){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaip ir bet kuriuo gyvenimo atveju, taip ir prieš nuspręsdamas pirkti ekologiškus produktus, žmogus natūraliai klausia. Koks gi skirtumas? Skirtumas – yra.
Viename iš praėjusių „Sveiko žmogaus“ numerių kalbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos daktaras docentas mitybos specialistas Rimantas Stukas kalbėjo apie ekologiškus maisto produktus. Docentas aiškina, jog ekologiški maisto produktai yra neužteršti sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, nitratų pertekliumi, antibiotikais, hormonais. Apskritai juos gaminant draudžiama naudoti sintetinius maisto priedus. Ekologiškame maiste taip pat nėra genetiškai modifikuotų organizmų.
Panašiai teigiama ir Europos komisijos direktyvose, kuriose rašoma, jog ekologiškas maistas – tai „vertingi, turintys daug vitaminų, gerą skonį ir kvapą, neužteršti sintetinėmis cheminėmis medžiagomis (hormonais, antibiotikais, pesticidais, trąšomis), sintetiniais maisto priedais ir genetiškai modifikuotų organizmais (GMO) produktai“. Turbūt net nereikia aiškinti, kodėl visos šios medžiagos nepageidaujamos maisto produktuose. Jie ne tik kenkia sveikatai, bet ir prastina skonį.
Anot R. Stuko, ekologiški maisto produktai pranašesni ir tuo, kad vitaminų ir mineralų juose, palyginti su neekologiškais, daugiau. Juose yra daugiau vitamino C bei būtiniausių mineralų, reikalingų gerai sveikatai palaikyti: kalcio, magnio ir chromo, taip pat antioksidantų.
Daugelis žmonių renkasi ekologišką produkciją, kadangi ji skanesnė. Juk norime valgyti skaniai?
Taigi sveiko ir ekologiško produkto pradžia – ekologinis ūkis. Teisingai galvojate: jei turite savo sodą ar daržą ir auginate bulves, morkas, kopūstus ir kitas daržoves bei nenaudojate cheminių trąšų, galite save drąsiai vadinti ekologiškais ūkininkais. Bet, klausiate, kaip išvengti tokių trąšų sugeba didelius ūkius turintys ūkininkai?
Ekologiškai ūkininkaujantieji siekia išauginti maisto produktus naudodami kuo artimesnes natūralioms žemdirbystės sistemas. Kaip teigia Europos komisijos reglamentai, jos pagrįstos augalų įvairove, sėjomainomis, natūralios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu, natūraliais piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės metodais.
Štai siekiant gausesnio derliaus, naudojamas gyvulių mėšlas ir organinių medžiagų perdirbimas. Toks trąšos būdas naudingas ne tik užaugsiantiems vaisiams ar daržovėms, bet ir gamtai. Kaip? Susiformavęs derlingas dirvožemis sumažina dirvožemio eroziją bei apsaugo nuo maistinių medžiagų išsiplovimo ir dirvos išsausėjimo. Gamta saugoma ir, pvz., aplinkai mažai kenkiančiu piktžolių ravėjimu vietoj herbicidų naudojimo. Europos komisijos direktyvose rašoma, kad ekologiniu ūkininkavimu užsiimantys ūkininkai tausoja aplinką atsakingai naudodami energijos ir gamtos išteklius, išsaugodami biologinę įvairovę, palaikydami ekologinę regiono pusiausvyrą, gerindami dirvožemio derlingumą, palaikydami vandens kokybę. Taigi, jei remiate šiuos ūkius pirkdami jų produkciją, prisidedate prie Lietuvos, o gal net savo gimtojo kaimo kraštovaizdžio bei gamtos švaros palaikymo. Juk jei dirva neužteršta chemikalais, nutekėję vandenys neužteršia ir upelio, kuriame taip mėgstate maudytis šiltomis vasaros dienomis. Ekologinės gamybos principai taip pat taikomi ir pašarams, kuriais šeriami ekologiškai auginami gyvuliai. Mėsinius ir pieninius galvijus ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai turi šerti 100 proc. ekologiškai pagamintais pašarais. Tad rytinė pieno stiklinė iš tokiu pašaru šertos karvutės neturės nepageidaujamų medžiagų.
Europos komisija užtikrina, kad visi ekologine gamyba užsiimantys ES ūkininkai yra reguliariai – bent kartą per metus – tikrinami, kad būtų užtikrinta, jog produktų gamyba atitinka reikalavimus.
Sakysite, puiku – kokybiški vaisiai, daržovės, tačiau kaip su kitais maisto produktais? Ar ir jie gali būti ekologiški? Atsakymas – taip. Ekologiški gali būti ir vynas, jogurtas, alus, duona, sausainiai, sultys, mėsa, kava, arbata ir t.t.
Tai pasiekiama kontroliuojant ir keliant reikalavimus perdirbėjams. Perdirbimo principai griežtai apribojama, kokie priedai ir perdirbimo pagalbinės priemonės gali būti naudojamos, kokie chemiškai susintetinti priedai gali būti naudojami, draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus organizmus.
Jei mėgstate ne tik obuolius, kriaušes bei kitas lietuviškas gėrybes, bet ir egzotinius vaisius, galite įsigyti ir iš trečiųjų šalių importuojamų ekologiškų produktų.
Ekologiškais vadintis, pvz., kiviai, bananai ar ananasai gali tik atitikę keliamus reikalavimus.
Pagal Europos Komisijos direktyvas, kai kurios trečiosios šalys, tokios kaip Argentina, Australija, Kosta Rika, Indija, Izraelis, Naujoji Zelandija ir Šveicarija, yra pripažįstamos turinčiomis ekologinės gamybos taisykles, lygiavertes galiojančią ES, todėl iš šių šalių ekologiški produktai gali būti importuojami be apribojimų.
Visų kitų trečiųjų šalių importuotojams ES valstybė narė gali suteikti leidimą importuoti tam tikrus produktus. Importuotojai turi pateikti įrodymus, kad šie produktai atitinka tokius pat ar lygiaverčius Europos Sąjungos reikalavimus, taikomus ekologiškų produktų gamybai ir kad produkcija buvo atitinkamai kontroliuojama.
Pabaigoje privalu pakalbėti apie teisingą pasirinkimą. Pirkdami ekologiškus produktus, būkite atidūs: parduotuvėse gausu prekių žaliomis etiketėmis, „eko“ ir panašiais pavadinimais. Išties ekologiški, saugūs ir sveiki produktai yra pažymėti sertifikuotais ženklais.
Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai žymimi „EKOagros“ logotipu. Etiketėje taip pat nurodomas gamintojas, jo sertifikavimo numeris, sertifikavimo darbus atlikusi sertifikavimo įstaiga.
Nuo šių metų liepos mėnesio Europos Sąjungos šalyse, taigi ir Lietuvoje, įsigaliojo naujos ekologiško maisto ženklinimo taisyklės bei reikalavimas naudoti naują ES ekologinį ženklą. Dabar ES valstybėje narėje pagamintų fasuotų ekologiškų produktų, atitinkančių reikalingus standartus, pakuotes bus privaloma ženklinti Europos lapu. Tad jei pirksite iš kitų ES šalių įvežtas ekologiškas prekes, – ant pakuotės ieškokite šio ženklo.
Kartu su Europos lapu gali būti naudojami ir kiti privatūs, regioniniai ar nacionaliniai ženklai. Įsidėmėkite – nefasuotų ir importuotų ekologiškų produktų pakuotes žymėti Europos lapu nėra privaloma.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę