){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Padidėjusio apetito (lot. – hiperfagijos) priežasčių iš tiesų gali būti labai daug. Tai gali būti įvairios ligos, apetitą didinančių vaistų vartojimas, netinkama mityba. Jei žmogus visą dieną riboja maisto kiekį ir valgo nepakankamai, visiškai suprantama, kad jį kamuos alkis ir atsiras nuolatinis noras valgyti.
Apetito padidėjimo priežastys gali būti psichologinės bei dėl endokrininės sistemos sutrikimų. Dažniausios priežastys: nerimo sutrikimai, bulimija, cukrinis diabetas, hipoglikemija, skydliaukės, antinksčių patologija, pogumburio patologija, galvos smegenų navikai, kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Taip pat nereikėtų nuvertinti emocinių ir psichologinių veiksnių. Vidinė tuštuma, dėl kurios kaltas stresas, depresija, nerimas, taip pat gali išprovokuoti alkio jausmą.
Beje, mokslininkai aptiko ryšį tarp geros nuotaikos ir alkio jausmo. Pasirodo, nuotaika yra tiesiogiai susijusi su apetitu. Kai nuotaika būna gera, žmogaus organizme gerokai padidėja džiaugsmo hormono serotonino kiekis, ir valgyti norisi mažiau.
Tuo tarpu britų mokslininkai nustatė, kad fizinės treniruotės reguliuoja dviejų hormonų (gretino ir peptido YY), nuo kurių priklauso apetitas, kiekį organizme. Yra žinoma, kad gretinas stiprina alkio jausmą, o peptidas YY, atvirkščiai – slopina. Taigi valandos trukmės treniruotė ant bėgimo takelio organizme sumažina alkio jausmą. Bėgimą galima pakeisti aerobika, plaukiojimu, jogos treniruotėmis.
Valgymo sutrikimams įtakos gali turėti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, įvairios stresinės situacijos. Be to, jau įrodyta, kad polinkis į valgymo sutrikimus yra paveldimas.
Nervinė bulimija
Valgymo sutrikimas, kai nuolat kartojasi persivalgymo priepuoliai, o po jų – dirbtinai sukeltas vėmimas, viduriavimas, badavimas, laikomasi dietų, intensyviai sportuojama, vadinamas nervine bulimija. Tokie persivalgymo priepuoliai gali kartotis kasdien. Per trumpą laiką suvalgomas didelis kiekis maisto, dažnai kaloringo, nesveiko. Tai dažniausiai daroma pasislėpus. Po to jaučiamas pasibjaurėjimas savimi, kaltės jausmas.
Sergant bulimija gali sutrikti širdies ritmas, pasireiškia dehidratacija, dėl vėmimo gali atsirasti stemplės uždegimas, skrandžio ligos, vidurių užkietėjimai.
Dauguma sergančių bulimija persivalgo kartą per dieną, dažniau vakarais ir savaitgaliais. Daugumai žmonių persivalgymo priepuoliai tampa kasdieniniu reiškiniu. Persivalgymas gali būti iš anksto suplanuotas – nusiperkama maisto, jis paruošiamas ir tiesiog suryjamas. Dažniausiai vartojamas riebus arba greitas maistas, kurio apskritai vengiama, nes jis, pacientų manymu, storina. Pasirenkamas lengvai nuryjamas maistas, daugiau skysčių – tai palengvina vėmimą. Paprastai persivalgymo seansai trunka apie valandą.
Vengdami konfliktų su artimaisiais, valgymo sutrikimų turintys žmonės dažniausiai slepia savo maitinimosi įpročius. Artimiesiems sunku pastebėti jų ligą. O patys sergantieji į gydytojus nesikreipia, nes nemano, kad jiems reikia pagalbos. Todėl gydymas dažnai pradedamas per vėlai. O uždelsus liga komplikuojasi, gydymas darosi sudėtingesnis. Tad sergančiojo artimieji turėtų būti dėmesingesni savo sergančiam šeimos nariui.
Persivalgymo sutrikimas
Šis valgymo sutrikimas susijęs su psichologiniais dalykais. Savo simptomais persivalgymo sutrikimas panašus į nervinę bulimiją, tačiau tokiam sutrikimui nebūdingas atsikratymo nuo suvalgyto maisto elgesys – sutrikimas nepasireiškia nei badavimu, nei vėmimu ar kitais atsikratymo nuo maisto simptomais.
Persivalgymo sutrikimui būdingi dažni epizodai, kai per trumpą laiką suvartojami dideli maisto kiekiai, savijauta, kad nebegali kontroliuoti mitybos elgesio, gėda ar pasibjaurėjimas savimi bei valgymas tuomet, kai nejaučiama alkio, ir valgymas pasislėpus. Specialistai mano, kad mitybos įpročių sutrikimai, pasireiškiantys persivalgymo priepuoliais, nėra tokie rimti kaip bulimija ir anoreksija. Tačiau persivalgymo pasekmės gali būti labai rimtos. Nuolat persivalgantys žmonės gali būti nutukę, juos dažniau kamuoja diabetas ir širdies ligos, jie dažniau serga sunkia depresija.
Kai kurios lėtinės psichikos ligos gali sukelti ir tam tikrus valgymo sutrikimus. Pavyzdžiui, depresijos metu apetitas paprastai sumažėja, nors kartais gali būti atvirkščiai – apetitas padidėja. Tai labiau būdinga sezoninei depresijai. Kiti psichikos sutrikimai taip pat gali pasireikšti padidėjusiu apetitu.
Ką daryti?
Norint atsikratyti valgymo sutrikimų, reikia reguliariai maitintis. Reikia nepraleisti valgymų ir maitintis ne rečiau kaip kas keturias valandas.
Per dieną turėtų būti trys pagrindiniai valgymai – pusryčiai, pietūs ir vakarienė, tarp jų – 2–3 užkandžiai.
Kartais moterys visą dieną užkandžiauja tai vaisiais, tai jogurtais ar vafliais, įsivaizduodamos, kad valgo nedaug ir taip „sutaupo“ kalorijų. Tačiau jos suvalgo pakankamai daug maisto kalorijų atžvilgiu, bet, žinoma, nepasisotina. Juk pietums suvalgytas vištienos gabalėlis su ryžiais ir salotomis turi apie 500–700 kcal, tiek pat kalorijų gauname suvalgę 2 indelius jogurto, 2 obuolius ir 2 džiūvėsius. Sotumo jausmas, suvalgius normalius pietus ir tokius užkandžius, labai skiriasi. O užkandžiaujant neretai suvalgoma daug daugiau.
Labai svarbu valgyti šiltą maistą, nes jis yra sotesnis negu šaltas. Norint įveikti valgymo sutrikimus, reikia dažniau ruošti karštus patiekalus ir patiekti juos ne per mažomis porcijomis, kitaip atsikratyti nuolatinio noro valgyti bus sunku.
Kai nebūna užkandžių tarp pagrindinių valgymų, būna ilgos pertraukos tarp valgymų, labai išalkstama ir vienu kartu suvalgomas didelis maisto kiekis. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie valgo dažniau – ne 1 ar 2 kartus per dieną, bendrai per visą dieną suvalgo mažiau, gauna mažiau kalorijų nei retai valgantys. Todėl tarp pagrindinių valgymų turėtų būti nedideli užkandžiai – jie padeda palaikyti mažiau kintamą gliukozės koncentraciją kraujyje ir dėl to išvengiama persivalgymų. Jei, praėjus pusvalandžiui ar valandai po pietų ar pusryčių, jau norisi vėl valgyti – vadinasi, pavalgyta nepakankamai. Pavalgyti reikėtų taip, kad sotumas jaustųsi keletą valandų.
Paradoksalu, tačiau valgymo sutrikimų galima pabandyti atsikratyti normaliai išsimiegant. Tuo tarpu nuolatinis neišsimiegojimas gali išprovokuoti nuolatinį alkio jausmą. Jeigu miegama nepakankamai, kraujyje padaugėja hormonų, kurie didina apetitą, ir mažėja tų hormonų, kurie slopina apetitą. Taip ilgainiui sutrinka sotumo jausmas.
Jei alkis yra nevarginantis, svoris nedidėja, – nereikia dėl to jaudintis. Susirūpinti reikia, jei noras užkandžiauti yra sustiprėjęs, ilgokai tęsiasi (daugiau nei savaitę), o ypač jei dėl to didėja svoris ar vargina nuolatinės mintys apie maistą – tuomet reikėtų susirūpinti. Ir nebijoti kreiptis į specialistą, nes tai tikrai nėra valios stoka, kaip kažkodėl priimta pas mus manyti.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę