){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tyrimų metu buvo nustatyta, kad, nepaisant to, kur maitinasi vaikas (namuose, darželyje, mokykloje, gydymo įstaigoje), jis tik su maistu negauna reikiamo kiekio B grupės vitaminų, jodo ir geležies. Net visaverte laikoma mityba neužtikrina vaikui reikiamų vitaminų kiekio. Juolab tėvams sunku ir užtikrinti visavertę mitybą, jei vaikas lanko ugdymo įstaigą. Beje, vitaminų trūksta net ir motinos piene, jei pati mama negauna pakankamo reikiamų vitaminų kiekio.
Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar vitaminų (nesvarbu, kokiu pavidalu) sudėtyje yra 12 vitaminų. Antra, ar pasirinktų vitaminų ir mineralų kiekis patenkina rekomenduojamą paros normą Žinoma, geriausia prieš perkant vitaminus pasitarti su vaiko gydytoju. Norint parinkti vaikui tinkamus vitaminų papildus, reikia gerai išstudijuoti etiketę. Kūdikiams geriau rinktis vitaminus sirupo, lašiukų pavidalo, vyresniems vaikams, kurie jau gali kramtyti, – galima rinktis vitaminus tabletėmis.
Kaip minėjau, visa svarbiausia informacija nurodoma etiketėje.
Dažiklis – medžiaga, suteikianti maisto produktui ar papildui spalvą ir turinti natūralių maisto produktų sudedamųjų dalių. Natūralūs dažikliai yra augalinės kilmės. Plačiausiai naudojami yra augaliniai pigmentai karotinoidai (E 160). Sintetiniai dažikliai – tai junginiai, kurių struktūra tiksliai atkartoja natūralių gamtinių pigmentų struktūrą. Labai svarbu, kad sintetiniai dažikliai būtų grynos medžiagos, nes teršalai, likę po jų sintezės, yra pavojingesni už pačius dažiklius.
Saldiklis – medžiaga, neturinti cukraus, vartojama norint suteikti maisto produktams saldų skonį arba pasaldinti maistą valgant. Saldikliai gali būti naudojami vitaminuose, tokie vitaminai ypač tinka sergantiesiems cukriniu diabetu.
Renkantis vitaminus reikia neužmiršti įvertinti, ar vaikas alergiškas. Šiuo atveju vitaminus reiktų rinktis atidžiau, konsultuojantis su gydytoju. Gydytojas, žinodamas alergijos priežastis, parinks tokius vitaminus, kurie vaikui bus geriausi.
Vitaminus vaikams reiktų rinktis atidžiai, apgalvojant visas priežastis, kokie vitaminai labiausiai tiktų būtent jūsų vaikui. Profilaktikai patartina pirkti papildus, kuriuose yra šiek tiek mikroelementų. Tarkim, jei vaiko dantukai silpni, verta paieškoti preparatų su didesniu kalcio kiekiu. Jei gresia mažakraujystė, – su didesniu geležies kiekiu. Reikėtų tartis su gydytoju. Jis geriausiai žino vaiko ligos istoriją, sveikatos tyrimų rezultatus, todėl jo konsultacija gali būti naudinga.
Kaip minėta, ne. Būsimoji mama turėtų vartoti nėščiosioms skirtų vitaminų. Gimus vaikeliui, vitaminų nereikėtų užmiršti, nes žindančiai mamai reikia ne tik visavertės mitybos, bet ir profilaktinės kalcio, geležies dozės, kad kūdikis jų gautų kartu su pienu. Žinoma, vitaminų motinos piene gali trūkti, ypač jei mama nėštumo metu sirgo mažakraujyste. Organizmo atsargos po gimdymo dažniausiai išsekusios, todėl reikia stiprinti jas vitaminais, kad ir mama, ir mažylis būtų sveiki.
