Pagal gydytojų rekomendacijas, augančiam organizmui reikia daugiau nei 40 įvairių maisto medžiagų. Moksleiviai jų turi gauti natūraliai su maistu. Reikia nepamiršti, kad įvairiuose maisto produktuose yra skirtingų medžiagų, todėl tam, kad vaikas gautų jų visų, maistas turi būti įvairus, kitaip organizmui kažko gali pritrūkti. Pavyzdžiui, piene daug kalcio, bet nėra geležies, mėsoje daug geležies, bet nėra kalcio.
Geriausias baltymų šaltinis – pienas, kiaušiniai, mėsa, žuvis, sūris, pupelės, riešutai, grūdiniai produktai.
Vaikams būtina pakankamai gauti geležies: 12–15 metų berniukų tai svarbu raumenų sistemos vystymuisi, mergaitėms – nukraujavimui menstruacijų metu kompensuoti. Daug geležies turi pieno produktai, kepenys, mėsa, daržovės, pupelės, riešutai.
Vitamino B1 pakankamai galima gauti valgant saulėgrąžas, sojos pupeles, žirnius, riešutus, grikius. Beje, vitamino B1 rezervą organizme mažina dažnai vartojami saldumynai.
Vaikas turėtų valgyti kuo įvairesnį maistą. Rekomenduojama valgyti daug daržovių, vaisių, košių, rupios duonos, vartoti liesos mėsos, žuvies, pieno produktų. Reikėtų vengti greito maisto, saldžių ir riebių užkandžių – t.y. bulvių traškučių, šokolado, bandelių, saldainių, ledų.
Tėvai nuo vaikystės turėtų formuoti vaiko taisyklingos mitybos įpročius.
Per dieną rekomenduojama valgyti 4–5 kartus: pusryčiams suvartoti apie 25 proc. maisto kiekio, priešpiečiams – 10 proc., pietums – 25 proc., pavakariams –10 proc., vakarienei – 20 proc. Beje, vakarienę moksleivis turėtų suvalgyti ne vėliau kaip 1,5–2 val. prieš miegą.
K.A: Pusryčiai yra būtini. Moksleiviai, kurie jų nevalgo, gauna mažiau energijos ir naudingų maisto medžiagų. Taip pat jiems greičiau nei valgantiems pusryčius, pasireiškia pagrindinių maisto medžiagų, mineralų ir vitaminų stoka. Tai, be abejo, neigiamai veikia moksleivio savijautą, nuotaiką, gebėjimą susikaupti pamokų metu.
Pusryčiams sveikiausia valgyti šiltą, sudėtiniais angliavandeniais praturtintą maistą. Geriausia – įvairių kruopų košės. Ko reikėtų vengti? Nevisaverčio maisto – saldumynų, bulvių traškučių, greitai pagaminamo maisto.
G.L: Vaikai turi valgyti nemažiau kaip 3–4 kartus per dieną. Ryte būtina papusryčiauti ir jokiu būdu neišeiti į mokyklą tuščiu pilvu! Pusryčiams tinka įvairios kruopų košės: grikiai, ryžiai, avižiniai dribsniai su džiovintais vaisiais, kiaušinių patiekalai, sūris.
K.A: Mano nuomone, mokykloje patiekiami šilti patiekalai yra geriau nei iš namų atsineštas sumuštinis. Kita vertus, sumuštinis yra geriau nei mokykloje dažnai moksleivių mėgstami ir, deja, valgomi saldūs, sūrūs ir riebūs užkandžiai – riešutai, šokoladiniai batonėliai, bulvių traškučiai. Tėvai turėtų išmokyti savo atžalas teisingai pasirinkti pietų meniu mokykloje. Pirmenybę reikėtų teikti garintiems, virtiems, troškintiems patiekalams, o vengti keptų gaminių, aliejuje keptų spurgų, bandelių ir pan. Užkandžiams tikslinga rinktis vaisius ar daržoves, paprastą negazuotą mineralinį vandenį, o ne greitus užkandžius, saldumynus ar saldžiuosius gazuotus gėrimus.
G.L: Mokyklos valgyklos maisto racione šalia visiems įprastos kavos ar arbatos turėtų atsirasti ir kakava, pieno kokteiliai, manau, jie butų populiarūs ne vien tarp mažųjų mokinukų. Kodėl mokyklos valgiaraštyje niekada nepastebėjau riešutų ir kitų džiovintų vaisių mišinio? Tikriausiai todėl, kad ten jų niekada ir nebuvo. O vertėtų, juk šie maisto produktai padeda smegenų ląstelėms vystytis...
G.L: Jei vaikas iš mokyklos grįžta tik apie 14–15 valandą, reikėtų, kad jis užkąstų ir mokykloje. Tai galėtų būti lengvos salotos, šiltas užkandis, sriuba, sultys. Labai svarbu, kad vaikas neįprastų mėgautis greitu ir menkaverčiu maistu, tokiu kaip čeburekai, picos, bulvių traškučiai, pepsikola, kurie tik apsunkina skrandį ir neduoda jokios naudos nei sveikatai, nei savijautai.
K.A: Jei vaikas mokykloje nepietavo, tai grįžus iš mokyklos reikėtų valgyti pietus namuose. Sveikiausia – šiltas liesas patiekalas su daržovėmis. Kavinėse pagamintas maistas turi daug riebalų ir skatina nutukimą, todėl sveikesnis ir skanesnis yra naminis maistas.
K.A: Nerekomenduojama valgyti riebaus (keptų patiekalų, riebios mėsos, riebios žuvies, riebių pieno produktų), daug angliavandenių turinčio maisto (košių, vaisių). Vakarienei labiau tinka šiltas liesas baltymingas produktas, pavyzdžiui, garinta, troškinta ar virta vištiena (be odelės) ar žuvis su daržovėmis.
Persivalgius naktį gali sutrikti virškinamąja sistema, pablogėti miego kokybė. Naktį virškinamoji sistema turi ilsėtis, o ne dirbti.
G.L: Dėl nesveikos mitybos moksleiviams gali trūkti jodo, fluoro, kalcio, geležies, dėl ko sumažėja darbingumas, trinka skydliaukės veikla, genda dantys, mažėja fizinis ir protinis darbingumas, atsparumas infekcijai. Per didelė maisto energetinė vertė skatina nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto riziką. Moksleiviams, dažniau merginoms, nustatoma ir psichinių mitybos sutrikimų – anoreksija ir bulimija, kai beatodairiškai siekiama mados pasaulyje sukurto ypač liesos merginos grožio idealo.
Pasakoja Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatos komunikacijos skyriaus vedėjas Žilvinas JANONIS.
Maitinimas mokykloje turi būti organizuotas taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems vaikams pavalgyti šilto maisto. Turi būti sudaryti valgiaraščiai, patvirtinti mokyklos vadovo ir suderinti su apskrities visuomenės sveikatos centru. Maitinimas turi atitikti fiziologinius mokinių, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus (nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas) ir taisykles (valgyti kuo įvairesnį maistą, išlaikyti normalų kūno svorį, turi būti parenkamas maistas, turintis mažai riebalų, ypač sočiųjų ir cholesterolio, valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų, grūdinių produktų, kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų, kuo mažiau vartoti valgomosios druskos).
Rekomenduojamos maisto produktų grupės: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys; grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų patiekalai (košės) ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai (išskyrus riebią grietinę ir riebų sūrį); liesa mėsa, paukštiena; neriebi žuvis ir jų produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai.
Mokyklose turi būti organizuojamas ir tausojantis maitinimas sergantiesiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis.
Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad mokyklinio amžiaus vaikams pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc. paros energijos, pietūs – 30–40 proc., priešpiečiai arba pavakariai – 15 proc. (jei tokie yra valgiaraščiuose), vakarienė – 25 proc.
Kai kurie produktai mokykloje turėtų būti patiekiami kiekvieną dieną. Tai daržovės, vaisiai ar uogos, pienas ar pieno produktai, mėsa, duona. Kas antrą dieną (bet ne rečiau kaip 1–2 kartus per savaitę) – vaisių ar daržovių sultys, žuvis, sūris, kiaušiniai, grietinė.
Moksleiviams iki 9 metų amžiaus rekomenduojama suvalgyti po tris patiekalus iš 1-mos grupės (pienas ir jo produktai) ir 2-ros grupės (mėsa ir mėsos produktai, žuvis, paukštiena, kiaušiniai, riešutai, ankštinės kultūros (pupos, žirniai, pupelės ir kt.)) bei po keturis patiekalus iš 3-čios grupės (vaisiai ir likusios daržovės) ir 4-tos grupės (grūdų produktai – duona, pyragai, košės, bandelės ir kt.).
Vaikams nuo 12 metų rekomenduojama nuolat vartoti ne mažiau nei 16 įvairių patiekalų – po 6 iš pirmos ir antros grupių bei 4 iš trečios ir ketvirtos grupių.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę