Žindymas ir primaitinimo ypatumai

Plačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė.

Ar suderinamas primaitinimas ir žindymas?

Nereta mama mano, jog, kai jos mažylis sulaukia 6 mėnesių, žindymas turėtų po truputį baigtis, – juk vaikelis jau pradeda ragauti košių, daržovių. Todėl labai svarbu pastebėti, kad papildomas maitinimas, kuris prasideda nuo 6 mėnesių, nereiškia žindymo pabaigos. Motinos pienas išlieka viena svarbiausių kūdikio iki vienerių metų mitybos sudedamųjų dalių, nesvarbu, kad jis po truputį papildomas kitu maistu.
Vyresnio vaiko valgiaraštyje motinos pienas taip pat vaidina svarbų vaidmenį – nei vienas maisto papildas neturi tiek vitaminų, mikroelementų ir apsauginių medžiagų, kaip motinos pienas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus vaiko racione motinos pienas užimtų ne mažiau kaip 35–40 proc. Mat šiuo metu ypač naudingos riebalų rūgštys, esančios motinos piene, – motinos pienas yra riebesnis nei maistas, kuriuo primaitinami vaikai. Taip pat motinos pienas yra puikus energijos šaltinis judriems mažyliams.

Kada pradėti primaitinti?

Neretai tenka išgirsti, kad primaitinti kūdikį reikėtų jau nuo 4 mėnesių. Šią nuomonę sustiprina ir tyrelių bei kito vaikiško maistelio gamintojai, kurie etiketėse nurodo, kad viena ar kita tyrelė skirta kūdikiams nuo keturių ar net dviejų mėnesių. Anksčiau kūdikį primaitinti gali reikėti tik dėl medicininių indikacijų, ir tai turi nustatyti gydytojas. Laiku gimusiam išnešiotam sveikam kūdikiui iki 6 mėn. visiškai pakanka motinos pieno.
Jei vaikui trūksta tam tikrų mikroelementų (dažniausiai geležies arba cinko – tai turi nustatyti ne pati mama, o gydytojas), gydytojas paskiria papildų. Tyrimai rodo, kad mikroelementų trūkumą, atsiradusį iki šešto mėnesio amžiaus, geriausiai pašalina ne paankstintas primaitinimas, o maisto papildai (pvz., lašai). Mikroelementų trūkumas dažniau pasitaiko kūdikiams, kurie gimė mažo svorio arba kurių motinoms nėštumo metu nustatyta mažakraujystė.
Šešių mėnesių kūdikis jau pasiruošęs ragauti kitą maistą – subrendusi jo virškinamoji sistema, jis moka liežuviu išstumti maistą (jei jo burnytėje per daug ar jis neskanus). Kai vaikas subręsta papildomam maistui, jis pradeda rodyti norą valgyti kartu su tėvais. Žinoma, dalis vaikų primaitinimą priima nenoriai, tačiau tokių labai skubinti ir nereikia. Jei jis dar nepasiruošęs naujam skoniui, jam košę galima gaminti su motinos pienu – kad kuo mažiau skirtųsi nuo įprasto skonio.

Kaip pradėti?

Pradedant primaitinimą svarbu įsiklausyti į mažylio alkio ir sotumo signalus. Maitinkite lėtai ir kantriai, skatinkite vaikelį valgyti, bet neverskite. Vaikai neretai atsisako valgyti jiems nepatikusį maistą – eksperimentuokite įvairiai derindami produktus, skonius, konsistenciją, skatinimo priemones. Jei mažylis lengvai susidomi kuo nors kitu ir nebenori valgyti, pasistenkite, kad valgymo metu aplink būtų kuo mažiau dirgiklių. Ir svarbiausia – atminkite, kad maitinimas – tai galimybė jums ir mažyliui geriau pažinti vienas kitą bei parodyti savo meilę, tad kalbėkite su mažyliu ir žiūrėkite į jam akis. Šiuo metu vis dažniau pripažįstama, kad optimalus primaitinimas priklauso ne tik nuo to, ką mažylis valgo, bet ir kaip, kada bei kas jį maitina.

Koks maistas tinka pradžioje?

Svarbu žinoti, kad primaitinimas turi vykti šaukšteliu iš dubenėlio. Nenaudokite primaitinimui buteliuko – taip mažyliui bus sunku atskirti, kur motinos pienas, o kur košė, be to, kyla pavojus mažylį permaitinti. Šešių mėnesių kūdikis jau gali ragauti skysto, sutrinto bei pusiau sutrinto maisto. Aštuonių mėnesių mažylis dažniausiai jau gali valgyti pats, rankytėje laikydamas įvairius užkandžius (pvz., daržovės juostelę ar džiūvėsėlį). Reikėtų vengti užkandžių, kuriais mažylis gali užspringti (riešutų, vynuogių, žalių morkų), ir valgančio vaiko nepalikti be suaugusiojo priežiūros.
Sutrintas bei pusiau sutrintas maistas svarbus todėl, kad sugebėjimas dantenomis trinti (ar dantukais kramtyti) maistą atsiranda kiek vėliau. Jei vaikui per anksti siūlomas kietas maistas, jis gali suvalgyti labai nedaug, nes valgymas jį per daug išvargins. Tyrimai taip pat rodo, kad nereikėtų per vėlai pradėti primaitinimą – skysto maisto mažylis turėtų pradėti ragauti ne vėliau kaip nuo dešimto mėnesio, mat, pradėjus vėliau, labai padidėja mitybos sutrikimų galimybė ateityje.

Sveikas žindomas 6–8 mėnesių kūdikis turėtų būti primaitinamas 2–3 kartus per dieną, o vyresnis (9–24 mėnesių) – 3–4 kartus, kartą ar du per dieną tarp maitinimų pasiūlant maistingą užkandį. Pagrindinės užkandžio savybės yra šios – jį paprasta paruošti ir mažylis jį dažniausiai valgo savarankiškai.
Nereikėtų be reikalo didinti maitinimų skaičiaus per dieną, nes taip mažylis gaus per mažai motinos pieno. Taip pat pastebėta, jog, kai vaikelis maitinamas daug kartų per dieną, jo maisto gaminimas užima labai daug motinos laiko. Todėl mamos ima ruošti maistą keliems maitinimams iškart, taip gerokai sumažindamos maisto vertingumą bei naudą mažyliui.
Nėra svarbu, ar pradėti primaitinimą nuo grūdinių košių, ar nuo daržovių tyrės, svarbu nuoseklumas. Pradėkite nuo vienos daržovės (ar grūdinės kultūros) ir apie savaitę maitinkite tik ja – stebėkite, kaip mažylis toleruoja naują maistą. Jei gerai, pridėkite antrą daržovę ir taip toliau. Neskubėkite – prie naujo skonio mažyliai pratinasi pamažu.
Nereikėtų mažyliams siūlyti saldžių gėrimų ar arbatų, geriau motinos pienas ar tiesiog vanduo. Taip pat nepiktnaudžiaukite vaisių sultimis, nes prisigėręs sulčių vaikas gali nebenorėti valgyti. Karvės pienas nerekomenduojamas vaikams iki vienerių metų amžiaus. Taip pat ir įvairūs saldūs jogurtai ar varškytės – jei mažylis žindomas ir gauna motinos pieno, siūlykite karvės pieno produktų tik nuo vienerių. Jei mažylis alergiškas, jam turi būti sudarytas specialus valgiaraštis, kurį nustato gydytojas alergologas.
Žindymas ir primaitinimas turėtų būti derinami taip – pradžioje kūdikiui pasiūlykite krūtį, po to košės. Peralkęs mažylis nebus nusiteikęs ragauti naujo maisto. Kai mažylis pripras prie naujo skonio, galite pirma duoti košės. Net ir primaitinamam mažyliui pasiūlykite krūtį nusiraminimui ar tiesiog atsigerti – nebijokite permaitinti, mažylis pats reguliuoja iš krūties išgeriamo pieno kiekį. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad naktį mažylis turėtų gauti motinos pieną tiek kartų, kiek jis paprašo, – primaitinimas dieną neatstoja naktinio poreikio gauti pienelio ar prisiglausti prie motinos krūties.

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Primaitinimas: kada ir nuo ko pradėti?

Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kad nėštumo laikas neapkarstų

Žinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Anabolikų vartojimas – savanoriška vyrų kastracija

Kodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau

Rodyti daugiau

Lankytojų komentarai

Ačiū už naudingą straipsnį.

Puikus straipsnis, tokio ir ieskojau :-)

Protingas straipsnis

Ačiū, labai geras straipsnis, nuorodos tinkamos gairės

O kodel niekur straipsniu neraso mamoms, kurios nemaitina vaikelio savo pienu, apie primaitinima, nes manau, jis skiriasi su maitinamu mamos pienu?

labai geras straipsnis. Atsakyta i vsus man kilusius klausimus.

Straipsnis man taip pat labai patiko - daug vertingos informacijos.

Straipsnyje klaida

’Tyrimai taip pat rodo, kad nereikėtų per vėlai pradėti primaitinimą – skysto maisto mažylis turėtų pradėti ragauti ne vėliau kaip nuo dešimto mėnesio, mat, pradėjus vėliau, labai padidėja mitybos sutrikimų galimybė ateityje’