Renkantis vitaminus vienas iš kriterijų – vaiko amžius. Kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau reikia rinktis vitaminus, nes kūdikio kepenys ir inkstai dar vystosi, o nesubalansuoti vitaminai ar labai didelės jų dozės gali pakenkti. Kūdikiams dažniausiai trūksta vitamino D, ypač vėlyvą rudenį ir žiemą. Visiems kūdikiams reikia profilaktinės vitamino D dozės. Kūdikiai taip pat dažnai serga geležies stokos mažakraujyste, todėl šio mikroelemento turėtų gauti visi rizikos grupei priklausantys vaikai. Kūdikiams vitaminus dažniausiai paskiria gydytojas.
Vartojant vitaminus, kurių sudėtyje yra lizino, pagerėja vaiko apetitas. Vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, kurių metu maistas virsta energija. Jei vaikas sveikas, valgo vitaminingą maistą, papildomai vitaminų jam gali ir nereikėti duoti. Vitaminai tiesiogiai neapsaugo nuo peršalimo ligų, tačiau vitaminai sustiprina organizmą, vaikas lengviau gali persirgti peršalimo ligomis. Jei vaikas dažnai jomis serga, be polivitaminų kompleksų, vaikams rekomenduojama duoti vaikiškų imunitetą stiprinančių preparatų.
Problemos su oda, virškinimo sutrikimai, dažni peršalimai ir kiti sveikatos negalavimai gali rodyti, kad vaikui reikalinga vitaminų profilaktika. Vaikui gali išsivystyti avitaminozė – liga, kai, ilgą laiką visai negaunant kurio nors vieno ar kelių vitaminų, išsivysto jų stoka. Daug dažnesnė hipovitaminozė. Ji atsiranda, kai vaiko organizmas aprūpinamas per mažu kiekiu vitaminų. Vaikui gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai, dantukai būna pažeisti ėduonies. Vaiko pasyvumas, kaprizingumas, tingumas taip pat gali rodyti, kad organizmui trūksta vitaminų. Deja, ne visada būna aišku, jog vaikui trūksta kai kurių vitaminų. Tiesiog šaltuoju metu laiku, jei vaikas dažniau serga ir atsiranda kitų požymių, liudijančių, kad organizmui reikia vitaminų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl vitaminų profilaktikos.
Dažniausiai vitaminai vartojami profilaktinėmis dozėmis, todėl perdozuoti sunku. Tėvai turėtų suprasti, kad vitaminai ne saldainiai ir kad vitaminų paros dozės negalima viršyti.
Vitaminų trūkumas gali būti jaučiamas ištisus metus. Užterštumas, protinių, psichologinių ir emocinių krūvių didėjimas, kurį patiria vaikai per mokslo metus, šviesos ir šilumos trūkumas dar daugiau sustiprina vitaminų poveikį. Vitaminų svarbu gauti kasdien tiek, kiek yra būtina augančiam organizmui. Vitaminų trūkumas ypač jaučiamas rudenį ir pavasarį, todėl tuo metu naudinga jų pavartoti.
14 metų vaikai jau gali vartoti suaugusiesiems skirtus vitaminų kompleksus.
Kompleksus, kuriuose atskirų vitaminų dalys sudaro 30–50 proc. rekomenduojamos normos, galima vartoti nuolat ir ilgą laiką. Reikiamą vitaminų kiekį organizmas sukaupia tik per 3–4 mėnesius. Tokių polivitaminų pavyzdys yra sausi koncentruoti gėrimai. Kompleksus, kuriuose dozės yra artimos rekomenduotinai dienos normai, reikia vartoti mėnesio kursais (per mėnesį vitaminai organizme pasiekia reikiamą kiekį), o vėliau pereiti prie kompleksų, kuriuose dozės mažesnės.
Vitaminus geriausia išgerti valgant arba po valgio. Kokiu paros metu – nesvarbu.
Kadangi vaikai mėgsta įvairovę ir tie patys vitaminai jiems gali nusibosti, kompleksus galima keisti.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt