){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Silkės užkandėlė su džiovintomis slyvomis
Reikės:
1 silkės filė
40 g fermentinio sūrio
keleto svogūnų laiškų ar poro
1 didelės morkos
10–12 džiovintų slyvų
1–2 skiltelių česnako
2 šaukštų majonezo
1 šaukšto švelnaus kečupo
trupučio aliejaus
cinamono
druskos
Morką nuskutame ir bulvių skustuku nugremžiame plačias, plonas morkos juostas. Jas dedame į keptuvę su trupučiu aliejaus ir šiek tiek apkepame. Tada pabarstome cinamonu, druska. Silkės filė išilgai supjaustome į 4 juosteles. Paruošiame 4 silkės ilgio fermentinio sūrio šiaudelius.
Dedame po 2 silkės ir fermentinio sūrio šiaudelius, 2–3 svogūno laiškus, apsukame atvėsusiomis morkų juostelėmis. Šalia patiekiame džiovintas slyvas, įdarytas smulkintais česnakais, sumaišytais su majonezu ir kečupu.
Obuoliais įdaryta žąsis
Reikės:
žąsies, trupučio druskos
Įdarui:
10 obuolių
2 stiklinių išmirkytų džiovintų slyvų
2 šaukštų razinų
2 šaukštų riešutų branduolių
šaukšto cukraus
6 šaukštų maltų džiūvėsėlių
Išdarinėtą žąsį įtriname druska.
Įdarui nuluptus obuolius ir slyvas supjaustome, riešutus smulkiai sukapojame, suberiame cukrų, razinas, džiūvėsėlius, viską sumaišome. Į žąsį pridedame įdaro ir užsiuvame. Ją dedame į keptuvą, užpilame puse stiklinės vandens ir 1,5 val. kepame orkaitėje, palaistydami atsiradusiu skysčiu.
Iškepusią žąsį supjaustome, sudedame į apvalų pusdubenį ir užpilame likusiu padažu.
Pateikti galima kartu su virtomis bulvėmis, bulvių koše ar bulvių kroketukais.
Burokėlių mišrainė su graikiniais riešutais
Reikės:
2 vidutinio dydžio virtų burokėlių
3 silkių filė gabalėlių
1 obuolio
4–5 šaukštų majonezo
1 stiklinės skaldytų graikinių riešutų
1/4 poro
4–5 kietai virtų kiaušinių
petražolių šakelės
Burokėlius, obuolį ir marinuotus agurkus supjaustome kubeliais, porą – griežinėliais, silkių filė – juostelėmis (stačiakampiais).
Kelis silkės gabalėlius ir 2 kiaušinius paliekame mišrainei papuošti.
Likusius kiaušinius susmulkiname ir suberiame į supjaustytas daržoves. Į mišrainę suberiame graikinius riešutus, sudedame majonezą ir gerai išmaišome.
Burokėlių mišrainę papuošiame silkių juostelėmis, kiaušinių ketvirčiais ir petražolių šakele.
Mišrainę galima paskaninti 1–2 šaukštais krienų!
Keksas
Reikės:
6 kiaušinių
2 stiklinių miltų
250 g margarino
1,5 stiklinės cukraus pudros
1 šaukštelio kepimo miltelių
Margariną ištriname su cukrumi.
Visą laiką maišydami beriame po du šaukštus miltų, dedame po vieną trynį.
Baigdami maišyti įpilame esencijos, suberiame kepimo miltelius ir supilame išplaktus baltymus.
Kepame pailgoje formoje 45 min.
Iškepusį keksą pabarstome cukraus pudra.
Meduolis
Reikės:
2,5–3 stiklinių kvietinių arba rupių ruginių miltų
3 kiaušinių
stiklinės rūgusio pieno
stiklinės grietinės
2 stiklinės medaus
4 šaukštų cukraus
2 šaukštelių prieskonių mišinio
šaukštelio sodos
Medų paviriname ir atvėsiname. Kiaušinius išplakame su cukrumi, supilame rūgusį pieną, grietinę, prieskonius, sodą, išmaišytą su nedideliu kiekiu rūgštaus vandens, ir miltus. Tešlą gerai išplakame, ji turi būti geros rūgščios grietinės tirštumo. Paruoštą tešlą išpilame į pergamentiniu popieriumi išklotą skardą ir kepame 30–40 min. nekarštoje orkaitėje.
Skanaus!
Parengta pagal
http://www.edlonta.lt/receptai/receptai.php
http://www.patiekalai.lt/
www.receptai.ten.lt
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę