){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Maisto skaidulos, arba ląsteliena, – augalinių produktų dalys, kurios atsparios žmogaus virškinimo fermentų poveikiui. Svarbiausias jų šaltinis – augalinis maistas, t.y. kompleksiniai angliavandeniai, kurių yra daugelyje vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų.
Maisto skaidulos skirstomos į tirpias (avižos, jų sėlenos, obuoliai, kriaušės citrusiniai vaisiai, ankštiniai (žirniai, pupelės, lęšiai), riešutai, gyslotis) ir netirpias (javai, kviečiai ir jų sėlenos, nesmulkinti grūdai, sėklos, įvairios daržovės – kopūstai, kalafiorai, morkos, agurkai, pomidorai, cukinijos, salierai ir kt.).
Daugumoje daržovių, vaisių ir uogų yra abiejų tipų skaidulų (įvairiu santykiu). Pvz., obuolio odelėje gausu netirpių maisto skaidulų, o minkštime – tirpių; grūdinėse kultūrose dominuoja netirpios, o ankštinėse – tirpios skaidulos.
Tirpstančios vandenyje maisto skaidulos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, tuo tarpu netirpios šiuo poveikiu nepasižymi. Tirpios maisto skaidulos sulėtina maisto slinkimo žarnynu greitį, o netirpios – pagreitina, be to, dalyvauja prisijungiant ir pašalinant kancerogenus; abi didina žarnyno turinio apimtį.
Daug maisto skaidulų turinti dieta mažina įvairius žarnyno funkcijos sutrikimus, sulėtina divertikuliozės (divertikulų atsiradimo) progresavimą, sumažina divertikuliozės (divertikulų uždegimo) paūmėjimų dažnį, sušvelnina dirgliosios žarnos (pilvo skausmą, pūtimą, tuštinimosi sutrikimą, vyraujant vidurių užkietėjimo tipui), hemorojaus simptomus.
Manoma, kad žarnyno divertikulų atsiradimą skatina maisto skaidulų trūkumas dietoje, dėl ko padidėjęs slėgis žarnyno spindyje veikia jo sienelę, sukeldamas jos išsigaubimą ir „maišelio“ susidarymą.
Netirpios maisto skaidulos efektyvios nuo vidurių užkietėjimo, apsaugo nuo jo atsiradimo, kadangi jos sulaiko vandenį storojoje žarnoje, todėl suminkštėja išmatos ir padidėja jų tūris.
Tirpios maisto skaidulos naudingos esant viduriavimui ir vidurių užkietėjimui, o netirpios gali paūminti viduriavimą. Jos veikia plonajame žarnyne, sulėtina angliavandenių (cukrų) skilimą, dėl ko gerėja gliukozės metabolizmas. Todėl sergantiesiems diabetu, taip pat vartojantiems insulino dieta su maisto skaidulomis gali sumažinti insulino poreikį ir pagerinti audinių jautrumą jo poveikiui.
Pastebėta, kad žmonės, vartojantys sėlenų, rečiau serga diabetu. Reikia vengti rafinuotų angliavandenių (cukraus, pyragėlių, baltos duonos). Jie yra „blogi“, kadangi turi aukštą glikemijos indeksą, t.y. sukelia staigų ir didelį gliukozės koncentracijos kilimą, dėl to reikia greito ir didelio kiekio insulino išskyrimo. Jeigu šios gliukozės organizmas neišnaudoja, ji kaupiasi riebalų pavidalu.
Angliavandeniai, esantys daržovėse, vaisiuose, nesmulkintuose grūduose, yra „geri“, nes turi žemą glikemijos indeksą. Veikiant maisto skaiduloms, gliukozės koncentracija organizme didėja laipsniškai ir nesiekia didžiausios koncentracijos.
Tirpios maisto skaidulos sumažina cholesterolio (taip pat „blogojo“) koncentraciją kraujyje 8–15 proc., ypač avižų sėlenos, vaisiai, ankštiniai.
Padidinus maisto skaidulų kiekį, sumažėja riebalų ir cukraus suvartojimas. Kadangi vaisiai ir daržovės turi mažą energinę vertę (kalorijų požiūriu), o juose esančios maisto skaidulos didina maisto apimtį ir sukelia pilnumo jausmą skrandyje, tai padeda lengviau atsikratyti nereikalingų kilogramų.
Maisto skaidulos turi teigiamą įtaką metabolinio sindromo (yra keli požymiai: nutukimas, gliukozės, lipidų apykaitos sutrikimas ir kt.) kontrolei ir būklės pagerinimui, tai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto atsiradimo riziką. Jos turi teigiamą įtaką sergantiesiems koronarine širdies liga, padidėjus kraujospūdžiui (ypač maisto skaidulos iš vaisių, žalių lapinių daržovių), kartu apribojant dietoje druskos ir riebalų kiekį.
Subalansuota mityba aprūpina organizmą visomis būtinomis tirpiosiomis ir netirpiosiomis maisto skaidulomis. Todėl rekomenduojama valgyti įvairų maistą, kur jo gausu: rupių miltų duonos, sėlenų, daržovių, vaisių, ankštinių, riešutu.
Suaugusiems žmonėms patartina suvartoti 25–35 g/d., t.y. apie 15 g /1000 kalorijų.
Vaikams maisto skaidulų paros dozė (g) skaičiuojama pagal formulę: vaiko amžius + 5; pvz., 5 metų vaikui reikėtų 10 g MS/d.
Kiekvieną dieną vartokite 6 grūdų porcijas (1 porcija – ½ stiklinės virtų makaronų ar ryžių arba 1 riekė duonos, arba mažas dubenėlis košės, dribsnių).
¼ puodelio kviečių, avižų sėlenų dėkite į košes, mėsos ir kt. patiekalus.
Valgykite 5 ar daugiau porcijų daržovių ir vaisių (1 porcija – 1 stiklinė žalių lapinių daržovių ar 3 a. š. virtų morkų ar žirnių, kukurūzų).
Kiekvieną savaitę valgykite virtų pupelių, ½ stiklinės pupelių tolygu ~ 30 g liesos mėsos. Pupelės – puikus baltymų, maisto skaidulų šaltinis, be cholesterolio ir riebalų, kurių yra mėsoje.
Patartina vartoti tiek šviežias, tiek virtas daržoves. Termiškai apdorotų daržovių struktūra keičiasi, pvz., virtos daržovės turi daugiau tirpių maisto skaidulų ir mažiau netirpių, virinant mažėja pesticidų koncentracija (ankštinių, kukurūzų), pagerėja suvirškinimas (ankštinių).
1 porcija vaisių – 1 vidutinis obuolys arba bananas, arba 2 mandarinai, arba 3 džiovinti abrikosai, taip pat 1 stiklinė vaisių ar daržovių sulčių.
Jeigu dietoje mažai maisto skaidulų, svarbu palaipsniui (per 2–3 sav.) didinti jų kiekį racione. Staigiai pradėjus jų daugiau vartoti, gali atsirasti tam tikras diskomfortas, t.y. vidurių pūtimas ir kt. Svarbu neperdozuoti šių medžiagų maiste, t.y. ne daugiau kaip 50–60 g/d., nes tai gali sutrikdyti vitaminų ir mineralų pasisavinimą.
Padidinus MS kiekį, būtina kartu daugiau vartoti ir skysčių (vandens, sriubų, sultinių, sulčių). Suaugusiems žmonėms – ne mažiau nei 8–9 stiklines, vaikui iki 16 kg ~ 7 stiklines, > 27 kg – pan. kaip suaugusiems.
Pirkdami maisto produktus, pasidomėkite, ar jie su MS, koks jų kiekis.
Dietos korekcija turi būti ilgalaikė ir tęstinė, siekiant užtikrinti jos teigiamą poveikį. Įsidėmėkite, kad teigiamas MS poveikis pasireiškia tik po 1–3 vartojimo savaičių.
Jeigu po 2–3 dietos korekcijos savaičių laukiamo rezultato nėra, tikslinga pavartoti maisto skaidulų papildų.
Jie taip pat rekomenduojami laikantis mažai angliavandenių turinčios dietos (t.y. ribojant duonos, makaronų, bulvių, ryžių, košių vartojimą) ar kai negalima pakeisti maisto raciono dėl kitų priežasčių.
Preparatuose gali būti tirpiųjų ar netirpiųjų maisto skaidulų. Dažniausiai vartojama papildų iš ryžių sėlenų ar iš psyllium sėklų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę