){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Skambinu į įmonę, pirmąją Lietuvoje pradėjusią ekologiškų pieno produktų (jogurtų „BIOS“) gamybą, kalbinu akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ technologę Laurą Kepežinskienę.[/klausimas]
Ekologiškus jogurtus „BIOS“ pradėjome gaminti 2006 metais. Galima sakyti, tai bendras mūsų ir ekologiška pienininkyste užsiėmusių ūkininkų projektas, bendra sėkmė. Juk ekologiškas jogurtas – tai visų pirma ekologiškas pienas, melžiamas ekologiškai ūkininkaujančiuose ūkiuose, kur karvės laisvai ganosi, ėda ekologiškus pašarus – ekologiškai auginamą mūsų pievų žolę. Tokie ūkiai ir juose melžiamas pienas yra stebimi ir sertifikuojami. Pats jogurtas ir jo gamyba taip pat praeina atskiras sertifikavimo procedūras. „BIOS“ jogurtų sudėtyje yra tik ekologiškas sertifikuotas pienas, ekologiški pieno baltymai, kuriuos žmogaus organizmas lengvai pasisavina, raugai ir ekologiškos uogienės, nėra tirštiklių su numeriu „E“, želatinos ar genetiškai modifikuotų priedų. Pakuojant „BIOS“, naudojama nauja tobulesnė pakuotė: indeliai pagaminti iš dviejų sluoksnių – polimerinio ir popierinio. Kadangi popierinio sluoksnio dalis indeliuose yra didesnė, tad mažiau teršiama aplinka, nes indeliai suyra per trumpesnį laiką.
Pasak įvairių šaltinių, ekologiški pieno produktai pranašesni už kitus, nes juose vitaminų ir mineralų kiekiai yra didesni, nėra genetiškai modifikuotų mikroorganizmų. Perdirbant ekologišką pieną, taikomi ypač griežti reikalavimai gamintojui, kad būtų išsaugota maistinė vertė, kokybė ir šviežumas bei natūralus skonis. Gamyba turi būti atskirta nuo kitų pieno produktų. Vaisiai bei uogos kurie naudojami gaminant ekologišką jogurtą, yra sertifikuoti ekologiški produktai, raugai, naudojami gaminant jogurtą, atitinka minėtų reikalavimų nuostatas.
Tarp žmonių egzistuoja nuomonė, kad turguje pirkti produktai „automatiškai“ yra ekologiški, nes auginti ūkiuose. Bet žinant, kaip ekologiškas ūkininkavimas reglamentuojamas, supranti, kad tai anaiptol nėra tiesa. Ekologiškas ūkininkavimas reikalauja ne tik ypatingo noro ir pastangų, bet ir lėšų. VšĮ „EKO-AGROS“, kuriai Lietuvoje pavesta vykdyti ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbus pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus, savo tinklalapyje skelbia, kad: „ekologiškais produktais laikomi tik sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus taisyklių reikalavimus. Ekologiški produktai pasižymi maistingumu bei geromis skoninėmis savybėmis, nes, auginant ir gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, nebuvo naudota sintetinių cheminių medžiagų, hormonų ar antibiotikų. Be to, ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai nėra genetiškai modifikuoti“. Ekologiški produktai kontroliuojami „nuo lauko iki stalo“. Ekologiškas produktas yra saugus žmogui ir gamtai. Tokie maisto produktai skirti šiuolaikiškiems reikliems vartotojams, kurie ne tik vertina maisto skonio savybes, bet ir jaučia poreikį rinktis saugų maistą bei sveiką gyvenseną.
„Ekologiškas“ ir „natūralus“ negali būti sutapatinami. Dažnai matome ant produktų etikečių „tik iš natūralių ingredientų“, „be hormonų“, „ be E“ , „genetiškai nemodifikuota“, bet tai dar nereiškia, kad jie yra ir ekologiški. Tik terminas „ekologiškas“ įteisina šią savybę pagal Europos Sąjungos reglamentą 2092/91/EEB ir Lietuvos įstatymus.
Atkreipdami dėmesį į produkto etiketę, joje ieškokite lietuviškų ekologiškų produktų sertifikavimo ženklo EKO-AGROS. Naudodamas šį ženklą, gamintojas garantuoja, kad jo pagamintas produktas yra tikrai ekologiškas, nepaliekantis vartotojui abejonių. Siekiant užtikrinti, kad sertifikuotas produktas atitiktų visus ekologiškumo kriterijus, nuolatos tikrinamos visos gamybos stadijos – nuo žaliavos auginimo iki galutinio produkto sufasavimo.
Ekologiškų produktų ženklinimą reglamentuoja Europos Sąjungos (ES) ir nacionaliniai teisės aktai. ES yra vieninga rinka, reikalavimai vienodi ir ekologinės gamybos logotipas vienas (http://ec.europa.eu:80/agriculture/organic/eu-policy/logo_en). Tačiau kiekviena šalis gali pasitvirtinti savo nacionalinius logotipus, suteikdama savo rinkai (šiuo atveju – Lietuvos) specifiškumą ir išskirtinumą. Šiuo metu ES ekologiškumo logotipas Lietuvoje nėra privalomas, tačiau toks taps nuo š.m. liepos 1 d.. Nacionalinis ženklas buvo privalomas ir liks.
[klausimas]Susižavėjusi ekologiško ženklinimo patikimumu, Lauros Kepežinskienės teiraujuosi, kiek ekologiškų pieno produktų šiuo metu jie gamina ir ar ateityje sulauksime naujų.[/klausimas]
Be ekologiškų „BIOS“ jogurtų, dar gaminame liesą ekologišką jogurtą „Biola“. Jis yra lengvesnis ir mažai kaloringas, todėl ypač naudingas mažiau judantiems, sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Jogurtas termiškai neapdorojamas, tad išlieka visos naudingos produkto savybės. Taip pat gaminame 25 proc. riebumo ekologišką „BIOS“ grietinę su bifidobakterijomis ir 22 proc. riebumo „BIOS“ ekologišką varškės sūrį.
Galime didžiuotis tuo, kad pirmieji pradėjome gaminti ekologiškus pieno gaminius, t.y. ekologiškus jogurtus, skatindami pirkėjus valgyti visavertį ir sveiką maistą. Mes siekiame numatyti modernaus vartotojo ateities poreikius šiandien ir gaminti tik aukščiausios kokybės pieno gaminius.
Gamybos padalinyje bręsta naujų ekologiškų produktų gamybos planai, artimiausioje ateityje jus tikrai nustebinsime naujienomis.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę