){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jauni tėvai dažnai susiduria su vyresnės kartos patarimais dėl vaiko auginimo, taip pat ir mitybos klausimais. Turbūt ne kartą girdėjote, kad anksčiau kelių mėnesių naujagimius girdydavo arbatomis ar vandeniu. Vyresniosios kartos patirtis, žinoma, vertinga, nevertėtų jos atmesti visais atvejais, tačiau per kelis dešimtmečius pasikeitė nemažai dalykų. Mokslo patvirtinta, kad motinos pienu arba mišinukais maitinamam kūdikiui iki 6 mėnesių nereikia vandens, arbatėlių, gliukozės tirpalų ir sulčių, nes pienas patenkina visą kūdikio skysčių poreikį. Tačiau jei mažylis nori, galima duoti nesaldinto virinto vandens. Mamos kūnas prie padidėjusios aplinkos temperatūros puikiai prisitaiko – pienas tampa vandeningesnis, o vandens, arbatos ar sulčių patartina duoti tik tuomet, kai kūdikis jau valgo tirštą maistą ir pasisotinęs nori atsigerti.
Vandens, arbatos ar sulčių neduokite vietoj mamos pieno ar mišinio, nes pieno produktai kūdikiui ir mažam vaikui yra būtini ir nepakeičiami.
Kūdikiams ir vaikams nerekomenduojama dažnai gerti juodosios, žaliosios, net ramunėlių arbatų, nes jose esantis taninas slopina geležies pasisavinimą. Vaistažolių arbatų taip pat geriau vengti dėl tam tikro jų farmakologinio poveikio.
Vertinant maisto medžiagas, patys vaisiai, uogos ir daržovės už pagamintas sultis vertingesni, todėl sultys mažylio maisto racione jų neturėtų pakeisti. Sultys duodamos valgant arba iškart po valgio, nes jose esantis vitaminas C padeda pasisavinti geležį. Tačiau apskritai sultimis piktnaudžiauti nederėtų, mat tiek koncentruotos, tiek skiestos, jos malšina apetitą. Rekomenduojama sultis gerti tada, kai kūdikis jau geria iš puodelio.
Sultys gaminamos prieš pat vartojimą, o tinkamiausios – obuolių, juodųjų serbentų, vyšnių. Kai mažylis jų ragauja pirmą kartą, duokite tik iki 12 lašų. Vėliau šį kiekį pamažu didinkite.
Pradėkite nuo kurios nors vienos rūšies ir įsitikinkite, kad kūdikis jai nealergiškas. Po 1-2 savaičių pasiūlykite kitos rūšies. Kai kūdikis prie sulčių įpras, išbandykite įvairesnių – morkų, burokėlių, slyvų, spanguolių. Vyšnių, juodųjų serbentų, mėlynių sultys labiau tinka kūdikiams, kurie dažnai tuštinasi skystomis išmatomis. Atsargiai duokite braškių, žemuogių, agrastų sulčių, nes kūdikiai dažnai jų netoleruoja, gali prasidėti alergija. Morkų sulčių kūdikiams iki vienerių metų duoti nerekomenduojama. Taip pat ir vynuogių – nuo jų dažnai pučia pilvuką.
Jeigu neturite galimybės namuose pagaminti natūralių sulčių, geriau rinkitės specialiai vaikams pagamintas pramoniniu būdu. Jų pasirinkimas nemažas – tiek importuotų, tiek gamintų Lietuvoje. Suaugusiesiems skirtų konservuotų sulčių vaikučiams iki 2 metų geriau neduoti.
Nors žindymą patariama tęsti iki 2 metų, nuo 6 mėnesių kūdikiui jau reikia papildomo maisto. Iki maždaug 6 mėnesių kūdikis moka tik žįsti ir čiulpti, o apytikriai tarp 4-7 mėnesio čiulpimo jėga didėja, atsiranda pirmieji kramsnojimo judesiai, tad ateina laikas į maisto racioną įtraukti tyreles.
Pradėkite primaitinti nuo daržovių (pavyzdžiui, bulvių ar morkų) arba grūdų be glitimo (pavyzdžiui, ryžių) tyrelių.
Žemiau esančioje lentelėje parodyta, kada tinkamiausias laikas duoti kūdikiui tam tikras produktų grupes:
Maisto produktas Maisto produkto davimo terminas Pastabos
Daržovių tyrė* Nuo 6 ar 7mėn. Geriausiai pradėti nuo bulvių, morkų košės
Kruopų tyrė* Nuo 6 ar 7 mėn. Geriausiai pradėti nuo ryžių košės, nes ji mažiausiai kelia alergiją
Aliejus, sviestas Nuo 6 mėn. Dedama tik į tyrę
Švieži vaisiai, uogos, daržovės ir jų sultys Nuo 6,5 mėn. Pramoniniu būdu pagamintas tyres duoti tik neturint šviežių
Mėsa, galvijų kepenys Nuo 8 mėn. Geriausiai tinka virta vištiena, jautiena, veršiena, triušiena
Žuvis Nuo 10-12 mėn. Geriausiai tinka virta liesa žuvis
Balta duona, džiūvėsiai Kai atsiranda noras kramtyti Ne daugiau kaip 5-20 g per parą. Tinka dantenoms masažuoti, moko kramtyti
Suaugusiųjų maistas (grubiai trintas, be prieskonių) Nuo 10-12 mėn. Pratinama palengva, duodama po truputį, mokoma kramtyti
Varškė, kiaušinis, karvės ir ožkos pienas Iki 1 metų nerekomenduojama. Karvės pienu galima balinti kruopų tyres
* Papildomą maitinimą galima pradėti tiek kruopų, tiek daržovių tyre.
Prie kiekvieno naujo patiekalo vaikutį reikėtų pratinti palengva. Iš pradžių duokite 1 valgomąjį šaukštą (15 ml per dieną). Nenusigąskite, jeigu pirmus du tris kartus kūdikis maistą tiesiog išspjaus – tai nereiškia, kad jis niekada nebevalgys pasiūlyto produkto, tiesiog naujas skonis ne visuomet iš karto yra priimtinas. Pasiūlykite to paties maisto po keleto dienų ir taip darykite ne vieną kartą. Jeigu kūdikis ir toliau atsisakys valgyti tą patiekalą, neverskite. Jūsų tikslas – supažindinti mažą žmogutį su nuostabia patiekalų, skonių, kvapų įvairove, tad prievarta čia nepadės. Kurkite malonias asociacijas su maistu ir valgymu. Nepykite, kai kūdikis spjaus lauk jūsų ruoštą ar parduotuvėje atidžiai rinktą tyrelę – jis tai darys daugybę kartų, ir visai ne todėl, kad maistas prastas arba neskanus. Prie naujovių reikia įprasti!
Prieskonių į maistą nedėkite, nes kūdikio vidaus organai per menkai išsivystę druskai ar pipirams apdoroti. Be to, susidaręs įprotis valgyti saldžiai arba sūriai vėliau gali nulemti nutukimo, hipertenzinės ligos, dantų ėduonies atsiradimą.
Iš pradžių kūdikiui nereikėtų duoti iš keleto vaisių, uogų, daržovių (ypač augintų ne Lietuvoje) susidedančių tyrelių arba tyrelių su įvairiais priedais (medumi, grietinėle, šokoladu), nes kūdikis gali jų netoleruoti. Pradėkite nuo bulvės ar morkos. Savaitę stebėkite, ar nėra alerginių reakcijų, ar nesikeičia mažylio savijauta. Tik tuomet, kai kūdikis pripranta prie naujo patiekalo, t. y. jį valgo ne trumpiau kaip 7-10 dienų ir nėra jokių netoleravimo požymių, galite po truputį duoti naujo patiekalo.
Mažyliui sunegalavus, jokių naujų ar neįprastų patiekalų jam nesiūlykite.
Kruopas ir kitą tirštą maistą kūdikiui duokite šaukšteliu. Jokiu būdu nepilkite jų į buteliuką. Pradėkite nuo ryžių košės – ji rečiausiai sukelia alergiją – ir kas 1-2 savaites bandykite naujų kruopų rūšių. Mažyliui sėkmingai išbandžius visas kruopų rūšis, galima duoti sudėtinių 3-4 rūšių kruopų košių. Jas galima balinti motinos pienu, mišinuku arba karvės pienu.
Iš pradžių košių duokite po kelis arbatinius šaukštelius du kartus per dieną, vėliau – tris (viena daržovių, kitos dvi – skirtingų kruopų). Kadangi manų košė nėra tokia naudinga, jos siūlykite vėliausiai. Vyresniems kūdikiams reikia nuolatos keisti tyrelių rūšis, kad neužkietėtų viduriai.
Pramoniniu būdu pagamintose daržovių, vaisių tyrėse, kruopų košėse jau yra kūdikiui reikalingas baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis. Kai kurios parduodamos tyrės ir košės būna papildytos ir vitaminais, geležimi. Kokybiškesnės – tos, kuriose nėra druskos ir cukraus. Jeigu etiketėje rašoma „be cukraus“, tai reiškia, jog tyrelėje nėra sacharozės, fruktozės arba medaus – tik angliavandenių, esančių sudėtiniuose košės produktuose.
Pramoniniu būdu pagamintos sausosios tyrės ir košės labiau kūdikiams tinka, jei nėra atopijos požymių.
Jei kūdikiui maistą gaminsite namuose, bus savotiškai ramiau, žinant, ko tiksliai į maistą dėta, iš ko jis pagamintas, nors šitaip sudėtingiau užtikrinti reikalingiausių medžiagų pusiausvyrą. Kad namuose gamintų daržovių tyrelių energinė vertė būtų didesnė ir skonis geresnis, dėkite aliejaus arba sviesto. Kūdikiams tinkamiausias – saulėgrąžų, rapsų aliejus.
Gera fizinė mažylio raida (kūno masės didėjimas), protinė branda ir sveikata įrodo, kad kūdikiui užtenka maisto, jis maitinamas tinkamai. Beje, „tinkamai“ – taip pat ir saikingai. Nematuokite savo meilės vaikui maisto kiekiu. Atminkite, kad žmogaus valgymo įpročiai formuojasi nuo pat gyvenimo pradžios, todėl tegul mažylis valgo įvairų, subalansuotą, šviežią maistą ir kuo rečiau girdi „už mamytę, už tėvelį“.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę