){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Kuo žmogui naudingi kiaušiniai?[/klausimas]
Ž. P. Kiaušiniai – labai vertingas produktas, turintis įvairių maisto medžiagų, būtinų žmogaus organizmui. Kiaušinio baltyme yra lengvai pasisavinamų aminorūgščių, o trynyje esančiuose riebaluose – lecitino, cholino, arachido rūgščių. Kiaušiniuose nemažai mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, geležies, magnio, kalio, natrio, taip pat A, E, D ir B grupės vitaminų.
R.V.: Kiaušiniai stiprina žmogaus sveikatą, didina atsparumą ligoms, skatina augimą, todėl ypač jų reikia vaikystėje ir paauglystėje. Vaikas, suvalgęs vieną kiaušinį, gauna apie 80 proc. visos dienai reikalingos energijos.
Nors kiaušiniuose, kaip ir kituose gyvulinės kilmės maisto produktuose, yra cholesterolio, jo kaupimąsi organizme stabdo lecitinas, esantis kiaušinio baltyme. Beje, net 70–80 proc. mažiau cholesterolio yra vyresnių vištų kiaušiniuose. Juos nesunku atpažinti pagal svorį (sveria per 65 g).
[klausimas]Ar skiriasi vištų, ančių bei putpelių kiaušinių maistinė vertė?[/klausimas]
Ž. P.: Vištų, ančių bei putpelių kiaušinių sudėtis daug nesiskiria. Tačiau vandens paukščių (ančių, žąsų) kiaušiniai gali būti užkrėsti salmonelėmis. Tad saugiau valgyti vištų kiaušinius, kurie nebus užteršti, nes vištos auginamos geromis sąlygomis pramoniniu būdu. O sveikas paukštis, aišku, nepadės ir užterštų kiaušinių.
R. V.: Šiuolaikinė vištų auginimo technologija, optimalios gyvenimo sąlygos, aukšta sanitarinė produkcijos kontrolė garantuoja aukštą kiaušinių kokybę.
Kiaušinis nėra labai kaloringas produktas. 100 g kiaušinių turi tik 157 kcal (toks pat kiekis kiaulienos – 355–489 kcal., „Mėgėjų dešros“ – 301 kcal).
Vištų kiaušiniuose esantis vitaminų ir mikroelementų kiekis gali svyruoti, tai priklauso nuo pašarų. Galima nusipirkti kiaušinių, kuriuos padėjo vištos, lesintos lesalais su didesniu jodo bei kitų mikroelementų kiekiu, kitomis vertingomis medžiagomis. Papildyti pašarai padidina kiaušinių biologinę vertę. Valgant tokius kiaušinius, organizmas papildomas vertingomis biologiškai veikliomis medžiagomis.
Rūšinius putpelių kiaušinius rekomenduojama valgyti alergiškiems žmonėms, negalintiems pasisavinti didesnio baltymo kiekio. Putpelių kiaušiniuose taip pat yra daug vitaminų, mineralinių medžiagų. Tačiau vištų, putpelių, ančių kiaušinius patartina pirkti ne turguje, o firminėse parduotuvėse ar prekybos centruose.
[klausimas]Kuo vertingi žmogaus sveikatai kiaušiniai, papildyti jodu? [/klausimas]
Ž. P.: Tokie kiaušiniai teigiamai veikia skydliaukę. Lietuvos (kaip ir visų Baltijos šalių) gyventojams trūksta jodo. Esant ir nedideliam jo trūkumui organizme, pasireiškia nuovargis, jautrumas, dirglumas, mažėja darbingumas. Kai jodo trūksta nėščiosios maiste, naujagimiui gali atsirasti kretinizmas, struma (gūžys), kūdikis gali gimti mažesnio svorio (retais atvejais jodo trūkumas sukelia net vaisiaus žūtį). Jodo trūkumas vaikystėje ir paauglystėje gali išprovokuoti endeminę strumą, hipotireozę, protinio ir fizinio vystymosi sutrikimus. Kai trūksta jodo, sunkiau mokytis, sukoncentruoti dėmesį. Esant ilgalaikiam jodo stygiui, vystosi struma (gūžys).
Vienas iš būdų išvengti minėtų negalavimų – valgyti maisto produktus su didesniu jodu kiekiu, tarp jų ir jodu papildytus kiaušinius.
[klausimas]„Vievio paukštynas“ ateityje prikėjams žada pasiūlyti „Omega“ kiaušinius. Papasakokite apie juos.[/klausimas]
R. V.: Omega kiaušiniai – tai viena iš „sumodeliuotųjų kiaušinių“ rūšių. Jų trynyje esančių riebalų rūgščių kiekis padidinamas papildant vištų lesalą tam tikrais komponentais. Lesinant vištas lesalu, kuriame gausu naudingųjų riebalų rūgščių bei riebaluose tirpių vitaminų, galima tinkamai subalansuoti kiaušinio trynyje esančių lipidų kiekį. Tam į lesalus pridedama šalto spaudimo lietuviškų linų sėmenų, žuvų taukų, jūrų dumblių. „Omega“ kiaušinyje yra daug n-3 riebalų rūgščių (350 mg viename kiaušinyje). Trynyje esant didesniam polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiui, sočiųjų riebalų rūgščių kiekis sumažėja, todėl trynyje esantys riebalai tampa daug naudingesni sveikatai.
Amerikoje atlikti tyrimai patvirtino, kad kiaušiniai „Omega“ su polinesočiosiomis riebalų rūgštimis atlieka dvejopą funkciją. Pirma, vartojamas organizmui naudingas papildytas produktas. Antra, polinesočiosios ir riebalų rūgštys neleidžia kauptis organizme cholesteroliui. Tyrimuose dalyvavę pacientai, kenčiantys nuo per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, tokių kiaušinių galėjo suvalgyti net iki 12 per savaitę, ir jų serume cholesterolio kiekis nepadidėdavo.
Žmogus, suvalgęs du kiaušinius „Omega“, gauna parai reikalingą polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį..
[klausimas]Kodėl n-3 riebalų rūgštys yra svarbios žmogaus mitybai?[/klausimas]
R. V.: Per praėjusius 20 metų buvo atlikta nemažai įvairių tarptautinių tyrimų, kurių rezultatai parodė, jog su maistu gaunamos n-3 riebalų rūgštys sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat pastebėtas teigiamas n-3 rūgščių (ypač DHA) poveikis kenčiantiems nuo trombozės, aritmijos. Daugelio Europos šalių įmonės, gaminančios mišinėlius kūdikiams, į jų sudėtį deda DHA riebalų rūgšties, kuri būtina tinklainės ir nervų sistemos vystymuisi. Daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų vidurio vakaruose gyvenančių žmonių valgo nepakankamai riebios žuvies, būtinos, kad organizmas gautų pakankamai n- 3 riebalų rūgščių. Todėl jie papildomai valgo kiaušinių su didesniu šių rūgščių kiekiu.
[klausimas]Kiek rekomenduojama valgyti kaušinių?[/klausimas]
Ž. P.: Sveikas žmogus, nesvarbu, kokio amžiaus, kiaušinių gali valgyti tiek, kiek nori. Tačiau, remiantis sveikos mitybos piramidės principu, be kiaušinių, rekomenduojama vartoti ir kitų šios maisto grupės produktų. Šioje vertingoje sveikos mitybos produktų grupėje yra mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, kiaušiniai, riešutai. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2–3 porcijas. Vieną porciją sudaro: vienas kiaušinis, 60–100 g liesos mėsos; 60–100 g vištienos ar žuvies; 1/2 stiklinės virtų pupelių; 2 šaukštai žemės riešutų.
Žmonėms, alergiškiems kiaušiniams, patartina į gaminamus patiekalus jų dėti kuo mažiau arba atsisakyti visiškai.
Kuo kiaušiniai žalesni, tuo sunkiau pasisavinami. Geriausiai skrandis virškina kiaušinį, kurio ir baltymas, ir trynys yra gerai išvirę.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Prieš srovę
Kudabienes laida
Buvęs žemės ūkio ministro patarėjas prašo prieš Vėlykas patikrinti, ar kiaušiniuose nėra genetiškai modifikuotų organizmų. Ką lesa vištos?
Plačiau http://www.tv3play.lt/play/304272/?autostart=true
Žiaurūs bandymai su žiurkėmis ir kaip patikrinti kiaušinius buitinėmis sąlygomis? Mums gresia onkologinė mirtis ar imsime skraidyti kaip vištos?
Serija 28 - Sezonas 2013
Trukmė: 20:59
Patalpinta: 2013-03-26 20:30
p.s. visuose kombinuotuose pasaruose yra GMO