„Kava nėra visiškai sveikas produktas. Daugybė specialistų kavą prilygina narkotiniams stimuliatoriams. Naujų jėgų ji neduoda, tik kaip bizūnas paskatina trumpalaikį turimų jėgų suaktyvėjimą. Bet jei kavos geriame nedaug, nieko bloga neatsitiks“, – teigia specialistas.
Daugiausia kavos išgeria skandinavai. Vienas norvegas per metus šiam gėrimui sunaudoja vidutiniškai beveik 11, švedas – 9 kilogramus kavos. O lietuvis – 2 kilogramus. Kiek gi jos iš tikrųjų galima išgerti per dieną?
Vieną du, daugiausiai tris puodelius per dieną. Kalbame apie juodą, stiprią kavą. Kitos kavos rūšys (kapučinas, latė) turi priedų, ir tie priedai nieko gero neduoda, tik kalorijų prideda. Todėl tiems, kurie laikosi dietos, jos visai netinka..
Optimalu yra du puodeliai, bet, jei įmanoma apsieiti su vienu, tai labai gerai. O jeigu iš viso nėra reikalo vartoti to botagėlio, tai geriau kavos ir negerti.
Kava turi tiek pliusų, tiek minusų. Pirmiausia pakalbėkime apie gerąjį šio aromatinio gėrimo poveikį.
Dabar yra neginčijamų įrodymų, kad kava padeda apsisaugoti nuo cukrinio diabeto, turi antioksidantų. Tad jos vartojimas laikomas prevencija nuo onkologinių ligų. Kartais net sakoma, kad kava yra Parkinsono ir Alzheimerio ligų prevencijos priemonė. Yra tyrimų, atliktų su žiurkėmis, kad kava labai suintensyvina seksualinį gyvenimą, bet tie tyrimai tebesitęsia.
Tvirtinama, kad kava gerina medžiagų apykaitą, pagreitina mąstymą, gerina atmintį. Tačiau yra ir tamsioji kavos pusė?
Tamsioji kavos pusė – kad ji veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, dažnina širdies susitraukimus, galbūt sukelia net ritmo sutrikimus, ypač tiems, kurių širdis nesveika. Pakelia arterinį kraujospūdį, todėl jei jūsų kraujo spaudimas ir taip per aukštas, kava – nieko gera. Poveikis virškinamajai sistemai irgi nėra visiškai teigiamas, nes padeda skrandžio turiniui patekti į stemplę ir tuomet graužia rėmuo, o dėl to vėliau atsiranda jau stemplės uždegimų, išopėjimų ir t.t.
Dažnai kalbama, kad žemą kraujo spaudimą turintiems žmonėms kava netgi būtina. Ar tikrai taip yra?
Kava skatina diurezę, t.y. šlapimo išsiskyrimą, ir jei yra žemas kraujospūdis, gauni atbulinės bangos fenomeną, dar labiau pablogini būklę. Vadinasi, jei nori padidinti kraujospūdį kava, tada reikia daug gerti skysčių papildomai. Ir šiaip mes per mažai geriame vandens, o kavos mėgėjai gerti skysčių turėtų dar daugiau. Bet jei yra padidėjęs kraujospūdis, tai gausus skysčių vartojimas jį dar labiau padidina.
Vieni kavą geria tik su pienu, kiti nepripažįsta jokios kitos kavos tik juodą. Dar viena grupė žmonių renkasi kavą be kofeino, tikėdamiesi, kad ši bus sveikesnė. Vis dėlto kokią kavą rekomenduoja medikai?
Kava turi savybę skatinti kalcio išsiskyrimą, o tai vyresnio amžiaus moterims gali sukelti osteoporozę, savaiminius kaulų lūžius. Kava su pienu kompensuoja kalcio kiekį, todėl vyresnio amžiaus žmonėms, nebijantiems kalorijų, rekomenduojama kava su pienu.
Kalbant apie kavą be kofeino, tai teko skaityti, kad, šalinant iš kavos kofeiną, atliekamas sudėtingas procesas. Naudojama labai daug chemikalų, ir tie chemikalai yra kenksmingi. Dar esu skaitęs, kad kava be kofeino labai padidina mažo tankio, to blogojo, cholesterolio kiekį. Taip sudaro prielaidas aterosklerozei vystytis, tai yra kraujagyslių standėjimui, storėjimui ir neelastingumui.
Kava nėra narkotikas, todėl jei yra noras, nereikia jos atsisakyti. Tačiau verta įsiklausyti į medikų žodžius ir riboti jos kiekį – iki vieno dviejų puodelių per dieną. Atminkite, kad kava nėra jūsų priešas, bet ir ne pats geriausias draugas.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę