){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žydai ir arabai arbūzus augino jau 1500 m. prieš Kristų. Rusijoje šis vaisius paplito IX amžiuje. Tada rusai juos vadino „didžiaisiais agurkais“. Vakarų Europoje arbūzai dėka kryžiuočių riterių paplito XI–XII amžiuje. Šiuo metu įvairios arbūzų rūšys dažniausiai auginamos pietiniuose bei pietrytiniuose Europos kraštuose.
Arbūzas priklauso Cucurbitaceae šeimai. Jai taip pat priklauso agurkas, melionas, cukinija, moliūgas. Arbūze yra apie 92 proc. vandens, kitą dalį sudaro vertingas cukrus sacharozė, gliukozė, fruktozė, pektinai, ląsteliena.
Arbūzas turi vitaminų ( A, B2, B6, C, PP, karotino, folio rūgšties), mikroelementų (magnio, kalio, kalcio, fosforo, geležies), antioksidantų (likopeno, liuteino, zeaksantino), organinių ir aminorūgščių.
Labai naudingos ir arbūzo sėklos, turinčios įvairiausių mikro- ir makroelementų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, karotinoidų.
Tai puikus dietinis vaisius, padedantis sergant inkstų, širdies, tulžies ligomis, tinka akmenligės, vidurių užkietėjimo profilaktikai. Įdomu tai, kad arbūzo vaisiuje esanti folio rūgštis ir vitaminas C stabdo aterosklerozės vystymąsi.
Arbūzas padeda stiprinti organizmą, gerinti apetitą, baltymų pasisavinimą, laisvinti vidurius, tinka esant mažakraujystei. Šis sultingas vaisius naudingas sergant podagra, artritu, gastritu, kepenų ligomis.
„Beje, tai ir „vaistas“ visiems, turintiems polinkį į apkūnumą. Arbūzas maloniai malšina troškulį, iš organizmo pašalina šlakus, toksinus, druskas, – teigia Birštono sanatorijos „Tulpė“ ilgametė gastroenterologė dietologė Vilma Mitalienė. – Po žievele esanti žalioji arbūzo dalis – vertingas antioksidantas, padedantis nuo sklerozės. Tad, atėjus rudeniui, valgykime jo iki soties”.
Arbūzą rekomenduojama valgyti ir pajutus pagirių simptomus – jame esantys šarminiai junginiai neutralizuoja acidozę pagirių metų ir taip sumažina abstinencijos sindromą.
Arbūzų sėklose esantys cinkas ir selenas normalizuoja prostatos veiklą, todėl vyrams tai gera profilaktinė priemonė nuo prostatos sutrikimų. Be to, arbūzo sėklos apskritai gerina seksualinę sveikatą.
Gera žinia dailiosios lyties atstovėms – arbūzas ne tik padeda dailinti kūno linijas, bet ir gerinti odos bei plaukų būklę.
Arbūzą patartina valgyti ir nėščioms moterims, nes šie vaisiai turi daug vitamino B6, kuris labai svarbus vaisiaus vystymuisi.
Valgykite arbūzo, jei išbėrė odą, vargina inkštirai ar sergate odos ligomis, o balta vaisiaus žievele švelniai patrinkite problemines odos vietas. Tai sumažins odos niežulį ir perštėjimą.
Arbūze esantys B grupės vitaminai stiprina odą, gerina jos struktūrą, o C ir E vitaminai atitolina odos senėjimą, mažina ir išlygina raukšles. Jeigu arbūzus valgysite reguliariai, gali sumažėti paakių patinimai, gražesnė tapti odos spalva.
Naudinga pasidaryti arbūzo kaukę, kuri atgaivins sausą ir pavargusią odą.
Užtepkite arbūzo minkštimo ant veido ir palaikykite 15–20 min. Po to nuplaukite drungnu vandeniu ir patepkite odą drėkinamuoju kremu. Šią kaukę ant veido galite dėti dažnai.
Nuo senų senovės arbūzas pripažintas gera šlapinmo išsiskyrimą skatinančia priemone. Mūsų senoliai gerdavo arbūzo žievelių nuovirą, jei skaudėdavo širdį ar vargindavo inkstų ligos.
Arbūzo sultys pašalina iš organizmo skysčių perteklių, o maistinės skaidulos – mažina cholesterolio kiekį.
Moksliniais tyrimais nėra patvirtinta tiesa tai ar ne, bet manoma, kad arbūzas didina ir vyrų lytinę potenciją. „Arbūze daug natūralaus antioksidanto likopeno, kuris vaisiui suteikia raudoną spalvą. Likopenas mažina vėžio tikimybę, saugo nuo širdies ligų, stiprina imuninę sistemą”, – sako gastroenterologė dietologė V. Mitalienė.
Jei sergate podagra, norite išsivalyti organizmą ar numesti svorio, naudinga vieną dieną per savaitę valgyti tik arbūzus. Šis vaisius nekaloringas ir turi daug ląstelienos, todėl išvalo žarnyną lyg šepetėlis. Arbūzų dieta (vaisius ar jo sultys) išplaus iš organizmo toksines medžiagas, išvalys iš inkstų ir tulžies pūslės smėlį ir padės pasišalinti mažiems akmenėliams. Tai ir natūrali šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.
„Arbūzo dieta ypač vertinga sergant inkstų ligomis, atliekant inkstų dializę, kai turi būti ribojamas maisto produktų, turinčių baltymų ir kalio, kiekis”, – sako gydytoja gastroenterologė Vilma Mitalienė.
Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos alergologės dr. Eglės Vaitkaitienės, alerginės reakcijos arbūzui yra gana retos. Tačiau kartais suvalgius arbūzo jau po kelių ar keliolikos minučių gali pasireikšti specifiniai alergijos simptomai – burnos gleivinės dilgčiojimas, lūpų ir liežuvio paburkimas, tinimas, nosies užgulimas, taip pat pilvo skausmai (net vėmimas), odos niežulys ir bėrimas.
„Minėtieji alergijos simptomai gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, tačiau dažniau pastebimi augalų žydėjimo metu. Jeigu esate jautrus ambrozijos augalui, pievų žolėms ar beržo žiedadulkėms, tikėtina, kad būsite jautrus ir arbūzui. Kartu greičiausiai ir kitiems Cucurbitaceae šeimos vaisiams – agurkui, melionui, cukinijai bei moliūgui. Asmenys, alergiški lateksui, taip pat turi būti atsargūs valgydami arbūzą, nes yra pastebėtos alerginės reakcijos tarp latekso ir šio vaisiaus. Venkite arbūzo, jei esate pastebėję alerginę reakciją jam. – pataria alergologė. – Visuomet turėkite su savimi antihistamininių vaistų, kad laiku numalšintumėte netikėtai pasireiškusią alerginę reakciją”.
Skanūs arbūzai paprastai auga šiltuose kraštuose, todėl pirkite atvežtus iš Vidurinės Azijos, Ukrainos, Gruzijos, Turkijos ir pan.
Nepirkite arbūzų šalikelėse, prie judrių kelių, nes vaisiaus žievė sugeria toksines medžiagas ir galima apsinuodyti nitratais.
Arbūzus pirkite parduotuvėse ar turguose, esančiuose bent 5 metrus nuo kelių bei magistralių.
Rinkitės verčiau mažesnį nei perpjautą arbūzą, nes jo minkštime greitai dauginasi bakterijos, be to, blogėja skonis bei aromatas.
Įsidėmėkite prinokusio vaisiaus požymius: žievės dryžiai turi būti kontrastingi: ryškūs tamsūs ir šviesūs dryžiai reiškia, kad arbūzas buvo nuskintas jau prinokęs.
Jei ant žievės pamatysite geltoną dėmelę – tai ženklas, kad vaisius augo lysvėje.
Lengvai bakstelkite pirštais į arbūzą: jis šiek tiek rezonuoja, nes prinokusio arbūzo minkštime gausu mikroertmių.
Prapjovę arbūzą tuoj pat jį valgykite.
Šaldytuve neperpjautą arbūzą galite laikyti net dvi savaites, o supjaustytą suvalgykite tą pačią ar sekančią dieną.
Jei įdomu, ar arbūzą auginant nebuvo naudota daug chemikalų, padarykite bandymą. Sutrinkite arbūzo minkštimo gabalėlį stiklinėje vandens. Jei arbūzas švarus, vanduo tik šiek tiek taps drumzlinas, o jeigu yra pamaitintas nitratais, nusidažys ryškia raudona spalva.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę