Lapkričio 8 d., minint Europos sveikos mitybos dieną, ypatingą dėmesį skyrėme Lietuvos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigoms, kuriose vyko edukaciniai renginiai, kviečiant ugdymo įstaigų bendruomenę atkreipti dėmesį į tinkamą mitybą, nebūti abejingiems vaikų ugdymui sveikatai palankios mitybos tema ir išskirtinės veiklos mitybos raštingumo didinimui buvo skirtos vaikams.
„Suaugusiųjų nusiteikimas gyventi ir maitintis sveikai tiesiogiai formuoja ir paties vaiko mitybos įpročius. Norėdami, kad vaikas subalansuotai, teisingai ir pilnavertiškai maitintųsi, turime pradėti nuo savęs, būti vaikui pavyzdžiu, edukuoti apie sveikatos ir nesveikatos šaltinius bei sudaryti sveikatai palankaus maisto pasirinkimo aplinką“, - teigia projekto HealthEDU koordinatorė Vida Drąsutė.
Siekiant ugdyti sveikos mitybos supratimą ir taikymą, valgymo kultūros vystymą, š. m. spalio 1 d. startavo tarptautinis „Sveikatai palankios mitybos inovatyvaus mokymo metodologijos vystymas ir praktika ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme“ (HealthEDU), projekto koordinatorė, Vida Drąsutė, džiaugiasi, kad tai vienas iš projektų, kuris aktualus ne tik pavieniams asmenins ar institucijoms, bet į kurį noriai ir sparčiai jungiasi ugdymo įstaigos iš visos Lietuvos, projektas sulaukia didelio susidomėjimo konferencijose, seminaruose. Projektui dar nespėjus įsibėgėti, norą jame dalyvauti išreiškė daugiau nei 20 darželių ir mokyklų. Esame atviri, nes tikime, kad visi drauge galime pasiekti geresnių ir kokybiškesnių rezultatų. Priimame norinčias dalyvauti institucijas kaip naudos gavėjas, kviečiame dalintis patirtimi, keisti ar tobulinti požiūrį į mitybą, einant sveikos mitybos ugdymo keliu. Ne mažesnio susidomėjimo projekto veiklos ir planuojami įgyvendinti rezultatai susilaukė ir partnerinėse šalyse, tai Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Turkijoje. Tad visi kartu, su sveikatai palankaus ugdymo ir praktikos institucijose siekiančiomis įstaigomis, įgyvendinsime šį inovatyvų, sveikatai palankios mitybos mokymo metodų įdiegimo projektą.
Vaikų Europos sveikos mitybos dienai paminėti vaikams užsiėmimus vedė ir metodinę medžiagą rengė maisto technologė ir mitybos specialistė, projekto HealthEDU turinio koordinatorė Raminta Bogušienė, kuri teigia, kad vaikams, lankantiems ikimokyklines įstaigas, geriausia, jeigu panašus požiūris į maistą vyrauja tiek namie, tiek ugdymo įstaigoje. Juk lankydami ugdymo įstaigą jie gauna maždaug 80 % paros maisto normos. Jei darželiuose negauna bulvių traškučių, o namuose tai kasdienybė, tai nesitikėkime, kai išeis vaikas į mokyklą ir pats rinksis užkandžius, kad tai bus obuolys, o ne bulvių traškučiai.
Todėl Minint Europos sveikos mitybos dieną vaikučiai (4-6 metų amžiaus) buvo supažindinti su sveikos mitybos pagrindais, sveikatos ir nesveikatos šaltiniais, patys juos dėliojo į 2 lėkštes, komentuodami kodėl vieni produktai yra sveiki, o kiti sveikatai nepalankūs, pasakojo ką valgo namuose, kodėl, patys komentavo apie produktų naudą ar žalą organizmui kaip „cukrus yra nesveika, nes didina cholesterolio kiekį“, kaip „produktų, kuriuose yra kviečiai netoleruoja organizmas“, kaip „rūkytą dešrą gali valgyti tik tėtis, bet aš tai ne“. Žaidė daržovių ir įvairių vaisių, grūdų atpažinimo žaidimus. Dėliojo į lėkštutes cukraus kubelius, kad matytų kiek jų sudaro guminukų pakelį ar gaiviųjų gėrimų skardinę.
„Mes supažindiname vaikus su maisto produktų sudėtimi jau ikimokykliniame amžiuje. Tokiomis edukacinėmis priemonėmis ugdome jų sąmoningumą ir vis rečiau spalvingos etiketės bus juos viliojantis objektas, nes jie tiesiog prašys tėvelių skaityti sudedamųjų dalių sąrašą ar pasiteiraus, kokia pirma sudedamoji maisto produkto dalis ir kiek jame cukraus bei druskos. Vaikams tokie praktiniai užsiėmimai gali būti vykdomi kasdien, juk tėveliai maistą perka vos ne kasdien, tad rekomenduoju paskaityti lūkuriuojant prie kasų, kokia sudėtis kramtomosios gumos „for kids“ nustebsite ne tik Jūs, bet ir Jūsų vaikai“, - patirtimi dalinasi sveikataipalankus.lt įkūrėja ir maisto technologė Raminta Bogušienė.
Tad siekiant globalių tikslų, kartu su kitomis Europos institucijomis išsikėlėme HealthEDU projekto tikslą - formuoti vaikų, tėvų, įstaigos personalo sveikatai palankios mitybos įpročius, teigiamas nuostatas, ugdyti ir skleisti sveikos mitybos ir gyvensenos principus bei sąmoningumą visoje įstaigos bendruomenėje, įdiegti sveikatai palankius patiekalus vaikų valgiaraščiuose ir suformuoti teisingą valgymo kultūrą, parengti vieningą neformalaus švietimo programą ir metodinę medžiagą, kurią galima būtų taikyti visai ugdymo įstaigos bendruomenei. Parengus neformalaus ugdymo metodinę medžiagą ir mokymo programą vykdysime pilotinius mokymus dalyvaujančiose institucijose, kurios prisidės prie projekto kaip naudos gavėjai.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę