Medus kaip vaistas minimas Mesopotamijos molinių lentelių tekstuose, kurie datuojami 2700 m. prieš mūsų erą. Senovės Egipto mokslininkų veikaluose taip pat aprašytos medaus gydomosios savybės. Senojoje Indijoje medaus ir vaško pridėdavo į vaistų mišinius.
Pirmosios mokslinės žinios apie bites ir jų produktus aptinkamos zoologijos tėvo Aristotelio veikaluose. Garsiojoje „Gyvūnų istorijoje” Aristotelis pasakojo apie bičių gyvenimą, medų, vašką ir pikį, teigė, kad visi bičių produktai pasižymi gydomosiomis savybėmis, ir patarė jais gydyti žaizdas, akių ligas.
Graikų gydytojas Hipokratas irgi labai vertino medų. Ypatingą dėmesį bitėms ir jų produktams skyrė romėnų gamtininkas Plinijus Vyresnysis. „Gamtos istorijos” penktojoje knygoje jis rašė, kad medus labai efektyvus vaistas akių ligoms, žaizdoms gydyti, be to, malšina krūtinės skausmus ir pailgina amžių.
Plinijus tyrinėjo bites ir jų produktus kaip gamtininkas, o jo amžininkas Dioskoridas – kaip medikas. Pastarasis tvirtino, kad medus valo žaizdas, gerina regėjimą, gydo gerklę, palengvina kosulį.
Žinių apie medų randama senovės mąstytojų ir vėlesnių tyrinėtojų moksliniuose veikaluose, Atgimimo epochos medikų knygose. Graikų filosofas ir matematikas Pitagoras buvo įsitikinęs, kad jis išgyveno iki gilios senatvės tik dėl to, kad valgė medų.
Graikų filosofas Demokritas rašė, kad, norint būti sveikam, reikia valgyti medų, o odą tepti aliejais. Įžymus Romos gydytojas antikinės medicinos klasikas Galenas patarė medumi gydyti įvairias ligas.
Vidurinės Azijos filosofas, gydytojas ir gamtos tyrinėtojas Ibn Sina (Avicena) teigė: „Jei nori išsaugoti jaunystę, būtinai valgyk medų.” Ypač jis siūlė nuolat valgyti medų pagyvenusiems žmonėms.
Pirmosios žinios apie bitininkystę Lietuvoje aptinkamos XIII a. kronikose ir metraščiuose. 1387 m. Jogailos ir Skirgailos sutartyje minima ir medaus duoklė. Bitynai ir medaus bei vaško duoklė dažnai minima XIV–XVI a. privilegijose bei aktuose. Medus nuo seniausių laikų Lietuvoje buvo vartojamas ne tik maistui, juo buvo ir gydoma.
Medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žiedų nektaro. Nektaras – saldus skystis, kurį išskiria augalų (daugiausia žiedų) nektarinės.
Jis susideda iš vandens, cukraus (sacharozės), monosacharidų (gliukozės, fruktozės), dekstrinų, alkoholių (pavyzdžiui, manito), azotinių ir aromatinių junginių, mineralinių druskų, rūgščių, fermentų, vitaminų, eterinių aliejų.
Cukraus nektare būna nuo 3 iki 80 proc. Tokį skirtumą lemia augalų rūšis, klimatas, paros laikas, sezonas, oro drėgmė ir kt.
Bičių medaus cheminė sudėtis taip pat yra labai sudėtinga ir įvairi. Meduje yra 18–20 proc. vandens, 80 proc. angliavandenių (fruktozės, gliukozės, sacharozės, maltozės, dekstrinų), 0,4 proc. baltymų, 0,05–0,2 proc. organinių rūgščių, fermentų (invertazės, diastazės, katalazės, lipazės, proteazės, peroksidazės ir kt.), mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, aliuminio, vario, mangano, švino, cinko ir kt.), vitaminų (B1, B2, B6, C, PP, H, K, E), dažomųjų medžiagų.
Medus pasižymi ir antibakterinėmis savybėmis, todėl jį patariama valgyti ir sveikiems, ir ligoniams. Jis didina organizmo imunobiologinį aktyvumą, gerina smegenų, kepenų audinių, širdies raumens, inkstų ir kt. organų medžiagų apykaitą.
Medus nuo seno vartojamas kaip svarbiausias vaistas peršalus. Jis geriamas su šiltu pienu (1 valgomasis šaukštas medaus stiklinei pieno), su citrinos sultimis (100 g. medaus 1 citrinai). Tinka ir krienų sunkos bei medaus mišinys (1:1).
Gydymasis nuo peršalimo medumi, ypač liepų, žmogus smarkiai prakaituoja, todėl rekomenduotina 2–3 dienas pagulėti lovoje.
Medus tinka gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Jis plečia vainikines kraujagysles ir gerina koronarinę kraujo apytaką. Porą mėnesių kasdien valgant po 50 g. medaus, sustiprėja organizmas, normalizuojasi kraujo sudėtis, padaugėja hemoglobino, pagerėja širdies kraujagyslių tonusas.
Medaus ir daržovių sulčių mišiniu gydoma hipertonija. Mišinys ruošiamas taip: imama stiklinė burokėlių, morkų ir krienų sunkos (nuvalytus krienus reikia 36 val. pamirkyti vandenyje), stiklinė medaus ir 1 citrinos sultys. Geriama valandą prieš valgį arba 2–3 val. pavalgius po valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną.
Labai naudingas medaus ir erškėtrožių antpilas: 1 valgomąjį šaukštą sausų erškėtrožių užpilkite 2 stiklinėmis karšo vandens, virkite 10 min., ataušinkite, perkoškite ir įdėkite 1 valgomąjį šaukštą medaus. Gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.
Medumi gydomasi ir sergant kai kuriomis skrandžio bei žarnyno ligomis. Pavyzdžiui, bandoma įveikti gastritą, opaligę, mat jis skatina gyti gleivinę ir stiprina visą organizmą.
Gydytojai tvirtina, kad medus sumažina sergančiųjų lėtiniu gastritu skrandžio sulčių rūgštingumą. Medų geriausia valgyti 1,5–2 val. prieš pusryčius arba pietus ir praėjus 3 val. po vakarienės.
Rekomenduojama valgyti ryte ir vakare po 30 g, dieną – po 40 g medaus, ištirpinto stiklinėje šilto virinto vandens. Kai skrandžio sultyse trūksta rūgšties, patartina medų valgyti 10 min. prieš valgį, užgeriant šaltu vandeniu.
Šaltas medaus tirpalas didina skrandžio sulčių rūgštingumą, o šiltas skatina gleivių tirpumą skrandyje ir riebalų pasisavinimą.
Medus rekomenduotinas sergantiesiems įvairiomis kepenų ligomis, ypač Botkino liga. Dar geresnių rezultatų pasiekta vartojant medų su bičių pieneliu iš ryto.
Medų tinka vartoti sergant kvėpavimo organų ligomis. Vykstant plaučių uždegimo procesams, gerkite šitokią arbatą: 2 valgomuosius šaukštus sausų (arba 100 g. šviežių) aviečių uogų užpilkite stikline vandens, 15 min. pakaitinkite, atvėsinkite ir įdėkite valgomąjį šaukštą medaus.
Galima vartoti česnako ir medaus mišinį. Česnaką sutrinkite ir sumaišykite su medumi (1:1). Valgoma po 1 šaukštą užgeriant šaltu vandeniu. Sergant sloga, skaudant gerklę, esant trachėjos gleivinės, bronchų uždegimui, galima daryti medaus inhaliaciją. Jai ruošiamas 30 proc. medaus tirpalas.
Neturint namie inhaliatoriaus, galima naudoti arbatinuką. Užvirus vandeniui, arbatinukas nukeliamas nuo ugnies, įdedama medaus ir pro popierinę tūtelę 20 min. kvėpuojama garais. Burnos ertmės ligos sėkmingai gydomos medumi su augalų antpilais (šalavijų, liepų, medetkų žiedų ir kt.).
Medumi gydomos žaizdos ir sunkiai gyjančios opos, dedami medaus kompresai, daromos vonios. Manoma, kad medaus gerina kraujotaką, naikina puvimo bakterijas. Liaudies medicinoje opoms gydyti medus vartojamas kartu su pelkinių pūkelių, ramunėlių žiedų, eukaliptų lapų ir kt. vaistažolių nuoviru.
Medus vartojamas ir nuo nemigos. Jis neerzina skrandžio gleivinės, ramina, taip pat stiprina organizmą. Vakare (1–1,5 val. prieš miegą) išgėrus stiklinę šilto vandens su šaukštu medaus, ramiai užmiegama.
Medus minkština odą, didina jos tonusą, todėl plačiai naudojamas kosmetikoje. Daromos gryno medaus arba kiaušinio trynio ir medaus (1:1) kaukės.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Algis