', 'Fb Share', 'Facebook share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
', 'GPlus Share', 'GPlus share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
', 'GPlus Share', 'GPlus share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
Gamtos sukurtas
Didžiausia pieno vertybė yra ne ta, kad jame gausu maistingųjų medžiagų, bet kad jų santykis yra idealiausias, tinkamiausias. Parinkti vienintelę tinkamiausią proporciją gebėjo tik gamta.
Štai kodėl, kai žmogus ką nors padaro su pienu, t.y. gamina miltelius, jį sutirština, užvirina ir nugriebia grietinėlę, padidina riebumą arba koncentraciją, jis pažeidžia idealų maistingųjų medžiagų santykį, nors tos medžiagos niekur ir nedingsta.
Pavyzdžiui, labai sunku taip atskiesti sausą pieną vandeniu, kad būtų atkurtas idealus visų jo dalių santykis. Štai kodėl maitinant vaikus iki 5 metų nereikėtų keisti paprasto pieno sausu arba virintu, taip pat grietinėle.
Ir ne tik dėl to, kad visos išvardytos pieno rūšys būtų prastesnės. Galbūt jos netgi geresnės, tačiau gamtinis, natūralus tų dalių santykis būna pažeistas, pakeistas.
Beje, čia verta pasakyti, kad gana paplitęs nusistatymas prieš pieno miltelius vėlgi remiasi neišmanymu. Milteliai, arba tiksliau – sausas pienas, nė kiek ne blogesni už paprastą pieną. Jie kaip tik geresni už kondensuotą ir koncentruotą. Juose išsaugota beveik viskas, kas yra piene, išskyrus vandenį.
Išvestiniai produktai
Žmogus sugebėjo iš pieno pasidaryti tiek išvestinių produktų, taip suskaidyti jį į sudedamąsias dalis ir taip perdirbti kiekvieną iš jų iki visiškai naujos valgomosios medžiagos, kad tai stebina nė kiek ne mažiau kaip pačios gamtos atlikta pieno sintezė.
Sviestas, šimtai rūšių sūrio, grietinė, grietinėlė, kildytas pienas, katykas, kaimakas, brinza, varškė - nuo pusiau skystos iki kietos, skyras, suzma, čalas, kumysas, tarakas, telemė, sukmanas ir dešimtys kitų pieno gaminių, dažnai nepakartojamų, nepaprastų, per amžius buvo sukurta įvairių tautų.
Tačiau kyla klausimas: jeigu pienas toks idealus, kodėl žmogus jį perdirba į kitus maisto produktus? Pirma, todėl, kad pienas greitai genda, šviežią jį sunku išlaikyti. Antra, pieno, deja, daug neišgersi. Vien tik juo, kad ir koks jis būtų idealus, maitintis negalima. Jeigu tai būtų įmanoma, mitybos problema būtų išspręsta visiems laikams. Reikia maisto balasto.
Trečia, žmogui reikia skonio įvairovės, ir todėl ne pats pienas, o pieno gaminiai sudaro turtingiausią skonio gamą. Tokiais skirtingais pavidalais pienas gali būti vartojamas labai daug ir ilgą laiką ir nenusibosta.
Pieno perdirbimas
Pastaraisiais dešimtmečiais pieno perdirbimas, pieno produktų gamyba nepaprastai išaugo. Čia didelį vaidmenį suvaidino nauja, tobulesnė technika, taip pat pradėti naudoti įvairiausios grybinės kultūros, mielės, laktobakterijos ir streptokokai.
Tai leido patobulinti senus pieno produktus (kefyrą, rūgpienį, kildytą pieną) ir sukurti tam tikrų naujų (acidofiliną, pieno miltelius, kondensuotą pieną, presuotą grietinę, lydytus sūrelius ir net pieno alų bei pieno girą iš išrūgų).
Įvairiausių pieno gaminių pagrindas yra toks: pienas skaidomas į riebalus, baltymus ir išrūgas, jam traukinti ir fermentuoti naudojami šliužo fermentai, pieno rūgšties bakterijos, mieliagrybiai, be to, jis iš dalies arba visas šildomas, virinamos atskiros pieno frakcijos.
Šitaip gaunami įvairiausio skonio, įvairiausios konsistencijos ir riebumo produktai, kurie įgyja naujų savybių, palyginti su pirminiu produktu.
Dėl skirtingų geografinių ir istorinių sąlygų įvairios tautos sukūrė savitus pieno produktų ruošimo būdus. Tai dar labiau išplėtė jų asortimentą.
Kadangi naudojamas pienas įvairių gyvulių – karvių, avių, ožkų, jakių, kumelių, asilių, antilopių, kupranugarių – ir, be pieno, kai kurios tautos dar perdirba krekenas ir jų mišinius su pienu, visi šie gaminiai ir sudėtingi jų deriniai, pagausinti nepakartojamais jų rauginimo, sutraukimo ir fermentavimo metodais, leido sukurti tūkstančius pieno produktų, visiškai nepanašių vienas į kitą.
Gaila, kad daugelis iš jų yra paplitę nedideliuose geografiniuose regionuose. Mes, miestiečiai, paprastai naudojamės tik menkučiu tarptautiniu pieno valgiaraščiu.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę