){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jau mokykloje mums „kaldavo“ į galvas, kad kalcis būtinas dantims ir kaulams ir kad jo gausu pieno produktuose. Tačiau tai tikrai ne visi kalcio privalumai. Šis mineralas yra būtinas normaliam širdies ritmui palaikyti, raumenų, nervų sistemoms ir kt. Praėjusiais metais buvo ištirta keliolika tūkstančių Lietuvos žmonių ir nustatyta, kad net 60 proc. negauna reikiamo kalcio kiekio. O juk kartais reikia tik šiek tiek pakoreguoti savo mitybą, kad situacija pasikeistų.
Suaugusiam žmogui per dieną reikia gauti apie 1000 mg kalcio, tačiau ši norma priklauso nuo amžiaus. Vyresniems nei 50 metų asmenims, nėščiosioms ar maitinančioms moterims kalcio reikia suvartoti daugiau.
Kalcio šaltiniai: pienas, sūris, jogurtas, daržovės (pupos, kopūstai, garstyčių lapai, brokoliai špinatai), žuvys ( sardinės, lašišos, austrės, kalmarai).
Dauguma žmonių apie kalį žino labai mažai. O šis mikroelementas ypač svarbus palaikant normalų arterinį kraujo spaudimą, skysčių balansą, taip pat nervų ir raumenų darbui. Kai jo trūksta, atsiranda kojų, nugaros skausmai, prastėja atmintis, vargina nemiga, galvos svaigimai, galūnių tirpimai, padidėja kraujo spaudimas, atsiranda vidurių užkietėjimas, mieguistumas ar net traukuliai.
Rekomenduojama paros norma – iki 2500 mg. Kadangi kalio yra daugelyje mūsų kasdieniniame maiste, turėtų būti nesunku jo pakankamai gauti iš maisto.
Kalio šaltiniai: bulvės, grikių kruopos, bananai, razinos, slyvos, pienas, mėsa, ankštiniai.
Maistinės skaidulos (ląsteliena) – tai augalinio maisto dalis. Jos skatina žarnyno motoriką, todėl saugo nuo vidurių užkietėjimo, hemorojaus, divertikuliozės, vėžinių pakitimų, pagreitina maisto judėjimą žarnynu, palengvina virškinimą, sutrumpina kancerogenų poveikio žarnyno sienelėms laiką. Tačiau, remiantis moksliniais tyrimais, nustatyta, kad, valgant mums įprastą maistą, gaunamas per mažas skaidulų kiekis. Norint per dieną suvartoti 30 g skaidulų, rekomenduojama pusryčiams valgyti daug skaidulų turinčių dribsnių, baltą ar rudą duoną pakeisti rupių miltų duona ir mažiausiai penkis kartus per dieną valgyti daržoves bei vaisius.
Rekomenduojama suvartoti 25–30 g skaidulų per parą.
Skaidulų šaltiniai: neskaldyti grūdai, neskaldytų grūdų duona, košės, morkos, kukurūzai, pupelės, žirniai, persikai, figos, razinos, obuoliai, uogos ir abrikosai.
Suaugusio žmogaus organizme yra apie 20–28 g magnio, didžiausia dalis (50–60 proc.) – kauluose, raumenyse (26 proc.). Magnis yra būtinas, kad organizmas normaliai funkcionuotų, yra atsakingas už daugybę reakcijų. Paprastai jo trūkumas pasireiškia retai ir būdingesnis žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, cukriniu diabetu. Magnio trūkumas pasireiškia: raumenų spazmais, pykinimu, vėmimu, nervų sistemos labilumu.
Rekomenduojama magnio paros norma – 350 mg. Daug vartojant kalcio, vitamino D, alkoholio ar patiriant stresą, magnio poreikis padidėja.
Magnio šaltiniai: lapinės daržovės, riešutai, grūdiniai, ankštiniai, šokoladas, jūros gėrybės. Magnio itin gausu tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.
Svarbus regėjimui, odos bei įvairių organų gleivinei atsinaujinti, kaulams bei dantims formuotis. Be to vitaminas, yra svarbus nervų sistemos veiklai ir bendram organizmo atsparumui. Kai vitamino A trūksta, pasireiškia vadinamasis vištakumas (prastai matoma prieblandoje), taip pat atsiranda nuovargio pojūtis, odos sausėjimas ir pleiskanojimas, mažakraujystė.
Rekomenduojama paros norma – 800 µg. Kadangi vitaminas A yra tirpus riebaluose, rekomenduojama daržoves, turinčias šio vitamino, vartoti su riebalų turinčiu maistu.
Šaltiniai: morkos, pomidorai, salotos, žuvų taukai, kiaušinio trynys, sviestas, kepenys.
Labiausiai žinoma vitamino C pagalba norint išvengti peršalimo ligų, tačiau imuninės sistemos stiprinimas nėra vienintelė funkcija. Vitaminas C pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, uždegimą slopinančiu poveikiu, taip pat saugo ir stiprina kraujagysles, dantenas.
Rekomenduojama paros norma – 70–100 mg.
Šaltiniai: daugiausia šio vitamino yra citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, svogūnų galvose.
Vitaminas E (tokoferolis) – grožio vitaminas. Jis kartu su vitaminu A yra antioksidantas ir saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, kuris pagreitina senėjimo procesą, taip pat saugo nuo odos pažeidimų, todėl jo dedama į daugelio priemonių nuo saulės sudėtį. Kadangi vitamino E daugiausiai yra riebiuose maisto produktuose, kurių mes paprastai vengiame, jo gauname mažai. Trūkumo požymiai pasireiškia raumenų masės mažėjimu, lytinių funkcijų sutrikimais, daugelio kitų medžiagų apykaitos sutrikimais.
Rekomenduojama paros norma – 10 mg.
Tačiau, norint pakankamai gauti šio vitamino su maistu, jo reikia suvalgyti labai daug.
Šaltiniai: riešutai, grūdinės kultūros, kukurūzai, svogūnai, česnakai, grikiai, avižinės kruopos, kiaušinis, saulėgrąžos, kopūstai.
Žinoma, geriausia gauti visas reikalingas medžiagas su maistu, tačiau ne visada tai yra įmanoma. Visų pirma, mūsų šalyje nenuimami keli derliai per metus ir šviežių daržovių trūkumas jaučiamas, ypač šaltuoju metų laiku. Kitas dalykas – mes dažnai manome, kad daržovės ir vaisiai – ne maistas, o tik užkandis. Tačiau iš jų galima pagaminti įvairiausių patiekalų ir gauti ne tik daug vertingų medžiagų, bet ir energijos.
Todėl daugeliui mūsų išeitis gali būti maisto papildai – preparatai, kurių sudėtyje esantis maisto medžiagų kiekis neviršija rekomenduojamų paros normų.
· kai sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas žarnyne (pvz., sergate žarnyno ligomis, vemiate ar viduriuojate);
· kai per mažai gauname su maistu (pvz., negalime pakankamai valgyti šviežių vaisių ir daržovių, maitinamės nereguliariai, greito maisto įstaigose ar sausu maistu);
· kai padidėjęs maisto medžiagų netekimas (pvz., karščiuojate, gausiai prakaituojate, jums taikoma pakeičiamoji inkstų terapija);
· kai padidėjęs poreikis (pvz.: daug sportuojate, dirbate sunkų fizinį darbą, esate nėščia ar žindote kūdikį).
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Jau keletą metų esu vegetarė, tai iš tiesų pakeitė mano gyvenimą. Pamiršau ką reiškia sirgti ar gerti vaistus, turėti problemų su antsvoriu, sirgti depresija. Per šį laiką sukaupiau nemažą žinių "bagažą", taigi mielai juo pasidalinčiau. Lauksiu jūsų laiškų.