){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Būtų sunku vienareikšmiškai atsakyti, kodėl vaikas nevalgo ir su kuo tai susiję. Pastebėta, kad valgymo problemų gali iškilti net naujagimystėje. Kai kurie naujagimiai, atsisakydami motinos krūties, teikia rūpesčių ne tik motinoms, bet ir specialistams. Tokio naujagimio elgesio priežastys įvairios. Naujagimis gali atsisakyti žįsti dėl nesusiformavusio čiulpimo reflekso, patirtos traumos gimdymo metu ar dėl išgyvenamo streso bei nepasitenkinimo patekus į didžiulę ir nepažįstamą erdvę. Kūdikystėje, motinos pieną keičiant kitais maisto produktais, mamas gąsdina kūdikio nenoras valgyti naujo maisto, kuris vaikui gali būti neskanus. Nenoras valgyti gali būti ir įvairių virškinamojo trakto sutrikimų požymis. Nuolat verkiantis kūdikis kartais neramus ir dirglus dėl to, kad nepailsi. Svarbiausias kūdikio maitinimosi bei sveikatos kriterijus - ar pakankamai auga kūno masė. Jeigu taip nėra, be specialisto pagalbos ir priemonių mitybai sureguliuoti, kūdikio priežiūrai pagerinti ir pan. neišsiverčiama.
Psichoanalitikai pastebi, kad ankstyvosios kūdikystės laikotarpis turi svarbių psichologinių pasekmių asmenybei vystytis, tarpasmeniniams ryšiams formuotis. Nuo to priklauso, kaip žmogus ras savo vietą gyvenime. 7-24 mėnesių amžiuje formuojasi vaiko prieraišumas - ilgalaikis emociškai reikšmingas ryšys su asmeniu, kuris juo rūpinasi. Manoma, kad šis ryšys - tarsi pagrindas formuotis vaiko požiūriui į save, į aplinką, svarbus kitiems tarpasmeniniams ryšiams. Su kokybinėmis prieraišumo ypatybėmis glaudžiai siejasi vaiko valgymas, jo svorio augimas ir psichomotorinė raida.
Mamos, įpratusios manyti, kad svarbiausias kūdikio bei augančio vaiko poreikis yra maistas, nepagalvoja, kad šiai sričiai skiria per daug laiko ir dėmesio, nepastebi, kad vaikui reikia bendravimo, emocinio palaikymo. Dažniausiai vaiko maitinimui per daug dėmesio skiria reiklios, pareigingos moterys, linkusios kelti aukštus reikalavimus sau ir aplinkiniams. Gali būti ir nepasitikinčios savimi, abejojančios savo kompetencija, emocinės pusiausvyros stokojančios moterys. Jei pirmosios dažniausiai vaikams griežtai nurodo, ko ir kiek valgyti, tai antrosios savo rūpestingumą rodo dažnai ir įkyriai maitindamos vaikus.
Darželyje vaikas gauna jo poreikius atitinkančias maisto porcijas. Tačiau grįžęs namo jis privalo vėl valgyti - mama taip nori! Šioje situacijoje neretai mamos įpročiai stipresni. Taip pat ir pradėjus lankyti mokyklą. Jeigu vaikas pavalgė pietus mokykloje arba užkando saldžių ir kaloringų patiekalų, grįžęs namo jis nenori valgyti. Pernelyg rūpestingi tėvai ir seneliai dėl to puola į paniką.
Perėjimas iš darželio į mokyklą vaikui yra krizės laikotarpis. Vienas iš emocinio vaiko reagavimo išraiškos būdų gali būti atsisakymas valgyti. Nauji pirmaklasio rūpesčiai ir aplinka reikalauja daug dėmesio, pasikeičia dienotvarkė, pietus vaikas dažniausiai pavalgo pats, mokykloje. Mažieji “mokyklinukai” dažnai pamiršta pavalgyti ir dėl to, kad nauja veikla ar žaidimai jiems gali būti labai įdomūs - kitkam nebelieka dėmesio. Žinoma, tokie vaikai “negirdi” ir alkio signalų. Jeigu vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, patiria stresą, jo apetitas paprastai sumažėja.
Pasikeitus valgymo ritmui, keičiasi ir mitybos įgūdžiai. Mokykloje vaikas daugiau vartoja saldumynų, bandelių, kokakolos ir kitų produktų, kuriuose yra palyginti daug gliukozės ir angliavandenių. Taip užkandęs vaikas greitai pajaučia sotumą, be to, jam skanu. Grįžęs namo jis gali nesijausti alkanas.
Vaikui augant, jo racione atsiranda saldumynų, bulvių traškučių, ledinukų, “Macdonaldo” produktų. Taip formuojasi įpročiai valgyti ne tradiciškai namuose paruoštą, o “greitą” maistą. Ilgainiui vaikas gali reikalauti tik tokio maisto, atsisakydamas valgyti “normalius” patiekalus.
Yra vaikų, kurie nuo mažens nepasižymi apetitu. Kartais vaikai nevalgo reikšdami protestą. Taip pasitaiko šeimose, kur visi užsiėmę, kur užtikrinami fiziologiniai ir buities poreikiai, o emocinio palaikymo stokojama. Kai šeimoje atsiranda mažas brolis ar sesė, vaikui yra skaudu, jeigu dėmesio jam labai sumažėja. Pasakymas “pasiimk ir pavalgyk” tolygus vaiko atsakymui “valgykit patys!”. Iki tol vienintelis ir nepakartojamas vaikas bando ieškoti dėmesio atsikovojimo būdų.
Labai gaila, jeigu apie tai, kad dukra ar sūnus mažai valgo, sakoma pašaliniams žmonėms vaikui girdint. Dėl to jis jaučiasi esąs blogas, dar skaudžiau reaguoja į senelių ar tėvų pastabas ir priekaištus. Dažniausiai suaugusieji mano, kad atžalėlė “ožius rodo”, bet taip nėra. Suaugusieji nenusileidžia iki vaiko lygio ir jo neišklauso. Savotiškas demonstravimas, kad vaikas nevalgo, tolygus dvigubai psichologinei traumai. Yra vaikų, kuriems maisto reikia mažiau, jie būna lėtesni, “rimtesni”, smulkesnio kūno sudėjimo. Maistas - vienas iš informacijos šaltinių. Kai jos pakankamai aplinkoje, vaikas gali valgyti mažiau. Žaidžiančiam, aplinką tyrinėjančiam vaikui maistas nėra pagrindinės svarbos objektas. Bėda, kai suaugusieji, manydami kitaip, pyksta.
“Receptai” yra individualūs ir labai priklauso nuo šeimoje galiojančių taisyklių, auklėjimo stiliaus, emocinės aplinkos. Pirmiausia derėtų siekti išvengti prielaidų netinkamiems įpročiams atsirasti. Jeigu tėvai gerai žino vaiko “silpnąsias vietas”, galima pasiekti rezultatų derybų keliu, bet jokiu būdu ne griežtumu. Jeigu valgymas taps nepasitenkinimo, prievartos ir baimės šaltiniu - nieko gero. Galima bandyti vaikui paaiškinti, jog reikia valgyti, kad jis augtų. Vaikai nori augti. Kategorijos sveikas ar nesveikas vaikams sunkiau suprantamos, o motyvas augti dideliam - pakankamai aiškus.
Suaugusieji mato pasaulį savo akimis ir nori, kad ir vaikai elgtųsi taip, kaip jie. Pavyzdžiui, valgytų sumuštinį, o ne “bet ką”. Vaikai, galima sakyti, yra sveikos mitybos propaguotojai. Vaikas mėgsta valgyti atskirai: agurką, paskui - mėsos gabalėlį, vėliau duonos ar sausainį. Geria vaikai ne tada, kai valgo, o atskirai. Kol nesusiformavo tradiciniai (neretai dirbtiniai, nenatūralūs) valgymo įpročiai bei psichologinės gynybos mechanizmai, kol vaikas neišmoko taisyklių, kas gerai ir kas ne, jis puikiai jaučia savo fiziologinius poreikius. Vaiko organizmas tiksliai ir greitai reaguoja į “vidaus laboratorijos” signalus. Deja, momentinis tėvų, tapusių “homo sintetikus”, dėmesys bei savaitgalio vaišės greito maisto užkandinėse labai anksti išderina natūralius vaiko savireguliacijos mechanizmus.
Yra įrodyta, kad vaikystės periodu nuolat permaitinamų bei tų vaikų, kurių emociniai poreikiai šeimoje nepatenkinami, polinkis nutukti yra didesnis. Dažnai paauglystėje kūno masė tarsi savaime pasikoreguoja, rubuiliai tampa liekni. Bet yra paauglių, kurie valgo per daug, labai mėgsta kaloringus, saldžius produktus. Manoma, kad valgymo įgūdžiai, susiformavę vaikystėje, svarbūs ir paauglystėje, nors tiesioginis priežastinis ryšys susirgti bulimija ar nervine anoreksija neįrodytas. Tačiau įrodyta, kad vaikai, kurie paauglystėje serga valgymo sutrikimais, dažnai auga šeimose, kuriose vyrauja inertiškumas, vadinamoji hipergloba, svarbiausiu vaiko poreikiu laikant mitybą, tačiau stokojama pakankamo emocinio ryšio.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Pati auginu sunu 15 men. pradzioj nuo 6men. lyg ir gerai valge o paskui lyg ir viskas apsiverte , jis nevalgo arba sunkiai valgo.
Tai pati bandau visokiu gudrybiu, i varskecius imaisiau spinatus, kad gautu ekstra gelezies, tai valge, nes jie skonio nepakeite.
Bandau vel visokius triukus ir kitom taio siulau, aisku negalima per prievarta , bet priminti kad valgyt reikia yra svarbu.
Laikykimes mamos , kuriu vaikai nevalgus. Ir tikekimes, akd rytoj suvalgys siek tiek daugiau nei vakar