Ūgio ir svorio santykis, t.y. kūno masės indeksas (KMI), leidžia įvertinti, ar žmogaus svoris normalus, ar yra antsvoris bei nutukimas. Kiekvienas žmogus gali apsiskaičiuoti šį indeksą pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m2). Jei gauta KMI vertė yra 18,5–24,9, vadinasi, žmogaus kūno svoris normalus. Plius ar minus 1 kg dar nerodo, kad žmogaus svoris jau yra per didelis ar per mažas.
Tai priklauso nuo to, kiek vidutiniškai energijos išeikvojama, koks fizinis aktyvumas. Jei norima išlaikyti esamą svorį, t. y. kad svoris nei didėtų, nei mažėtų, rekomenduojama nuolat laikytis normalaus valgymo režimo. Vidutinis rekomenduojamas kalorijų kiekis, kurio reikia vidutiniškai fiziškai aktyviam žmogui, yra 2000 moterims ir 2500 vyrams.
Ko ir kiek turėtų suvalgyti žmogus, norėdamas išlaikyti normalų kūno svorį, geriausiai atsipinti sveikos mitybos piramidė. Daugiausiai reikėtų valgyti tuos maisto produktus, kurie vaizduojami mitybos piramidės pagrinde. Porcijos, kurias iliustruoja mitybos piramidė, tikrai nėra per didelės, dažniausiai nurodomos per brūkšnelį, todėl, žinant savo fizinį aktyvumą, reikia pasirinkti tinkamą kiekį maisto. Jei žmogus yra fiziškai aktyvesnis darbo metu, jis gali suvalgyti didesnes maisto produktų porcijas, kad patenkintų energijos poreikius. Sveikos mitybos piramidė nurodo, kad grūdiniai produktai, bulvės, daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti daugiau nei pusė visos per parą gaunamos energijos. Grūdiniai produktai yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis bei teikia bene daugiausia energijos žmogui. Sveikos mitybos piramidė nurodo, kaip tinkamai pasirinkti kuo įvairesnius maisto produktus kiekvieną dieną, kad žmogus jaustųsi sotus, gautų visų reikiamų maistinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų ir mineralų.
Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl skiriasi ir jo valgymo įpročiai bei režimas. Svorio augimui valgymo režimas didelės įtakos neturi, jei suvartojamo maisto energijos kiekis yra toks, kokio vidutiniškai reikia žmogui per parą. Ar žmogus valgys daugiau ryte ar vakare – svorio pokyčiams tai neturi didelės reikšmės. Žinoma, rekomenduojama ne ilgesnė kaip 6 val. pertrauka tarp valgymų. Atsižvelgiant į pasirinktą maistą, jo virškinimui prireikia nuo 3 iki 5 valandų, todėl ir valgyti, norint palaikyti normalų kūno svorį, būtų geriausia tokiais laiko tarpais. Rekomenduojama užuot valgius 2-3 kartus per dieną po daug, padalinti dienos maistą į 4–5 mažesnes porcijas. Taip bus lengviau užtikrinti maisto įvairovę bei apsisaugoti nuo persivalgymo. Reikia nepamiršti, kad valgyti reikia lėtai, gerai sukramtant maistą, nes per greit suvalgytas maistas, ne tik neužtikrina sotumo jausmo, bet ir maistas nesuspėjamas suvirškinti. Blogai sukramtytą maistą organizmas prasčiau suvirškina, ne taip gerai pasisavina maistines medžiagas. Šiuo atveju kyla rizika, priaugti svorio, nes toks valgymas yra viena dažniausių persivalgymo priežasčių.
Jei žmogus nori valgyti, bet nevalgo, sutrinka svorio reguliavimo mechanizmai, pakinta medžiagų apykaita. Geriau normali pietų porcija nei nueiti nuo stalo sočiai nepavalgius. Šiuo atveju dažniausiai žmogus nepastebėdamas nuolat užkandžiauja arba prasideda badavimas.
Nėra griežtų taisyklių, kokius maisto produktus turėtų žmogus suvartoti skirtingu paros metu. Kiekvienas žmogus turi pasirinkti valgiaraštį pagal savo dienos režimą ir valgyti tai, kas suteikia daugiausia jėgų.
Pusryčiams patariama rinktis maisto produktus, kurių sudėtyje daug angliavandenių (duona, košės, kruopos). Visi šie produktai labai tinka valgyti su daržovėmis. Angliavandenių, turintys maisto produktai – energijos šaltinis, kuris užtikrina aktyvią dienos pradžią.
Pietums rekomenduojama dažniausiai du patiekalai, tačiau, ar būtina pasirinkti valgyti abu, priklauso nuo žmogaus alkio jausmo, savijautos, išnaudotos energijos kiekio. Reikia nepamiršti, kad pietūs – metas, kai žmogus turi pavalgyti daugiausia. Geriausia rinktis patiekalus iš mėsos, žuvies, vištienos. Daržoves naudinga valgyti tiek pietaujant, tiek vakarieniaujant,
Vakarienei patariama valgyti patiekalus iš pieno produktų, įvairius troškinius, troškintas daržoves, grikių ar ryžių košes.
Pabrėžtina, kad nebūtina atsisakyti nė vieno maisto produkto. Jeigu ką nors žmogus labai mėgsta, tai jis gali valgyti didesnes mėgstamų produktų porcijas, atsisakydamas kitų produktų. Visiškai atsisakyti nerekomenduojama net ir riebių ar saldžių mėgstamų valgių. Tereikia stengtis valgyti tik tiek, kiek reikia organizmo energijos poreikiams patenkinti.
Dėl bendros sveikatos rekomenduojama išgerti per parą apie du litrus skysčių. Skysčių kiekis organizme reguliuojamas, todėl reikia vartoti skysčių tiek, kiek reikalauja organizmas. Jei žmogus suvartoja daugiau skysčių nei rekomenduojama, tai didelės įtakos svorio pokyčiams neturi.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę