){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tikriausiai daugeliui teko matyti, kai vienas populiariausių visų laikų animacinių filmukų herojų, vardu Popajus, suvalgo skardinę žalių daržovių ir įgauna neįprastų galių, padedančių nugalėti bet kokius priešininkus. Ir kas gi toje skardinėje? Ogi špinatai – žalios lapinės daržovės, kurios ir šiandien laikomos supermaistu. Kuo organizmui naudingi špinatai? Kokia jų maistinė vertė? Kaip juos paruošti, kad maistas būtų ne tik naudingas, bet ir skanus?
Gamtos dovana iš Senovės Persijos
Daržinis špinatas (lot. Spinacia oleracea) – labai populiari vienmetė daržovė, kurią galima auginti ir ant palangės, ir šiltnamyje, ir paprasčiausioje dirvoje. Augalas gali užaugti iki pusės metro aukščio. Jo stiebas stačias ir plikas. Stiebas gali būti dviejų rūšių – paprastas arba šakotas. Daržinis špinatas žydi visą vasarą (birželio – rugsėjo mėnesiais). Tai viena populiariausių ir plačiausiai vartojamų šių dienų lapinių daržovių, kuri, kaip manoma, atkeliavo iš Senovės Persijos. Senajame žemyne špinatai populiarūs tapo Renesanso laikotarpiu ir savo pozicijų neapleidžia iki šiol. Jau nuo seno špinatai naudojami kaip maistiniai dažnai, nes juose gausu chlorofilo –augalinio pigmento, kuris ne tik naudingas sveikatai, bet augalui suteikia skaisčią, akiai malonią spalvą, nes geriausiai atspindi žalią spektro spalvą.
Visa puokštė naudingų medžiagų
Daržinio špinato maistinė vertė tikrai labai naudinga. Ši daržovė ne be reikalo priskiriama supermaistui ir yra labai mėgstama sveiką gyvenimo būdą propaguojančių asmenų. Tai nekaloringas ir natūralus produktas – 100 gramų špinatų yra iki 25-30 kcal. 100 gramų žalių jaunų lapelių yra maždaug po 3 g angliavandenių ir baltymų. Špinatuose yra ne tik lengvai virškinamų baltymų, bet ir įvairių organizmui naudingų vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A, B grupės vitaminų, vitamino C, vitamino K, E, D ir kt. Špinatai naudingi tuo, kad juose gana daug folio rūgšties ir geležies, todėl jie pasižymi kraujo sudėtį gerinančiomis savybėmis. Selenas padeda stiprinti apsaugines organizmo galias. Flavonoidai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos padeda mažinti uždegimines reakcijas, apsisaugoti nuo oksidacinio streso, išsaugoti gerą regėjimą. Špinatai išsiskiria tuo, kad juose gana daug jodo ir randama organizmui svarbių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalio, kalcio, fosforo, magnio. Špinatai padeda valyti organizmą, apsisaugoti nuo vidurių užkietėjimo, skatinti protinę veiklą ir gerinti darbingumą, sumažinti vėžinių susirgimų riziką, išvengti dantenų ligų, puoselėti grožį, stiprinti bendrą sveikatą. Špinatus naudinga valgyti visiems, tačiau jie nerekomenduojami podagra, inkstų ir virškinimo trakto ligomis sergantiems pacientams.
Puiki mitybos raciono dalis
Maistui tinkamiausi jauni augalo lapai. Lapai nuo stiebo renkami iki tol, kol augalas neišleidžia žiedstiebių – tuomet jau dauguma maistinių medžiagų „keliauja“ į žiedus, patys lapai tampa ne tokie naudingi ir ne tokie skanūs, žymiai kietesni ir ne tokie patrauklūs, kaip jauni daržinio špinato lapeliai. Be to, juose padaugėja nenaudingų organizmui medžiagų. Špinatų lapai labai tinkami į įvairias salotas. Labai skani trinta špinatų sriuba. Viduržemio jūros regiono šalyse labai mėgstami troškiniai ir špinatų apkepai bei pyragai. Jais gali būti gardinami makaronų patiekalai, įvairūs kepiniai. Tai puikus garnyras, naudinga sudėtinė žaliųjų kokteilių dalis, padažų ir tyrių ingredientas. Špinatus galima šaldyti ir jais mėgautis ištisus metus. Ilgai trunkantis kaitinimas gali sunaikinti dalį naudingų medžiagų, tad špinatus reikia valgyti žalius arba tik labai minimaliai termiškai apdorotus.
Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę