Formulių, pagal kurį apskaičiuojamas svoris, gana nemažai, vis tik bene populiariausia yra Broka formulė, t.y. ūgis-100=svoris. Ši formulė gana „grubi“, puikiai tinka skaičiuoti tingintiems asmenims, tačiau patikrinus jos teisingumą tikslesniu kūno masės indekso (KMI) apskaičiavimu pastebėtume, kad pirmoji formulė tiksliausiai tinka vidutinio ūgio žmonėms. Labai aukštiems ir labai žemiems jos rezultatai kiek nukrypsta nuo rekomenduojamos normos. Be to, ši formulė nepateikia galimų ribų, kaip gali svyruoti asmens svoris, nekeldamas pavojaus sveikatai. Pagrindiniai šio metodo trūkumai yra trys: neatsižvelgiama į asmens amžių, lytį ir kūno sudėties tipą. Tiksliausiai ši formulė gali būti taikoma 25–30 metų amžiaus vyrams.
Remiantis juo, svorį, išreikštą gramais, reikia padalinti iš ūgio, išreikšto centimetrais. Rezultatas tarp 400 ir 460 rodo optimalų santykį. 500 viršijantis skaičius rodo, kad turite susirūpinti dėl antsvorio, o jei rezultatas mažesnis nei 300, vertėtų susirūpinti dėl pernelyg mažo svorio.
Pasirodo, svoris svarbus ne tik sveikatai, bet ir kai kurioms gyvenimo bei laisvalaikio sferoms. Ar žinote, kad 50 kg nesveriantys asmenys negali būti kraujo donorais (išskyrus ypatingus atvejus)? Beje, tokia pati svorio riba nustatyta ir asmenims, šokantiems parašiutu. Jeigu nenorite būti nublokšti kaip ant medžio lapo blaškomos skruzdelytė – privalėsite pasunkinti save tam tikromis priemonėmis. Norintiesiems tarnauti oro pajėgose taip pat taikomi svorio standartai, nurodomas tiek minimalus, tiek maksimalus leistinas svoris, esant tam tikriems nukrypimams nuo normos, matuojamas riebalų kiekis (t.y. kokią procentais kūno masės dalį sudaro riebalai). Nurodoma, kad jaunesniems nei 30 metų amžiaus vyrams leistinas riebalų kiekis negali viršyti 20 procentų, moterims leidžiamas kiekis yra 28 procentai. Vyrams, vyresniems nei 30 metų amžiaus, leistinas riebalų kiekis kiek didesnis ir sudaro max 24 proc., atitinkamo amžiaus moterims – 32 proc.
Niujorke tam tikras svorio standartas taikomas jaunesniems nei 18 metų amžiaus modeliams. Beje, ribojamas ne maksimalus, bet minimalus svoris. Šiandien vis didėjantį susirūpinimą kelia tai, kad ant podiumų madas demonstruoja pernelyg lieknos, išsekusios merginos.
Idealiu atveju, nuo ketvirto nėštumo mėnesio nėščioji kiekvieną dieną priauga apie 50 g svorio. Per vis nėštumą normoje priaugama 8–16 kg papildomo svorio. Tai, kiek rekomenduojama priaugti, priklauso nuo moters svorio prieš nėštumą (per mažai svėrusios moterys gali priaugti daugiau nei antsvorį turėjusios), įtakos turi ir nėščiosios amžius, nėštumo toksikozė, gretutinės ligos ir t.t. Ribos gana plačios, tačiau optimaliai moteris turtų priaugti apie 10 kg. Reikėtų paminėti, kad nėščiosios priaugtas svoris – tai ne tik būsimo vaikelio svoris ir mamos „lašinukai“, bet ir padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis, didėjanti placenta ir gimda, gausėjantys vaisiaus vandenys.
Svoris, tiksliau – tam tikras ūgio ir svorio santykis, svarbus dar prieš gimimą, kadangi pernelyg didelio svorio vaisius jau kelia susirūpinimą dėl sveikatos, konkrečiai, dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo. Be to, esant itin didelio svorio mažyliams, gali būti parenkama atitinkama gimdymo taktika.
Pernelyg greitas nėščiosios kūno masės augimas taip pat turi sukelti didesnį ar mažesnį susirūpinimą, turi būti įvertinta angliavandenių apykaita (vertinama dėl padidintos gestacinio diabeto rizikos).
Po gimimo, svoris vertinamas remiantis standartinėmis lentelėmis (grafikais), kurie sukurti atsižvelgiant į vaiko lytį bei amžių. Kūdikystėje ir vaikystėje, be jokios abejonės, kūno masės indekso skaičiavimas visiškai neturi prasmės, nes neatitinka tikrovės.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę