){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Būtų sunku vienareikšmiškai atsakyti, kodėl vaikas nevalgo ir su kuo tai susiję. Pastebėta, kad valgymo problemų gali iškilti net naujagimystėje. Kai kurie naujagimiai, atsisakydami motinos krūties, teikia rūpesčių ne tik motinoms, bet ir specialistams. Tokio naujagimio elgesio priežastys įvairios. Naujagimis gali atsisakyti žįsti dėl nesusiformavusio čiulpimo reflekso, patirtos traumos gimdymo metu ar dėl išgyvenamo streso bei nepasitenkinimo patekus į didžiulę ir nepažįstamą erdvę. Kūdikystėje, motinos pieną keičiant kitais maisto produktais, mamas gąsdina kūdikio nenoras valgyti naujo maisto, kuris vaikui gali būti neskanus. Nenoras valgyti gali būti ir įvairių virškinamojo trakto sutrikimų požymis. Nuolat verkiantis kūdikis kartais neramus ir dirglus dėl to, kad nepailsi. Svarbiausias kūdikio maitinimosi bei sveikatos kriterijus - ar pakankamai auga kūno masė. Jeigu taip nėra, be specialisto pagalbos ir priemonių mitybai sureguliuoti, kūdikio priežiūrai pagerinti ir pan. neišsiverčiama.
Psichoanalitikai pastebi, kad ankstyvosios kūdikystės laikotarpis turi svarbių psichologinių pasekmių asmenybei vystytis, tarpasmeniniams ryšiams formuotis. Nuo to priklauso, kaip žmogus ras savo vietą gyvenime. 7-24 mėnesių amžiuje formuojasi vaiko prieraišumas - ilgalaikis emociškai reikšmingas ryšys su asmeniu, kuris juo rūpinasi. Manoma, kad šis ryšys - tarsi pagrindas formuotis vaiko požiūriui į save, į aplinką, svarbus kitiems tarpasmeniniams ryšiams. Su kokybinėmis prieraišumo ypatybėmis glaudžiai siejasi vaiko valgymas, jo svorio augimas ir psichomotorinė raida.
Mamos, įpratusios manyti, kad svarbiausias kūdikio bei augančio vaiko poreikis yra maistas, nepagalvoja, kad šiai sričiai skiria per daug laiko ir dėmesio, nepastebi, kad vaikui reikia bendravimo, emocinio palaikymo. Dažniausiai vaiko maitinimui per daug dėmesio skiria reiklios, pareigingos moterys, linkusios kelti aukštus reikalavimus sau ir aplinkiniams. Gali būti ir nepasitikinčios savimi, abejojančios savo kompetencija, emocinės pusiausvyros stokojančios moterys. Jei pirmosios dažniausiai vaikams griežtai nurodo, ko ir kiek valgyti, tai antrosios savo rūpestingumą rodo dažnai ir įkyriai maitindamos vaikus.
Darželyje vaikas gauna jo poreikius atitinkančias maisto porcijas. Tačiau grįžęs namo jis privalo vėl valgyti - mama taip nori! Šioje situacijoje neretai mamos įpročiai stipresni. Taip pat ir pradėjus lankyti mokyklą. Jeigu vaikas pavalgė pietus mokykloje arba užkando saldžių ir kaloringų patiekalų, grįžęs namo jis nenori valgyti. Pernelyg rūpestingi tėvai ir seneliai dėl to puola į paniką.
Perėjimas iš darželio į mokyklą vaikui yra krizės laikotarpis. Vienas iš emocinio vaiko reagavimo išraiškos būdų gali būti atsisakymas valgyti. Nauji pirmaklasio rūpesčiai ir aplinka reikalauja daug dėmesio, pasikeičia dienotvarkė, pietus vaikas dažniausiai pavalgo pats, mokykloje. Mažieji “mokyklinukai” dažnai pamiršta pavalgyti ir dėl to, kad nauja veikla ar žaidimai jiems gali būti labai įdomūs - kitkam nebelieka dėmesio. Žinoma, tokie vaikai “negirdi” ir alkio signalų. Jeigu vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, patiria stresą, jo apetitas paprastai sumažėja.
Pasikeitus valgymo ritmui, keičiasi ir mitybos įgūdžiai. Mokykloje vaikas daugiau vartoja saldumynų, bandelių, kokakolos ir kitų produktų, kuriuose yra palyginti daug gliukozės ir angliavandenių. Taip užkandęs vaikas greitai pajaučia sotumą, be to, jam skanu. Grįžęs namo jis gali nesijausti alkanas.
Vaikui augant, jo racione atsiranda saldumynų, bulvių traškučių, ledinukų, “Macdonaldo” produktų. Taip formuojasi įpročiai valgyti ne tradiciškai namuose paruoštą, o “greitą” maistą. Ilgainiui vaikas gali reikalauti tik tokio maisto, atsisakydamas valgyti “normalius” patiekalus.
Yra vaikų, kurie nuo mažens nepasižymi apetitu. Kartais vaikai nevalgo reikšdami protestą. Taip pasitaiko šeimose, kur visi užsiėmę, kur užtikrinami fiziologiniai ir buities poreikiai, o emocinio palaikymo stokojama. Kai šeimoje atsiranda mažas brolis ar sesė, vaikui yra skaudu, jeigu dėmesio jam labai sumažėja. Pasakymas “pasiimk ir pavalgyk” tolygus vaiko atsakymui “valgykit patys!”. Iki tol vienintelis ir nepakartojamas vaikas bando ieškoti dėmesio atsikovojimo būdų.
Labai gaila, jeigu apie tai, kad dukra ar sūnus mažai valgo, sakoma pašaliniams žmonėms vaikui girdint. Dėl to jis jaučiasi esąs blogas, dar skaudžiau reaguoja į senelių ar tėvų pastabas ir priekaištus. Dažniausiai suaugusieji mano, kad atžalėlė “ožius rodo”, bet taip nėra. Suaugusieji nenusileidžia iki vaiko lygio ir jo neišklauso. Savotiškas demonstravimas, kad vaikas nevalgo, tolygus dvigubai psichologinei traumai. Yra vaikų, kuriems maisto reikia mažiau, jie būna lėtesni, “rimtesni”, smulkesnio kūno sudėjimo. Maistas - vienas iš informacijos šaltinių. Kai jos pakankamai aplinkoje, vaikas gali valgyti mažiau. Žaidžiančiam, aplinką tyrinėjančiam vaikui maistas nėra pagrindinės svarbos objektas. Bėda, kai suaugusieji, manydami kitaip, pyksta.
“Receptai” yra individualūs ir labai priklauso nuo šeimoje galiojančių taisyklių, auklėjimo stiliaus, emocinės aplinkos. Pirmiausia derėtų siekti išvengti prielaidų netinkamiems įpročiams atsirasti. Jeigu tėvai gerai žino vaiko “silpnąsias vietas”, galima pasiekti rezultatų derybų keliu, bet jokiu būdu ne griežtumu. Jeigu valgymas taps nepasitenkinimo, prievartos ir baimės šaltiniu - nieko gero. Galima bandyti vaikui paaiškinti, jog reikia valgyti, kad jis augtų. Vaikai nori augti. Kategorijos sveikas ar nesveikas vaikams sunkiau suprantamos, o motyvas augti dideliam - pakankamai aiškus.
Suaugusieji mato pasaulį savo akimis ir nori, kad ir vaikai elgtųsi taip, kaip jie. Pavyzdžiui, valgytų sumuštinį, o ne “bet ką”. Vaikai, galima sakyti, yra sveikos mitybos propaguotojai. Vaikas mėgsta valgyti atskirai: agurką, paskui - mėsos gabalėlį, vėliau duonos ar sausainį. Geria vaikai ne tada, kai valgo, o atskirai. Kol nesusiformavo tradiciniai (neretai dirbtiniai, nenatūralūs) valgymo įpročiai bei psichologinės gynybos mechanizmai, kol vaikas neišmoko taisyklių, kas gerai ir kas ne, jis puikiai jaučia savo fiziologinius poreikius. Vaiko organizmas tiksliai ir greitai reaguoja į “vidaus laboratorijos” signalus. Deja, momentinis tėvų, tapusių “homo sintetikus”, dėmesys bei savaitgalio vaišės greito maisto užkandinėse labai anksti išderina natūralius vaiko savireguliacijos mechanizmus.
Yra įrodyta, kad vaikystės periodu nuolat permaitinamų bei tų vaikų, kurių emociniai poreikiai šeimoje nepatenkinami, polinkis nutukti yra didesnis. Dažnai paauglystėje kūno masė tarsi savaime pasikoreguoja, rubuiliai tampa liekni. Bet yra paauglių, kurie valgo per daug, labai mėgsta kaloringus, saldžius produktus. Manoma, kad valgymo įgūdžiai, susiformavę vaikystėje, svarbūs ir paauglystėje, nors tiesioginis priežastinis ryšys susirgti bulimija ar nervine anoreksija neįrodytas. Tačiau įrodyta, kad vaikai, kurie paauglystėje serga valgymo sutrikimais, dažnai auga šeimose, kuriose vyrauja inertiškumas, vadinamoji hipergloba, svarbiausiu vaiko poreikiu laikant mitybą, tačiau stokojama pakankamo emocinio ryšio.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Pati auginu sunu 15 men. pradzioj nuo 6men. lyg ir gerai valge o paskui lyg ir viskas apsiverte , jis nevalgo arba sunkiai valgo.
Tai pati bandau visokiu gudrybiu, i varskecius imaisiau spinatus, kad gautu ekstra gelezies, tai valge, nes jie skonio nepakeite.
Bandau vel visokius triukus ir kitom taio siulau, aisku negalima per prievarta , bet priminti kad valgyt reikia yra svarbu.
Laikykimes mamos , kuriu vaikai nevalgus. Ir tikekimes, akd rytoj suvalgys siek tiek daugiau nei vakar