){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Svarbus nutukimo plitimą skatinantis veiksnys yra riebus ir kaloringas maistas. Per pastaruosius 30 metų amerikiečių kalorijų suvartojimas padidėjo vidutiniškai 160 kcal per dieną: padidėjo maisto porcijos ir maisto kaloringumas. Kadangi vis dažniau naudojami tokie “energiją taupantys įrenginiai” kaip automobiliai, fizinis aktyvumas, atvirkščiai nei kalorijų suvartojimas, turi tendenciją mažėti.
Ypatingas dėmesys šiuo metu skiriamas nutukimo profilaktikai. Sveiki gyvensenos, fizinio aktyvumo ir mitybos įpročiai turi būti diegiami gerokai anksčiau negu atsiranda antsvorio.
Siekiant išvengti antsvorio svarbiausia turėti stabilius ir tinkamus valgymo bei fizinio aktyvumo įpročius. Tai ne badavimas, dietų laikymosi priepuoliai, bet sveikatinantis gyvenimo būdas.
Kokie sveiko gyvenimo būdo principai?
• Reguliarus, mažiausiai 3 kartų per dieną valgymo režimas, būtinai valgant pusryčius.
• Nuolatinis svorio tikrinimas, kai kas sveriasi net kasdien, tačiau pakanka kartą per savaitę.
• 3-5 kartų per savaitę, 30-45 minučių trukmės papildomas fizinis aktyvumas, “sudeginant” apie 700-1000 kcal per savaitę. Beje, tinkamiausias svorio palaikymo pratimas - vaikščiojimas.
• Riebalų suvartojimo ribojimas, stengiantis valgyti daugiau angliavandenių, turinčių daug skaidulinių medžiagų. Riebiame maiste didesnė kalorijų koncentracija - tame pačiame kiekyje maisto yra daugiau kalorijų negu neriebiame.
Jei pastebėjote, kad didėja svoris, prisiminkite paprastą energijos balanso lygtį:
Energijos balansas = energijos suvartojimas - energijos išeikvojimas
Svoris nei didėja, nei mažėja tada, kai energijos balansas yra nulinis, t.y. kai gaunama energija lygi išeikvojamai energijai. Jei svoris didėja, vadinasi, per daug gaunate ir per mažai išeikvojate.
Nei moterys, nei vyrai neturėtų svorio didėjimo “priskirti amžiui”. Metams bėgant svoris linkęs didėti dėl lėtėjančios medžiagų apykaitos, tačiau to būtent ir reikia išvengti.
Riebalai yra puikus energijos šaltinis, iš vieno gramo riebalų organizmas gauna daugiau energijos negu iš bet kurios kitos maisto medžiagos - net 9 kcal. Riebalų yra įvairių rūšių, kai kurių iš jų būtinai turime gauti su maistu, jie yra labai svarbūs, nes organizmas jų nesintetina.
Riebalinis audinys yra puiki energijos saugykla. Žmonėms toks energijos kaupimas tapo nebereikalingas, tačiau organizmo gebėjimas kaupti riebalus išliko. Nutukusio žmogaus riebalų ląstelės gali būti kelis šimtus kartų didesnės negu lieso.
Riebalai pagerina maisto skonį, nes juose tirpsta įvairios aromatingosios medžiagos. Riebalai izoliuoja kūną nuo šaltos aplinkos temperatūros. Be to, riebalai yra kai kurių vidaus organų apvalkalas - taip jie apsaugomi nuo sutrenkimo. Kai kurios labai svarbios medžiagos, pvz., vitaminai A, E, D, K, yra tirpūs riebaluose, jiems pasisavinti būtinas tam tikras riebalų kiekis. Kiekvieną organizmo ląstelę supa lipidinė membrana. Poodinis riebalų sluoksnis suteikia kūnui būdingą formą, odai - lygumo.
Riebalų būtinai turi būti racione, tačiau jų pakanka labai nedaug. Riebalų natūraliai yra daugelyje kasdien vartojamų maisto produktų, todėl nebūtina jų dėti į maistą papildomai.
Jei vien gerų norų riebalų suvartojimui sumažinti nepakanka, antsvorio ir nutukimo profilaktikai galima pasitelkti maisto papildus, mažinančius jų pasisavinimą.
Pasaulyje įvairiose pramonės šakose labai plačiai vartojamas angliavandenių biopolimeras chitosanas. Šis junginys išgaunamas iš vėžiagyvių, natūraliai maiste tokio biopolimero nėra. Chitosano molekulės krūvis yra teigiamas, skirtingai nuo kitų skaidulinių maiste esančių medžiagų. Tai leidžia chitosanui prisijungti neigiamo krūvio riebalų molekules. Žarnose ši medžiaga sujungia riebalus, todėl dažnai chitosanas yra preparato Redusan veiklioji medžiaga ir vadinamas riebalų “magnetu”, jis padeda sumažinti riebalų pasisavinimą ir yra saugus. Plačiausiai chitosanas vartojamas Japonijoje kaip funkcinio maisto komponentas.
Nustatyta, kad chitosanas pasižymi cholesterolį bei kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Nekokybiškų chitosano preparatų nerekomenduojama vartoti esant maisto alergijai vėžiagyviams, nes juose gali būti alergiją sukeliančių vėžiagyvių liekanų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę