masė viršija „idealią“ 29 proc.
IIº – kūno masė viršija „idealią“ 30–49 proc.
IIIº – kūno masė viršija „idealią“ 50–99 proc.
IVº – kūno masė viršija „idealią“ 100 ir daugiau proc.
Nutukimo laipsnį galima nustatyti pagal kūno masės indeksą (KMI). KMI norma yra 18,5–24,9 kg/m2. Optimalus vyrų KMI yra 20–24,9, moterų – 18,5–23,8. Šį indeksą labai lengva apskaičiuoti:
KMI = svoris (kg) padalytas iš ūgio (m2).
Idealus kūno svoris, kai KMI yra 22 kg/m2.
Antsvoris, arba pirmojo laipsnio nutukimas, kai KMI – 25–29,9.
Antrojo laipsnio nutukimas, kai KMI – 30–39,9.
Trečiojo laipsnio nutukimas, kai KMI – daugiau nei 40.
Nutukimas ne tik sukelia psichologinį ir fizinį diskomfortą, bet ir didina tikimybę anksčiau susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač kenkia per gausiai vartojamos sočiosios riebalų rūgštys (riebus pienas ir jo produktai, majonezas, kiauliena, jautiena, kokoso aliejus), angliavandeniai (ypač cukrus), druska – ir per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Gaunami su maistu riebalai, ypač tam tikros jų rūšys, smarkiai padidina tikimybę susirgti koronarine širdies liga ir insultu, nes veikia kraujo lipidus, arterijų sieneles, kraujospūdį, sukelia trombozę ir kraujagyslių uždegimą. Cukrus didina „blogojo“ ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį, skatina aterosklerozę. Nesaikingas druskos vartojimas itin neigiamai veikia kraujospūdį. Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena.
Tyrimų duomenimis, kai kūno masė yra padidėjusi 20 proc., mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 18–20 proc., nuo insulto – net 21–25 proc. O miokardo infarkto ir mirties nuo vainikinių širdies ligų grėsmė padidėja net tada, kai kūno masė padidėja visai nedaug.
Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad vyrams, KMI padidėjus vos viena dalele, vainikinių širdies ligų rizika išauga 10 proc.
Nutukę ligoniai dažniausiai skundžiasi dusuliu, kūno masės padidėjimu, bendru silpnumu, greitu nuovargiu, galvos skausmais, geru apetitu, troškuliu, mieguistumu, padidėjusiu prakaitavimu, vidurių užkietėjimu, susilpnėjusiu lytiniu potraukiu. Be to, būna įvairių antrinių funkcinių ir organinių sistemų pakitimų.
Dietinis
• Valgyti dažnai, 5–6 kartus per dieną mažomis porcijomis.
• Mažinti maisto kaloringumą. Rekomenduojamas paros raciono kaloringumas – moterims 1000–1200 kcal, vyrams – 1200–1500 kcal.
• Visada reikia stengtis pirkti kuo liesesnius ir kuo mažiau kaloringus maisto produktus.
• Vietoje cukraus vartoti jo pakaitalus – sachariną, sorbitą, ksilitą.
• Gyvulinius riebalus pakeisti augaliniais.
• Riboti skysčių ir valgomosios druskos vartojimą.
• Skirti „iškrovos“ dietas.
• Valgyti daug ląstelienos turinčių produktų.
Medikamentinis
Tai tik pagalbinė priemonė svoriui mažinti. Tam tinkami įvairūs maisto papildai pagal veikimo pobūdį svoriui mažinti skirstomi į tam tikras grupes. Vieni slopina apetitą ir potraukį saldumynams, kiti padidina riebalų metabolizmą ir panaudoja juos raumeninio audinio statybai treti absorbuoja riebalus bei blokuoja riebalų pasisavinimą. Yra maisto papildų, kurie gerina medžiagų apykaitą arbatos.
Nutukimui gydyti tinka ir cheminis preparatas su veikliąja medžiaga orlistatu (Xenical), jis neslopina apetito. Tai stiprus specifinis ilgai veikiantis virškinamojo trakto lipazių inhibitorius. Nuslopintas fermentas neskaido maisto riebalų, todėl apie 30 proc. suvalgytų riebalų nesuvirškinama ir pašalinama iš organizmo.
Fizinis aktyvumas
Jam padidinti reikia įvairių fizinių veiksnių komplekso – tai dozuotas fizinis krūvis, rytinė mankšta, masažas ir vandens procedūros.
Operacijos reikia tik tais atvejais, kai galima pašalinti nutukimo priežastį. Taip pat gali būti atliekamos kosmetinės operacijos.
Taikant minėtas kompleksines priemones, galima smarkiai sumažinti kūno svorį, o kartu ir riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
• Hipercholisteremija ir DTL cholesterolio kiekis <3.
• Arterinė hipertenzija pažeidžia stambias ir vidutines kraujagysles.
• Cukraligė – lemia tiek smulkesnių, tiek stambesnių kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi.
• Rūkymas – didina trigliceridų, mažina DTL kiekį, didina kraujo klampumą ir skatina vidinių trombų susidarymą.
• Nepalankus paveldėjimas – kai tarp kraujo giminių buvo sergančiųjų mio-kardo infarktu, insultu ir staiga mirusių nuo ŠL iki 50 metų amžiaus.
• Hipodinamija – mažas fizinis aktyvumas.
• Metabolinis sindromas.
40 proc. atvejų širdies ligas išprovokuoja sotus ir nejudrus gyvenimo būdas. Naujausi tyrimai įrodė, kad vienas iš metabolinio sindromo simptomų – nutukimas - yra nepriklausomas šių ligų rizikos veiksnys, t.y. tiesiogiai jas lemia.
Todėl šiek tiek plačiau apie veiksnius, skatinančius nutukimą, nutukimo laipsnius, įtaką širdies ligų atsiradimui, nutukimo gydymą ir profilaktiką.
Antsvoris – tai liguistas kūno masės padidėjimas dėl per gausaus riebalų susikaupimo jo audiniuose. Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų negu jų išeikvojama energijai. Tuomet maisto medžiagų perteklius virsta riebalais. Respublikinio mitybos centro duomenimis, mūsų šalyje kas antra moteris ir kas trečias vyras turi antsvorio arba yra nutukę.
• Persivalgymas (60–90 proc. atvejų).
• Paveldėjimas (paveldimas medžiagų apykaitos tipas).
• Sumažėjęs fizinis aktyvumas.
• Centrinės nervų sistemos-pogumburio-hipofizės veiklos sutrikimai.
• Hormonų nulemtas angliavandenių apykaitos sutrikimas.
Yra skiriami keturi nutukimo laipsniai
Iº – kūno masė viršija „idealią“ 29 proc.
IIº – kūno masė viršija „idealią“ 30–49 proc.
IIIº – kūno masė viršija „idealią“ 50–99 proc.
IVº – kūno masė viršija „idealią“ 100 ir daugiau proc.
Nutukimo laipsnį galima nustatyti pagal kūno masės indeksą (KMI). KMI norma yra 18,5–24,9 kg/m2. Optimalus vyrų KMI yra 20–24,9, moterų – 18,5–23,8. Šį indeksą labai lengva apskaičiuoti:
KMI = svoris (kg) padalytas iš ūgio (m2).
Idealus kūno svoris, kai KMI yra 22 kg/m2.
Antsvoris, arba pirmojo laipsnio nutukimas, kai KMI – 25–29,9.
Antrojo laipsnio nutukimas, kai KMI – 30–39,9.
Trečiojo laipsnio nutukimas, kai KMI – daugiau nei 40.
Nutukimas ne tik sukelia psichologinį ir fizinį diskomfortą, bet ir didina tikimybę anksčiau susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač kenkia per gausiai vartojamos sočiosios riebalų rūgštys (riebus pienas ir jo produktai, majonezas, kiauliena, jautiena, kokoso aliejus), angliavandeniai (ypač cukrus), druska – ir per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Gaunami su maistu riebalai, ypač tam tikros jų rūšys, smarkiai padidina tikimybę susirgti koronarine širdies liga ir insultu, nes veikia kraujo lipidus, arterijų sieneles, kraujospūdį, sukelia trombozę ir kraujagyslių uždegimą. Cukrus didina „blogojo“ ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį, skatina aterosklerozę. Nesaikingas druskos vartojimas itin neigiamai veikia kraujospūdį. Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena.
Tyrimų duomenimis, kai kūno masė yra padidėjusi 20 proc., mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 18–20 proc., nuo insulto – net 21–25 proc. O miokardo infarkto ir mirties nuo vainikinių širdies ligų grėsmė padidėja net tada, kai kūno masė padidėja visai nedaug.
Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad vyrams, KMI padidėjus vos viena dalele, vainikinių širdies ligų rizika išauga 10 proc.
Nutukę ligoniai dažniausiai skundžiasi dusuliu, kūno masės padidėjimu, bendru silpnumu, greitu nuovargiu, galvos skausmais, geru apetitu, troškuliu, mieguistumu, padidėjusiu prakaitavimu, vidurių užkietėjimu, susilpnėjusiu lytiniu potraukiu. Be to, būna įvairių antrinių funkcinių ir organinių sistemų pakitimų.
Dietinis
• Valgyti dažnai, 5–6 kartus per dieną mažomis porcijomis.
• Mažinti maisto kaloringumą. Rekomenduojamas paros raciono kaloringumas – moterims 1000–1200 kcal, vyrams – 1200–1500 kcal.
• Visada reikia stengtis pirkti kuo liesesnius ir kuo mažiau kaloringus maisto produktus.
• Vietoje cukraus vartoti jo pakaitalus – sachariną, sorbitą, ksilitą.
• Gyvulinius riebalus pakeisti augaliniais.
• Riboti skysčių ir valgomosios druskos vartojimą.
• Skirti „iškrovos“ dietas.
• Valgyti daug ląstelienos turinčių produktų.
Medikamentinis
Tai tik pagalbinė priemonė svoriui mažinti. Tam tinkami įvairūs maisto papildai pagal veikimo pobūdį svoriui mažinti skirstomi į tam tikras grupes. Vieni slopina apetitą ir potraukį saldumynams, kiti padidina riebalų metabolizmą ir panaudoja juos raumeninio audinio statybai treti absorbuoja riebalus bei blokuoja riebalų pasisavinimą. Yra maisto papildų, kurie gerina medžiagų apykaitą arbatos.
Nutukimui gydyti tinka ir cheminis preparatas su veikliąja medžiaga orlistatu (Xenical), jis neslopina apetito. Tai stiprus specifinis ilgai veikiantis virškinamojo trakto lipazių inhibitorius. Nuslopintas fermentas neskaido maisto riebalų, todėl apie 30 proc. suvalgytų riebalų nesuvirškinama ir pašalinama iš organizmo.
Fizinis aktyvumas
Jam padidinti reikia įvairių fizinių veiksnių komplekso – tai dozuotas fizinis krūvis, rytinė mankšta, masažas ir vandens procedūros.
Operacijos reikia tik tais atvejais, kai galima pašalinti nutukimo priežastį. Taip pat gali būti atliekamos kosmetinės operacijos.
Taikant minėtas kompleksines priemones, galima smarkiai sumažinti kūno svorį, o kartu ir riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę