Pienas
Pienas – kalcio, fosforo, baltymų šaltinis. Iki 6 mėnesių kūdikiui pagrindinis maistas – motinos pienas arba pieno mišinys, kurį palaipsniui pradeda keisti tirštas maistas. Iki dvejų metų vaikams rekomenduojama vartoti tik vaikų mitybai skirtus pieno produktus, nes įprastiniai pieno produktai turi daugiau baltymų, tai gali būti vaikų alergijos pieno baltymams priežastis.
Vaikams geriausiai tinka 2,5–3,5 proc. riebumo pienas. Karvės piene yra lengvai pasisavinamo kalcio, kuris būtinas vaiko kaulų ir dantų augimui. Todėl išbraukti karvės pieną iš valgiaraščio nederėtų, būtina, kad vaikai jo gautų per parą pakankamai.
Jei pastebima, kad vaikas alergiškas karvės pieno baltymams, gydytojai rekomenduoja tėvams parinkti mažyliui specialų mišinį, kuriame nėra karvės pieno baltymų. Jei vaikas nemėgsta pieno, duokite jam kitų pieno produktų: kefyro, jogurto, varškės, patiekalų iš pieniškų produktų. Vaikui reikia duoti tik gerai apdorotą pieną, pirktą parduotuvėje.
Kefyras
Kefyrui ir jogurtui iš pieno produktų vaiko valgiaraštyje teikiama pirmenybė. 10–12 mėnesių kūdikiui galima jau duoti ir jogurto, ir kefyro. Kefyro sudedamosios maistinės medžiagos teigiamai veikia daugelį žmogaus organizmo funkcijų. Be naudingųjų bakterijų, kefyro sudėtyje yra mineralų, aminorūgščių, kalcio, magnio, kalio, B grupės vitaminų. Kefyras stiprina imuninę sistemą ir labai tinka alergiškiems vaikams. Geriausiai rinktis 2,5 proc. riebumo kefyrą vaikams. Rekomenduojama per parą išgerti apie 100 ml kefyro.
Jogurtas
Ypač tinka jogurtas su bifido-, laktobakterijomis. Kai renkate jogurtą mažyliui, įdėmiai perskaitykite etiketę, kad sudėtyje būtų kuo mažiau maisto priedų (skonio, aromato stipriklių, dažiklių ir t.t.). Geriausiai rinktis jogurtus, skirtus vaikams, kurie tinkamo riebumo, papildyti kalciu, vitaminais, gerosiomis bakterijomis. Svarbu atminti, kad vaikams, netgi netoleruojantiems laktozės, jogurtas puikiai gali būti įtrauktas į valgiaraštį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į jogurto riebumą. Vaikams galima rinktis riebesnius jogurtus (daugiau nei 1,5 proc.), nes jų virškinamoji sistema geriau pasisavina pieno riebalus nei kitus riebalus – riebią mėsą ir pan.. Jogurtas tinkamas užkandis priešpiečiams arba pavakariams. Rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto per dieną. Jei vieną dieną vaikui davėte jogurto, kitą dieną pasiūlykite varškės.
Varškė
Vaikams skirtos varškės galima duoti paragauti mažyliui nuo 10 mėnesių. Pirmą kartą mažylis gali suvalgyti iki 50 g varškės. Varškės baltymai labiau koncentruoti, todėl juos sunkiau virškina vaiko organizmas. Vaikams rekomenduojama rinktis 10–15 proc. riebumo varškę. Vėliau vaikams galima rinktis desertinę ir grūdėtą varškytę. Jei vaikas nemėgsta grynos varškės, tuomet rekomenduojama duoti iš jos pagamintų patiekalų: varškėtukų, blynelių su varške, apkepo.
Grietinė
Grietinė – riebus pieno produktas, kuriuo rekomenduojama paskaninti jau metukų sulaukusio vaiko patiekalus. 200 g porcijai patiekalo turėtų tekti ne daugiau kaip 5 g grietinės.
Sūris
Metukų sulaukusiam vaikui galima duoti paragauti varškės sūrio ir kuo vėliau varškės sūrelių. Jie labai saldūs, todėl rekomenduojama gaminti varškės desertus su šviežiomis arba šaldytomis uogomis. Varškės sūrelius geriausiai rinktis be glaisto. Sūrio piršteliai, riekelės, kubiukai – užkandis, turintis daug kalcio ir vitaminų, kuris puikiai tinka priešpiečiams ir pavakariams. Lydytas, tepamasis sūris tinka vyresniems vaikams, tačiau šiuos sūrius reikia rinktis atsargiai, t.y. atidžiai išstudijuojant produkto etiketes.
Ledai
Vaikui rekomenduojami natūralios grietinėlės ledai. Kuo spalvingesni ledai, tuo daugiau juose dažiklių, todėl vaikams rekomenduojama rinktis paprastus grietininius ledus.
Sviestas
Sviestas vaiko valgiaraštyje dažniausiai naudojamas kaip užteptas ant duonos, batono, taip pat kepimui, pyragams, troškiniui bei padažams gaminti. Sviestu galima paskaninti kruopų košeles.
Tinginukai
• 2 vnt. pakelių varškės
• 1 stiklinė kvietinių miltų
• 1 kiaušinis
• 2 šaukštai cukraus
• Druskos pagal skonį
Dubenyje ištrinkite varškę su cukrumi. Įmuškite kiaušinį, suberkite miltus, druską ir viską gerai išmaišykite, po to išminkykite švariomis rankomis. Gautą tešlos gniužulą dėkite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir voliokite į ilgą volą. Jį visą kiek paplokite, kad suplonėtų ir bukąja peilio puse supjaustykite kubeliais ar rombeliais. Dėkite į verdantį pasūdytą vandenį, atsargiai pamaišykite, kad nepriliptų prie puodo dugno, ir virkite 5–7 min. po to, kai iškils į paviršių. Patiekite su grietine, sviestu, jogurtu, uogiene.
Pieniška moliūgų sriuba
• 6 stiklinės pieno
• 400 gramų moliūgo
• 1 morka
• 2 bulvės
• 1 šaukštas sviesto
• Druskos pagal skonį
Moliūgus ir bulves supjaustykite keturkampiais gabaliukais, morkas – griežinėliais. Pasūdytame vandenyje apvirkite morkas, paskui sudėkite moliūgus ir bulves. Kai daržovės suminkštėja, sriubą užbalinkite pienu (užvirinkite), įdėkite sviesto.
Pieniška šviežių daržovių sriuba
• 1 l pieno
• 1/2 l vandens
• 1 morka
• 2 bulvės
• 1 stiklinė žirnelių
• 1/5 nedidelio kopūsto
• 1 šaukštas sviesto
• Druskos pagal skonį
Į pasūdytą verdantį vandenį sudėkite kubeliais supjaustytą morką, žirnelius ir susmulkintą kopūstą. Po 5 min. sudėkite kubeliais supjaustytas bulves. Virkite, kol daržovės suminkštės, tada supilkite pieną. Kai pieno puta pradės kilti, puodą nukelkite nuo viryklės ir įdėkite sviesto.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt