){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Rudens infekcija – jersiniozė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, ūminius žarnyno infekcijų protrūkius sukelia plačiai mūsų aplinkoje paplitę mikroorganizmai – bakterijos ir virusai. Nors daugelis jų visiškai nepavojingi, tačiau yra ir tokių, kurie patekę į organizmą gali sukelti įvairius negalavimus – karščiavimą, pykinimą, viduriavimą. Pasak specialistų, būtent šie požymiai būdingi praktiškai visoms patogeninių mikroorganizmų sukeltoms ūminėms žarnyno infekcijoms. Todėl ypač svarbu kuo tiksliau nustatyti negalavimus sukėlusį mikroorganizmą.
Šaltuoju metų laiku bene pavojingiausia – vadinamoji „šaldytuvo infekcija“. „Rudenį darželiuose labai bijome graužikų platinamos jersiniozės, – tikina V. Barkovskienė. – Kada į aruodus sudedamos bulvės, morkos, kopūstai, ten ima veistis graužikai. Jei jie laiku nesunaikinami, apgraužia ar apšlapina daržoves, taip jas užkrėsdami jersinijomis. Netinkamai dezinfekuojant paviršius, nesilaikant higienos, vartojant tokias daržoves, gali apsikrėsti ir žmonės“. Visos rudeninės daržovės, kopūstai, morkos, burokėliai, bulvės, palaikytos rūsyje, gali tapti ligos priežastimi. Jersiniozė vadinama „šaldytuvo infekcija“, nes jersinijos, net ir iš rūsio atneštas apkrėstas daržoves laikant šaldytuve, nežūva, o valgydami tokias termiškai neapdorotas daržoves žmonės ir užsikrečia. Todėl prieš vartojant daržoves būtina kruopščiai nuplauti.
Tiesa, ryškūs šios ligos simptomai pasireiškia ne visiems, kai kurie ja perserga nė nepajusdami, tačiau silpnesnio imuniteto žmonės, maži vaikai gali susirgti sunkiai. Liga gali pažeisti daug vidaus organus, smegenis, sukelti meningitą, pažeisti plaučius ir sukelti plaučių uždegimą ar pseudotuberkuliozę. Vienas ligos požymių – atsiradęs bėrimas. Paprastai jis pastebimas ten, kur mūvimos kojinės ir pirštinės, kai kada ant krūtinės ir kirkšnių srityje.
Populiariausia išlieka salmoneliozė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos stebėta kelerių metų statistika rodo, kad mūsų šalyje bene didžiausią dalį ūminių žarnyno infekcijų sukelia salmonella genties bakterijos. Septynios iš dešimties užregistruotų ūminių žarnyno infekcijų – salmoneliozė. V. Barkovskienė tikina, kad šie nerimą keliantys skaičiai reiškia, kad suaugusieji turi itin susirūpinti vaikų higienos įgūdžių formavimu. Tiesa, ši nemaloni ir ilgai trunkanti liga dažniausiai užpuola dėl maistą ruošusių kavinių, darželio virtuvių ar kitų maitinimo įstaigų darbuotojų apsileidimo. Tačiau atidūs turi būti ir maistą namuose vaikams ruošiantys tėvai. „Salmoneliozės protrūkius gali sukelti ir namuose gaminant maistą atsiradusi kryžminė tarša, – perspėja specialistė. – Viena dažniausių daromų klaidų – ant tos pačios pjaustymo lentelės su tuo pačiu peiliu suaugusieji ruošia ir žalią mėsą, ir „sveikas“ salotas prie karšto patiekalo. Taip Salmonella bakterijos persikelia ant produktų, kurie neapdorojami termiškai. Bakterijos nežūva, o papuolusios į žarnyną sukelia tikrai skaudžius padarinius.“
Salmoneliozė paprastai pasireiškia karščiavimu, apsinuodijimu, skrandžio veiklos sutrikimais. Šiai ligai būdingas karščiavimas, viduriavimas (išmatos gali būti su gleivėmis ar net krauju, paprastai dvokia), pykinimas, galvos, pilvo ar raumenų skausmai, gali krėsti šaltis. Kai kuriais atvejais iš žarnyno bakterijos patenka į kraują, o taip ir kitus organus. Tokiu atveju negydoma liga gali baigtis mirtimi. Kūdikiai ir maži vaikai, kurių imuninė sistema silpnesnė, šia liga serga kur kas sunkiau nei suaugusieji.
Tačiau jersiniozė ir salmoneliozė toli gražu ne vienintelės žarnyno infekcijos, kuriomis gali susirgti jūsų mažiausieji, o norint teisingai gydyti žarnyno infekciją būtina kuo aiškiau nustatyti. Deja, Valstybinės maisto ir veterinarijos statistika nedžiugina, kadangi daugelio ligų simptomai panašūs, beveik trečdaliu atvejų medikai konstatuoja nepatikslintos etiologijos bakterinę ir virusinę, įskaitant ir rotavirusinę, žarnyno infekciją, t. y. tikslus ligos sukėlėjas taip ir lieka neaiškus. Tokiu atveju gerokai sunkiau nustatyti, kas sukėlė ligą.
Kaip apsisaugoti?
Visais atvejais išvengti infekcijų padės švara. „Higiena, higiena ir dar kartą higiena, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Vaida Barkovskienė. – Reikia plauti, dezinfekuoti stalų ir įrankių paviršius, pjaustymo lenteles. Gerai nuplauti reikia ir naudojamus produktus, įskaitant mėsą (vištieną), kiaušinius ir t. t.“
Vaikai turi išmokti prieš valgydami būtinai nusiplauti rankas, rankas po vandeniu su muilu kišti ir pasinaudojus tualetu ar grįžus iš lauko. Suaugusieji savo ruožtu turi pasirūpinti, kad mažiesiems gaminamas maistas būtų laikantis visų higienos reikalavimų. Gyvūninės kilmės produktai (mėsa, kiaušiniai, žuvis) turi būti gerai išvirti ar iškepti. „Šiuos produktus būtina gerai išvirti ar iškepti ne žemėsnėje kaip 80 laipsnių temperatūroje, – tikina V. Barkovskienė. – Saugiausias variantas maistą troškinti, tuomet tikrai bus pasiekta reikiama temperatūra ir visos bakterijos žus.“ Maistą būtina ruošti taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą ar nepersikeltų ant kitų produktų, kurių termiškai neapdorosite (žalią mėsą atskirai nuo daržovių būtina laikyti ir šaldytuve). Žalią mėsą, daržoves ar pagamintus produktus pjaustyti reikia ant atskirų lentelių.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę