Nuo kada kūdikiui jau reikia papildomo maisto ir nebepakanka vien mamos pieno?
V. L.: Jei kūdikis maitinamas natūraliai, t.y. motinos pienu, papildomai primaitinti jį reikia nuo 6 mėn. Jei kūdikis geria pieno mišinukus, košeles galima pradėti duoti nuo 5 mėnesių. Tad pusės metų kūdikis be mamos pieno, kuris vis dar labai reikalingas, jau turėtų gauti įvairesnio maisto, nes jam po truputį ima sekti geležies atsargos. Be to, mažyliui laikas pradėti mokytis kramtyti ir po truputį ryti kietesnį maistą.
Paprastai rekomenduojama pradėti nuo daržovių košių: bulvių, morkų, moliūgų. Pirmiausia dėl to, kad, kaip minėjau, vaikučiui būtina daugiau geležies. Be to, šios košės yra greičiausiai mažiau skanios nei piene virtos, tad prie jų nepripratęs mažylis, pradedant duoti vėliau, gali nenorėti jų valgyti.
Po daržovių turėtų sekti kruopos: ryžiai, kukurūzai, t.y. tos, kurios neturi baltymo gliuteno. Dar vėliau galima duoti skaniausių – vaisių tyrelių. Svarbu, kad kiekvienas produktas būtų įtraukiamas po vieną, tik vėliau juos galima maišyti. Prie naujo maisto mažylis turi būti pratinamas po truputį. Tai ne tik neapsunkins dar netreniruoto kūdikio skrandžio, bet ir padės nustatyti, kam mažylis gali būti alergiškas. Naujo produkto reikėtų pradėti duoti maždaug kas dvi dienas.
Ką pirmiausia turi žinoti tėvai, norintys kūdikius primaitinti jau pagamintu maistu? Prekių pasiūla itin gausi, į ką atkreipti dėmesį?
V. L.: Kūdikių mitybai visoje Europos Sąjungoje yra keliami vienodi reikalavimai, ir vartotoją jau paprastai pasiekia labai geras produktas. Svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus: pirmiausia – laikymo sąlygas. Atkreipkite dėmesį į tai, kur laikoma tyrelė ir ar nepažeista jos pakuotė, indelis. Taip pat labai svarbu atidžiai pažiūrėti į galiojimo laiką. O šiaip tyrelės būna pagamintos tikrai gerai, ir jei tik vaikutis valgo – sakom: „Skanaus!“
R. G.: Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, nuo kokio amžiaus skirtas maistelis, kokia jo sudėtis, t.y. kiek ir kokių sudėtinių maistinių žaliavų jį sudaro. Primaitinant kūdikį labai svarbu, kad maistas nebūtų perkrautas įvairiomis maistinėmis žaliavomis.
Ne kiekviena mama, pirkdama maistelį, įsiskaito į produkto energinę ir maistinę vertę. O tai irgi svarbu, nes parodo maistinių žaliavų, iš kurių gaminamas produktas, kokybę, taigi ir paties produkto kokybę.
Pavyzdžiui, jautienos kumpis, vištienos filė, kalakutienos filė turi didesnę energinę ir maistinę vertę nei kitos dalys. Taigi viskas priklauso nuo to, kokią žaliavą gamintojas naudoja.
Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai, perkantys kūdikių maistą?
V. L.: Viena dažniausių klaidų, kai tėveliai, pirkdami tyreles kūdikiams, neatsižvelgia į ant jos nurodytas rekomendacijas dėl amžiaus. Į tai atsižvelgti būtina, tačiau yra viena problema. Pasaulinė sveikatos organizacija primaitinimą, pavyzdžiui, mėsos, varškės, jogurto ar kiaušinio tyrelėmis, rekomenduoja nuo dešimties mėnesių amžiaus. Mes šiuos produktus siūlome vartoti vėliau, kaip ir vaisių tyrelę. O prekyboje galima rasti jau nuo 3–4 mėnesių rekomenduojamas vaisių tyreles. Tad mamos ir pasimeta. Jei joms kyla klausimų, reikėtų tai aptarti su savo gydytoju.
Ir, žinoma, šešių mėnesių kūdikiui, kuris dar tik mokosi kramtyti ir jo maistelis turėtų būti itin kruopščiai sutrintas, tikrai netiks vyresnio, jau gabaliukus galinčio sukramtyti 8 ar net 12 mėnesių kūdikio maistas. Be to, skiriasi ir skirtingo amžiaus vaikų tyrelių energinė vertė.
R. G.: Manome, kad labai dažnai pasitaiko atvejų, kai tėvai per anksti pradeda primaitinti kūdikį. Mūsų gydytojai, prof.Liutauras Labanauskas ir kūdikių ir mažų vaikų dietologė-gastroenterologė dr.Rūta Rokaitė, kurie sudarė receptūras, rekomenduoja kūdikį primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Iki tol visų jo vystymuisi reikalingų medžiagų pakankamai yra mamos piene.
Kitas, nemažiau svarbus dalykas, kad, pasirinkdami maistelį, tėveliai turi atsižvelgti į kūdikio amžių. Juk maistas, skirtas kūdikiams nuo 6 mėnesių, yra homogenizuotas, t.y. vientisas, be gabalėlių, skystos konsistencijos, kad kūdikis lengvai nurytų. Maistelis nuo 8 mėn. amžiaus yra mažiau homogenizuotas, panašesnis į košelę, o nuo 12 mėn. jau su mažais gabaliukais, skatinantis kramtyti. Taigi, duodant 6 mėnesių kūdikėliui maistą, skirtą nuo 8 mėn. amžiaus, jis gali paspringti.
Be to, ir sudėtis yra parenkama pagal amžių. Pavyzdžiui, trijų grūdų košė yra rekomenduojama nuo 8 mėnesių amžiaus, kadangi 6 mėnesių kūdikiui ji tiesiog bus per sunki ir dėl sudėties, ir dėl konsistencijos. 12 mėnesių vaikai gali valgyti maistelį, skirtą mažesnio amžiaus kūdikiams , bet maistinė ir energinė vertė tokio amžiaus vaikui bus per maža.
Ko dažniausiai ieško tėvai, pirkdami maistą kūdikiui?
R. G.:Pirmiausia atsižvelgia į produkto kokybę, kokybės ir kainos santykį, į gamintoją. Pasitikėjimas gamintoju labai svarbus pasirenkant maistelį. Taip pat atsižvelgiama į produkto sudėtį, tai parodo produkto kokybę.
Ar visi kūdikio maisteliai tikrinami? Jei taip, tai kaip išsirinkti geriausią ir kodėl taip skiriasi jų kaina?
R. G.: Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, Valstybinė veterinarijos inspekcija tikrina ir gamintoją, ir produkciją. Šiuo metu Lietuvoje gamintojas yra vienas – Marmaluzi, esame tikrinami mažiausiai 5 kartus per metus. Importuojami maisteliai Lietuvoje nėra tikrinami. Bet jie turi atitikti Europos Sąjungos norminių aktų reikalavimus.
Kalbant apie Marmaluzi produkciją, kiekviena produkto partija yra tikrinama. Maistinės žaliavos, iš kiurių gaminamas produktas, taip pat tikrinamos laboratorijoje.
Maistelio kainai daro įtaką sudedamosios dalys ir jų kokybė. Bent jau turėtų tai daryti. Gal ne kiekviena mama atkreipia dėmesį, kiek procentų košelėje yra mėsos, ir svarsto, kodėl košelė tokia brangi. Juk ir čia vištiena su daržovėmis, ir kitas gamintojas siūlo vištieną su daržovėmis, tačiau pigiau. Skirtumas priklauso nuo to, koks kiekis vienos ar kitos maistinės žaliavos yra košelėje, pvz., ar 6, ar 8, ar 12 proc. mėsos. Tai daro įtaką ir kainai. Jeigu maistelis gaminamas iš ekologiškų žaliavų, tai taip pat atsispindi kainoje.
Kaip su galiojimo laiku? Kai kurių kūdikio maistelių galiojimo laikas itin ilgas. Ką tai galėtų reikšti? Ar verta bijoti?
V. L.: Paprastai gamykliniu būdu ruošiamos tyrelės ne pasterizuojamos, bet vakuumuojamos, t.y. šviežia tyrelė supilama į pakuotę ir iš jos ištraukiamas oras. Tokiu būdu pagamintos tyrelės galiojimo laikas ir yra ilgesnis nei namuose gamintos košės. Tiesa, būtina atminti, kad kai atidarote tokią tyrelę, būtinai turi pasigirsti pokštelėjimas. Tai reiškia, kad į ją nepateko oro ir tyrelė nesugedo.
R. G.: Bijoti nieko nereikia. Galiojimo laikas atspindi produkto terminį apdirbimą, t.y. gamybos būdą. Kai mūsų paklausia, kodėl jūsų produkto galiojimo laikas yra metai, jūs nieko nededate, tai kaip tas produktas išsilaiko? Mes visada primename mamoms, kad kai jos verda namuose uogienę – ji juk išsilaiko metus ir net ilgiau. Kalbant apie itin ilgą galiojimo laiką, tai vėlgi tai priklauso nuo gamybos būdo, kiek laiko ir kokioje temperatūroje maistas yra kaitinamas. Nuo to priklauso ir kiek vitaminų lieka produkte, kokia jo maistinė ir energinė vertė.
Kaip teisingai paruošti nusipirktą tyrelę, kaip ją šildyti? Ar reikia košytes ar pirktines tyreles gardinti papildomais riebalais?
R. G.: Teisingiausia yra tiesiog pašildyti vandens vonelėje. Taip tolygiai šyla visa košelė. Pirktines tyreles galima pagardinti augaliniu alyvuogių aliejumi ar sviesteliu.
V. L.: Kūdikiams ir vaikams riebalai yra labai reikalingi, vaikams jų reikia labiau ir daugiau nei suaugusiems. Pirmąsias kūdikių košytes ir tyreles taip pat reikėtų pagardinti pirmiausia pirmo spaudimo alyvuogių aliejumi. Taip pat galima įdėti po šaukštelį sviesto.
Dažnai tėvai klausia, ar galima dėti, pavyzdžiui, tik aliejaus ir visiškai nenaudoti sviesto. Riebalai yra labai svarbios medžiagos kūdikių smegenų formavimuisi, nes dalyvauja nervinių skaidulų apvalkalo formavimesi, kuris turi įtakos nervinio impulso plitimui. Iki pusės metų kūdikiai net pusė savo energijos turi gauti iš riebalų, tai mamos pieno riebalai. O vėliau papildomai duodame tiek sočiųjų riebalų rūgščių, esančių gyvulinės kilmės riebaluose, svieste, tiek nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių vaikutis gauna su alyvuogių aliejumi.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę