){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Alergenai - tai organizmui svetimos medžiagos, sukeliančios organizmo reakciją. Tai gali būti bet kokios medžiagos. Kiekvienas žmogus vis kitaip reaguoja į tą patį alergeną.
Prasidėjus alerginei reakcijai, pastebimi tokie požymiai: odos ir gleivinių bėrimai, paraudimai, vaikas tampa irzlus, labai neramus, dažnai kasosi, nudraskytos vietos šlapiuoja, vėliau susiformuoja šašai, gali sustiprėti nosies užburkimas, atsirasti čiaudulys, pagausėti nosies išskyrų, sauso kosulio priepuoliai, dusulys, toks kūdikis gali tuštintis, kartais netgi su kraujo priemaiša išmatomis.
Maisto alergenais vadinamos medžiagos, atsirandančios žmogaus maiste ir sukeliančios alerginę reakciją. Maisto alergenai gali būti gyvulinės arba augalinės kilmės. Dažniausiai pasitaikantys maisto alergenai kūdikiams yra karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žemės riešutai, medus, šokoladas. Todėl vaikams iki vienerių metų šių produktų reikėtų vengti.
Pienas. Labiausiai paplitęs alergenas yra karvės pienas. Piene yra alfa laktalbumino, beta laktoglobulino, lipoproteidų, kazeino, albumozių ir peptidų mišinio. Svarbiausi alergenai yra beta laktoglobulinas ir kazeinas. Ir nedidelis pieno kiekis alergiško kūdikio maiste stipriai veikia vaiko organizmą. Net ir virinant pieną išlieka nesuskilęs kazeinas, todėl jis ir toliau veikia kaip alergenas.
Ožkos piene yra to paties alergiją sukeliančio baltymo, kaip ir karvės piene, o ilgą laiką maitinant kūdikį ožkos pienu, gali išsivystyti mažakraujystė, nes jame labai mažai folio rūgšties bei vitamino B12.
Kiaušinis turi daugybę alergenų. Verdant kiaušinį jo alerginis aktyvumas mažėja, todėl į žalią kiaušinį organizmas daug stipriau reaguoja. Labiausiai alergiją kelia žalias baltymas, mažiau - virtas, visai mažai - žalias trynys.
Grūdiniai produktai. Didžiausias alerginis jautrumas yra kviečiams. Alergiją gali sukelti ir rugiai bei ryžiai. Kviečių baltymą sudaro apie 20 alergenų, todėl kviečiai yra stipriausias alergenas iš javų. Virškinimo fermentai gerokai sumažina šių alergenų poveikį žmogaus organizmui. Kukurūzai ir ryžiai alergiją sukelia retai. Jei vaikas alergiškas kruopoms, reikėtų bandyti po vieną kruopų rūšį, taip išsiaiškinant, kokiai rūšiai jis yra alergiškas.
Ankštiniai augalai. Apie 15 proc. vaikų, alergiškų karvės pienui, reaguoja ir į sojos mišinius. Sojos baltymą kūdikio organizmas pasisavina daug blogiau nei karvės pieno baltymą. Sojos mišiniai vartojami tada, kai kūdikis netoleruoja laktozės.
Daržovės ir vaisiai turi termolabilių alergenų, t.y. verdant, šaldant ar konservuojant jų alergiškumas labai silpnėja. Alergiškam vaikui geriau rinktis pramoniniu būdu pagamintas tyreles. Atvežtiniai vaisiai - obuoliai, bananai - kūdikiams netinka, nes gali būti apdoroti cheminiais preparatais.
Mėsa. Mėsos alergenai nėra labai stiprūs. Dažnai alerginės reakcijos įvyksta dėl į mėsą dedamų maistinių priedų - nitratų, dažų ir kt.
Žemės riešutai. Sukelia stiprias alergines reakcijas. Pupelės, lęšiai, žirniai alergiją sukelia rečiau.
Žuvis sukelia stiprias alergines reakcijas. Net žuvies nevalgant, o būnant patalpoje, kaai įkvepiama ar ant odos pateka kepamos žuvies garų, aerozolių, kyla alerginės reakcijos. Taip nutinka dėl stipraus alergeno.
Jis visada šviežias, tinkamos temperatūros ir sterilus. Motinos piene, be maisto ingredientų, yra biologiškai veiklių medžiagų: vitaminų, fermentų, hormonų, baltymų. Pati didžiausia apsauga nuo alergijos ir yra mamos pienas, nes mamos piene esantys baltymai brandina kūdikio žarnyno gleivinę, kad ji nebūtų pralaidi stambioms baltymo molekulėms, kurios ir išprovokuoja alergines reakcijas. Labai svarbu, kad kūdikis iki 5-6 mėn. būtų maitinamas motinos pienu. Iki šio amžiaus subręsta kūdikio žarnyno gleivinė, ir alerginių reakcijų galimybė yra mažesnė.
Kartais, nors ir maitinant mamos pienu, gali pasireikšti alergija. Tai nutinka todėl, kad kūdikio žarnyno gleivinė dar būna nevisiškai subrendusi. Reikia atsižvelgti ir į mamos mitybą. Maiste esančias medžiagas motina su pienu perduoda žindomam kūdikiui. Valgant dažniausiai alergiją sukeliančius produktus, tokius kaip žuvis ir kitos jūros gėrybės, karvės pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, citrusiniai vaisiai, žemuogės, galima sukelti kūdikiui alergines reakcijas.
Alergijos gali būti ir paveldimos. Taigi tai, kas sukelia alergiją mamai, gali sukelti alergiją ir kūdikiui.
Jei mama negali maitinti ar neturi pieno, tuomet labai svarbu pasirinkti tinkamą mišinį. Svarbiausia tikslingai pasirinkti tokį mišinį, kuris neskatintų alerginių reakcijų ir būtų naudingas kūdikio žarnyno gleivinei. Taigi idealiausia, jei kūdikis yra maitinamas hidrolizuotais mišiniais (juose baltymas yra suskaidytas, susmulkintas iki smulkiausių molekulių, kurios neprovokuoja alerginių reakcijų). Natūraliai reikėtų maitinti iki 5-6 mėn., kol subręsta kūdikio žarnyno gleivinė, o tada bandyti pereiti prie įprastos sudėties mišinių. Stebėti, ar neatsiranda alerginių reakcijų, jei atsiranda - vėl grįžti prie hidrolizuotų mišinėlių.
Daromos klaidos, kai pradžioje pradedami vartoti paprasti ar sojos mišiniai. Atsiradus alergijai, jie pradedami keisti vieni kitais, o alerginės reakcijos tik stiprėja. Dažnai keisti mišinius kūdikiams nepatariama, nes prie kiekvieno naujo mišinio jiems reikia priprasti.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę