){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visi be išimties Lietuvos gyventojai, turintys vandentiekį, gauna vandenį iš gręžtinių giluminių gręžinių, kurie siekia nuo 45 iki 200 metrų, todėl vandenį iš čiaupo gerti tikrai galima. Vanduo iš tokių giluminių gręžinių yra tikrai labai geros kokybės, nėra jokios rizikos, kad jame būtų nitratų, nitritų ar kitokios bakteriologinės taršos. Pagrindinė priežastis, kodėl kai kurie mano, kad vanduo iš čiaupo blogas, – geležis ir manganas, kurie kartais nudažo vandenį rusva spalva ar suteikia nemalonų kvapą. Tai nėra kenksmingos medžiagos, tačiau nepatrauklios. Anksčiau tai buvo didesnė problema, o šiuo metu praktiškai visoje Lietuvoje stovi vandens filtravimo renginiai, kurie geležį ir manganą pašalina. Tiesa, ypač senos statybos daugiabučių namų gyventojai kartais skundžiasi, kad iš ryto, aštuntame ar dvyliktame aukšte paleidus vandenį, jis pradžioje būna rudas. Tiesiog toks žmogus pats pirmasis ryte gavo porciją vandens, kuris per naktį stovėjo surūdijusiame namo tinkle. Tereikia leisti nutekėti tam kiekiui vandens, kuris yra nepatrauklus, ir galima gerti ar praustis. Noriu pasidžiaugti, kad per pokarinį laikotarpį pagrindiniuose vandens tinkluose nenustatyta jokios bakteriologinės taršos, o Lietuvoje iš tiesų yra labai griežta vandens kokybės kontrolės sistema, net gerokai griežtesnė nei kai kuriose Europos šalyse.
Filtruoti vandens tokiais filtrais tikrai neverta. O jei filtrą jau turite, būtinai laikykite jį šaldytuve. Filtras – tai yra paprasčiausia vandens talpa, ir į tą talpą vanduo pilamas per specialią kasetę, kuri, kaip manoma, kažką išvalo ar pakeičia vandens kokybę. Bet jei ši vandens talpa, filtras, laikoma kambario temperatūroje – tai tas jis pats tampa įvairiausių bakterijų veisykla, tuo bloguoju elementu, kuris vandens kokybę gali padaryti labai prastą.
Jūs įsivaizduokite bet kokį filtruojamosios medžiagos gabaliuką, kuris yra sudrėkintas vandeniu ir stovi kambario temperatūroje. Kas su juo atsitinka? Apskritai vanduo turi savybę senti. Jei jūs pripilsite vandens indą ir jis stovės mėnesį ar du, tai, žinoma, pasens, jame gali atsirasti natūralios taršos, bet ji yra atsirandanti, o ne patenkanti iš čiaupo.
Kuo mūsų vanduo ypatingas ir kuo skiriasi, kad ir nuo netolimų kaimynių Lenkijos ar Latvijos? Mūsų vanduo iš žemės gelmių, jokia infiltracija tokiame gylyje negalima, todėl ir filtruoti nėra ko. Atsukite šalto vandens čiaupą Varšuvoje ir atsukite Vilniuje – Lietuvoje vanduo bus tikrai šaltas, nuo 5 iki 8 laipsnių, visiškai nepalankus daugintis visiems mikroorganizmams, o pas kaimynus bėgs drungnas.
Iš tiesų čia yra didžiulė Lietuvos problema. Ne veltui pagal geriamojo vandens įstatymą ir įvairias europines direktyvas mes turime užduotį į 95 proc. Lietuvos vietovių nutiesti vandentiekius, kad žmonės galėtų naudoti ir gerti giluminių gręžinių vandenį. Tiesa ta, kad maždaug 30 proc. Lietuvos gyventojų naudoja šulinių vandenį. Viskas priklauso nuo to, kaip šulinys prižiūrimas, kurioje vietoje iškastas, kokia gruntinė aplinka. Kastinių šulinių vandens kokybė yra labai nevienoda, gali būti ir visiškai pakenčiamos kokybės, tačiau gali būti ir nevartotinas. Lietuvoje yra buvę ne tik stiprių apsinuodijimo šulinio vandeniu atvejų, bet net ir mirties. Aš, beje, irgi užaugau gerdamas šulinio vandenį. Mano patarimas gyventojams, šiandien tebenaudojantiems šulinio vandenį, nuolatos jį tikrinti: rudenį, pavasarį, po liūties. Taip pat šulinį reikia labai kokybiškai ir atidžiai prižiūrėti, rūpintis ir aplinka, kuri yra aplinkui. Jokiu būdu negalima netoli šulinio vykdyti jokios ūkinės veiklos, auginti kiaulių, triušių ar vištų, statyti lauko tualetus, tvartus ir pan. – kad nebūtų jokių galimybių iš čia teršalams kartu su lietaus vandeniu tekėti kažkur pro šulinį ar apskritai jo link.
Kastiniuose šuliniuose dažnai aptinkama nitratų ir nitritų, kurie ypač pavojingi nėščiosioms, kūdikiams ir mažamečiams vaikams. Apskritai patarčiau nepažįstamo, nepatikrinto šulinio vandens negerti. Net tokio vandens virinimas nieko nepadeda, skirtingai nei daug kas mano, nitratai ir nitritai net ir verdančio vandens temperatūroje niekur nedingsta.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę