){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
1 antis,
1 g baltųjų pipirų,
1 g druskos,
2 g cinamono,
50 g medaus,
10 g sojos padažo.
Įdarui:
100 g džiovintų obuolių,
100 g džiovintų datulių,
100 g grietinėlės,
2 kiaušiniai.
Padažui:
300 g bruknių džemo,
100 g raudonojo vyno.
Garnyrui:
raudonajame vyne troškintos kriaušės (10 min.).
Atskirti anties mėsą nuo kauliukų ir odelės. Išimtą mėsytę sumalti ir sumaišyti su įdaru. Įdėti prieskonių, įpilti grietinės ir dar kartą gerai viską išmaišyti.
Šiuo įdaru prikimšti antį ir kepti orkaitėje iki 180o C temperatūroje apie 2 valandas. Palaistyti išsiskyrusiomis sultimis. Baigiant kepti antį patepti sojos ir medaus mišiniu. Patiekti su vyne troškintomis kriaušėmis, keptomis bulvytėmis ir bruknių padažu.
30 g šaldytų spanguolių,
4 g želatinos,
65 g vandens,
50 g ledų.
Spanguoles pertrinti per sietelį, perkošti. Sultis atskirti. Spanguolių žieveles pavirti vandenyje dar apie 10 min., įdėti 10 g cukraus. Po to vėl perkošti. Į perkoštą nuovirą įdėti ištirpintą želatiną ir valandai palikti šaldytuve. Kai masė šiek tiek sustings, ją plakti iki standžių putų, baigiant plakti įpilti sultis. Po to vėl plakti, kol susiformuos putėsiai. Supilti į indelius ir laikyti šaltai.
Putėsius patiekti lėkštelėse, apipylus karštu šokoladu ir papuošus ledų rutuliukais.
200 g veršienos,
100 g špinatų,
70 g alyvuogių aliejaus,
0 g karšto rūkymo filė,
50 g fermentinio sūrio,
30 g džiūvėsėlių,
50 g natūralaus jautienos sultinio,
50 g cukinijos,
20 g baklažano,
100 g apkeptų bulvyčių.
Įdaras:
Špinatus pakepinti alyvuogių aliejuje, įdėti smulkiai pjaustytos karšto rūkymo kiaulienos filė ir fermentinio sūrio.
Veršienos nugarinę pjauti plonai, į ją dėti įdarą ir sulenkti trikampio ar laiško forma. Po to apvolioti džiūvėsėliuose ir keptuvėje kepti 15 min.
Padažas:
100 g jautienos sultinys,
50 g džiovinti ir išmirkyti baravykai,
30 g grietinės,
0,5 citrinos sulčių,
1 g lauro lapelių,
3 g baltųjų pipirų,
5 g sviesto.
Į jautienos sultinį įpjaustyti išmirkytus baravykus ir 10 min. pavirti. Vėliau įdėti lauro lapelių, grietinės, citrinos sulčių, druskos. Viską perkošti ir sutirštinti svieste pakepintais miltais.
50 g keptos vištienos filė,
0,5 mango vaisiaus,
20 g sūrio su mėlynuoju pelėsiu,
20 g grietinėlės,
10 g pistacijų, riešutų,
citrinos sulčių.
Mango vaisių nulupti, supjaustyti riekelėmis, jomis išdėlioti lėkštelės kraštus. Vištieną supjaustyti plonomis riekelėmis ir jas uždėti ant mango riekelių. Viduryje lėkštės supilti padažą.
Padažas:
Sūrį susmulkinti šakute, įpilti grietinės ir gerai išsukti, kol pasidarys vientisa sūrio ir grietinės masė.
Papuošti smulkiai supjaustyta citrinos žievele bei smulkintais riešutais.
Įdarui:
250 g starkio filė,
2 kiaušiniai,
1 desertinis šaukštas sviesto,
100 g grietinėlės,
1 galvutė svogūno,
1 skiltelė česnako,
1 morka,
po 1 g baziliko, muskato riešuto.
Padažui:
2 šaukštai majonezo,
0,5 nulupto smulkiai pjaustyto rauginto agurko,
truputis pipirų, druskos, cukraus.
Įdaro gaminimas: starkio filė sumalti su pakepintais svogūnais ir morkomis.
Išdarinėti šamą, išimti pagrindinį kaulą ir į žuvies vidų sudėti įdarą. Kepti orkaitėje, 100°C temperatūroje, 1 valandą 20 minučių.
Iškeptą šamą puošti krevetėmis, krapais, petražolėmis.
Patiekti su padažu.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę