){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Alergenai - tai organizmui svetimos medžiagos, sukeliančios organizmo reakciją. Tai gali būti bet kokios medžiagos. Kiekvienas žmogus vis kitaip reaguoja į tą patį alergeną.
Prasidėjus alerginei reakcijai, pastebimi tokie požymiai: odos ir gleivinių bėrimai, paraudimai, vaikas tampa irzlus, labai neramus, dažnai kasosi, nudraskytos vietos šlapiuoja, vėliau susiformuoja šašai, gali sustiprėti nosies užburkimas, atsirasti čiaudulys, pagausėti nosies išskyrų, sauso kosulio priepuoliai, dusulys, toks kūdikis gali tuštintis, kartais netgi su kraujo priemaiša išmatomis.
Maisto alergenais vadinamos medžiagos, atsirandančios žmogaus maiste ir sukeliančios alerginę reakciją. Maisto alergenai gali būti gyvulinės arba augalinės kilmės. Dažniausiai pasitaikantys maisto alergenai kūdikiams yra karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žemės riešutai, medus, šokoladas. Todėl vaikams iki vienerių metų šių produktų reikėtų vengti.
Pienas. Labiausiai paplitęs alergenas yra karvės pienas. Piene yra alfa laktalbumino, beta laktoglobulino, lipoproteidų, kazeino, albumozių ir peptidų mišinio. Svarbiausi alergenai yra beta laktoglobulinas ir kazeinas. Ir nedidelis pieno kiekis alergiško kūdikio maiste stipriai veikia vaiko organizmą. Net ir virinant pieną išlieka nesuskilęs kazeinas, todėl jis ir toliau veikia kaip alergenas.
Ožkos piene yra to paties alergiją sukeliančio baltymo, kaip ir karvės piene, o ilgą laiką maitinant kūdikį ožkos pienu, gali išsivystyti mažakraujystė, nes jame labai mažai folio rūgšties bei vitamino B12.
Kiaušinis turi daugybę alergenų. Verdant kiaušinį jo alerginis aktyvumas mažėja, todėl į žalią kiaušinį organizmas daug stipriau reaguoja. Labiausiai alergiją kelia žalias baltymas, mažiau - virtas, visai mažai - žalias trynys.
Grūdiniai produktai. Didžiausias alerginis jautrumas yra kviečiams. Alergiją gali sukelti ir rugiai bei ryžiai. Kviečių baltymą sudaro apie 20 alergenų, todėl kviečiai yra stipriausias alergenas iš javų. Virškinimo fermentai gerokai sumažina šių alergenų poveikį žmogaus organizmui. Kukurūzai ir ryžiai alergiją sukelia retai. Jei vaikas alergiškas kruopoms, reikėtų bandyti po vieną kruopų rūšį, taip išsiaiškinant, kokiai rūšiai jis yra alergiškas.
Ankštiniai augalai. Apie 15 proc. vaikų, alergiškų karvės pienui, reaguoja ir į sojos mišinius. Sojos baltymą kūdikio organizmas pasisavina daug blogiau nei karvės pieno baltymą. Sojos mišiniai vartojami tada, kai kūdikis netoleruoja laktozės.
Daržovės ir vaisiai turi termolabilių alergenų, t.y. verdant, šaldant ar konservuojant jų alergiškumas labai silpnėja. Alergiškam vaikui geriau rinktis pramoniniu būdu pagamintas tyreles. Atvežtiniai vaisiai - obuoliai, bananai - kūdikiams netinka, nes gali būti apdoroti cheminiais preparatais.
Mėsa. Mėsos alergenai nėra labai stiprūs. Dažnai alerginės reakcijos įvyksta dėl į mėsą dedamų maistinių priedų - nitratų, dažų ir kt.
Žemės riešutai. Sukelia stiprias alergines reakcijas. Pupelės, lęšiai, žirniai alergiją sukelia rečiau.
Žuvis sukelia stiprias alergines reakcijas. Net žuvies nevalgant, o būnant patalpoje, kaai įkvepiama ar ant odos pateka kepamos žuvies garų, aerozolių, kyla alerginės reakcijos. Taip nutinka dėl stipraus alergeno.
Jis visada šviežias, tinkamos temperatūros ir sterilus. Motinos piene, be maisto ingredientų, yra biologiškai veiklių medžiagų: vitaminų, fermentų, hormonų, baltymų. Pati didžiausia apsauga nuo alergijos ir yra mamos pienas, nes mamos piene esantys baltymai brandina kūdikio žarnyno gleivinę, kad ji nebūtų pralaidi stambioms baltymo molekulėms, kurios ir išprovokuoja alergines reakcijas. Labai svarbu, kad kūdikis iki 5-6 mėn. būtų maitinamas motinos pienu. Iki šio amžiaus subręsta kūdikio žarnyno gleivinė, ir alerginių reakcijų galimybė yra mažesnė.
Kartais, nors ir maitinant mamos pienu, gali pasireikšti alergija. Tai nutinka todėl, kad kūdikio žarnyno gleivinė dar būna nevisiškai subrendusi. Reikia atsižvelgti ir į mamos mitybą. Maiste esančias medžiagas motina su pienu perduoda žindomam kūdikiui. Valgant dažniausiai alergiją sukeliančius produktus, tokius kaip žuvis ir kitos jūros gėrybės, karvės pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, citrusiniai vaisiai, žemuogės, galima sukelti kūdikiui alergines reakcijas.
Alergijos gali būti ir paveldimos. Taigi tai, kas sukelia alergiją mamai, gali sukelti alergiją ir kūdikiui.
Jei mama negali maitinti ar neturi pieno, tuomet labai svarbu pasirinkti tinkamą mišinį. Svarbiausia tikslingai pasirinkti tokį mišinį, kuris neskatintų alerginių reakcijų ir būtų naudingas kūdikio žarnyno gleivinei. Taigi idealiausia, jei kūdikis yra maitinamas hidrolizuotais mišiniais (juose baltymas yra suskaidytas, susmulkintas iki smulkiausių molekulių, kurios neprovokuoja alerginių reakcijų). Natūraliai reikėtų maitinti iki 5-6 mėn., kol subręsta kūdikio žarnyno gleivinė, o tada bandyti pereiti prie įprastos sudėties mišinių. Stebėti, ar neatsiranda alerginių reakcijų, jei atsiranda - vėl grįžti prie hidrolizuotų mišinėlių.
Daromos klaidos, kai pradžioje pradedami vartoti paprasti ar sojos mišiniai. Atsiradus alergijai, jie pradedami keisti vieni kitais, o alerginės reakcijos tik stiprėja. Dažnai keisti mišinius kūdikiams nepatariama, nes prie kiekvieno naujo mišinio jiems reikia priprasti.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę