Antraisiais gyvenimo metais vaikas turėtų valgyti 5–6 kartus per dieną tuo pačiu metu. Rekomenduojama, kad pirmoje dienos pusėje vaikas suvartotų daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o antroje – mažiau nei trečdalį. Valgydinti vaiką reikia kuo įvairesniu maistu, pagal sveikos mitybos piramidę. Maistą komplektuoti galima įvairiai, per dieną rekomenduojama ne daugiau nei
4–5 porcijos: grūdų ir jų produktų bei bulvių. 1 porciją sudaro 1/2–1 riekė smulkintų grūdų duonos; 1/2–1/3 stiklinės paruoštos grūdų košės; 1/4–1/2 bulvės.
2 ar daugiau porcijų daržovių ir vaisių. 1 porciją sudaro, pvz., 1/2–1/4 įvairios virtos ar žalios daržovės, tiek pat vaisiaus, 1/2–1/4 puodelio žalių uogų, vaisių tyrės, ar 1/2 puodelio tirštų šviežiai spaustų vaisių sulčių.
2–3 porcijos pieno produktų, mėsos, paukštienos, žuvies, ankštinių produktų, kiaušinių ar riešutų. 1 porciją sudaro – 3/4 puodelio pieno mišinio (vyresniems kaip 1 m. vaikams; 20 g neriebaus sūrio; varškės; 1/2 – 1/3 puodelio neriebaus jogurto be priedų; 30–60 g liesos mėsos, žuvies ar paukštienos; 1/4 puodelio virtų žirnių, pupelių; virtas kiaušinis; 1–4 arbatiniai šaukšteliai trintų riešutų, sėklų (dedami į paruoštus patiekalus).
Mažiausiai reikėtų valgyti riebalų, aliejų (rekomenduojami šalto spaudimo – 3–5 arbatiniai šaukšteliai, dedami jau į paruoštus patiekalus), cukraus, saldainių, saldintų gėrimų.
Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo per dieną reikėtų išgerti apie 2 litrus, priklauso nuo amžiaus.
Porcijų, išvardintų sveikos mitybos piramidėje, kiekis priklauso nuo vaikučio amžiaus, apskaičiuojamas sveikam, ne mažiau kaip 1 val. per dieną aktyviai žaidžiančiam vaikui, neatsižvelgiant į lytį. Nedaug judančiam vaikui užtenka mažesnio porcijų skaičiaus. Na, pvz., 1–2 m. vaikučiui pusryčiams – 1/2 puodelio jogurto be priedų, 1/2 kriaušės, 1/4 puodelio avižinių dribsnių košės; pietums – 1/2 puodelio šviežių pertrintų daržovių, 30 g virtos paukštienos, 1/4 puodelio virtų makaronų; vakarienei – 1/2 riekės ruginės ar kvietinės duonos, 30 g varškės sūrio, 1/2 puodelio rūgpienio, 1/4 puodelio daržovių tyrelės; užkandžiams – 1–2 sausainiai (be priedų), 1/2 puodelio šviežių vaisių.
Dažniausi alerginių reakcijų sukėlėjai – karvės pienas, kiaušinis, kviečiai, žuvis, žemės ir lazdyno riešutai. Retesni – bulvės, salierai, šokoladas, pomidorai, citrusiniai vaisiai ir kt. Maisto produktai, rečiausiai sukeliantys alergines reakcijas (šie produktai ir gali būti keičiami alergiško vaiko valgiaraštyje) – mėsa (triušiena, jautiena, kalakutiena), pieno produktai (kefyras, rūgpienis, jogurtas be konservantų, fermentinis sūris, grietinė, sviestas), kruopos (ryžiai, avižos, rugiai (ruginė duona), soros, daržovės (žiediniai kopūstai, brokoliai, cukinija, bulvės, moliūgas, agurkai, salotos), vaisiai, uogos (obuoliai, bananai, raudonieji ir geltonieji serbentai, mėlynės, spanguolės, bruknės), prieskoniai, prieskoninės daržovės (krapai, petražolės, cinamonas, svogūnas).
Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis – per didelis kalorijų kiekis, kuris nėra išeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais. Žinoma, kad apie 35 proc. nutukimo atvejų lemia paveldimumas, na, o kitos priežastys – mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai, endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai. Linkęs tukti ar turintis antsvorio vaikas turi valgyti reguliariai, ne rečiau kaip kas 4 val., valgyti lėtai, nevalgyti gausios vakarienės (paskutinis valgymas likus 2 val. iki miego). Būtina atsisakyti labai saldaus maisto, vartoti kuo mažiau įvairių riebių padažų (sviesto, majonezo), vengti riebių užkandžių, vengti ar iš viso atsisakyti riebaluose keptų patiekalų, valgyti liesą mėsą, vištieną ir žuvį, na, ir, be abejo, valgyti daugiau daržovių, vaisių ir kruopų. Rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, geriausiai tinka vanduo, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų. Norint išvengti antsvorio, į kovą būtina įtraukti visus šeimos narius, nes vaikas maisto paprastai neruošia.
Jei svoris per mažas ne dėl organinių priežasčių ar psichosocialinių veiksnių, greičiausiai tai paveldimas iš šeimos nevalgumas ar tiesiog didesnis domėjimasis aplinka, žaidimais nei maistu. Bet kokiu atveju, jei iš tiesų svoris per mažas, norint išvengti vaiko vystymosi sutrikimų, jį būtina reaguoti. Tik neverskite vaiko valgyti, maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su žvėrelių paveikslėliais, patiekalai pateikiami gražiai). Būtina pagirti vaiką už gerą valgymą, leisti pačiam imti maistą rankomis. Valgyti visiems (kiek įmanoma) kartu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) ar valgyti likus 1 val. iki valgymo, ribokite sultis (nes tai taip pat maistas). Kaip ir visada, būtina laikytis valgymo režimo, tuo pačiu metu valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo, neduokite jam saldumynų. Įtraukite naujus maisto produktus, tik duokite ragauti nedideliais kiekiais. Tegu pats vaikas, jei jis jau paaugęs, paruošia nesudėtingus patiekalus, tokiu atveju jis mieliau valgys paties pagamintą maistą. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus.
Sveikiems, gerai valgantiems įvairų kokybišką maistą vaikams (deja, taip būna labai retai), jokių papildomų vitaminų ar kitų maisto papildų skirti nereikia. Jei vaikas nevalgus, naudinga būtų skirti vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksą, kurie gerina vaiko savijautą, psichinį ir fizinį vystymąsi, apetitą, stiprina atsparumą infekcijoms ir t. t. Svarbu, kad jūsų vaikas augtų sveikas ir mylimas, o toks jis ir bus, jei rūpinsitės juo ir jo mityba.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę