){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nuo seno yra manoma, jog tik daug valgantys „rubuiliai“ vaikai yra sveiki. Tačiau nebūtinai tai yra tiesa. Kiekvieno vaiko poreikiai yra individualūs, valgymas – ne išimtis. Vienas galbūt sukirs ir porą porcijų daržovių troškinio, o kitam pakaks vos keleto kąsnelių. Jeigu vaikas yra labai judrus ir energingas, maisto jam reikia daugiau. O lėtesnis, ramesnis vaikas gali suvalgyti ir mažiau. Buvimas lauke taip pat turi įtakos apetitui.
Be to, reikia atsiminti, jog vaiko skrandukas yra gerokai mažesnis nei suaugusio žmogaus, tad ir maisto jam reikia daug mažiau. Jeigu vaikas valgo mažai, tačiau yra žvalus, sveikas bei atitinka visus jo amžiaus ūgio ir svorio reikalavimus, per daug nerimauti neverta, o tuo labiau – kimšti maistą per prievartą.
Taip, tai gali būti ligos ir požymis. Viena iš dažniausių ligų – anoreksija. Šia liga dažnai serga vyresni vaikai (apie 90 proc.– mergaitės). Siekdami numesti svorio, jie atsisako valgyti. O, net ir atsiradus apetitui ir pavalgius, vaiką ima pykinti ir jis maistą išvemia.
Kartais vaikai nevalgo ir dėl kitų psichologinių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu vaikui skiriama per mažai dėmesio, jis tai gali „išsireikalauti“ sėdėdamas prie stalo. Todėl tėveliai turėtų matyti savo atžalą ne tik tada, kai ateina laikas valgyti. Reikėtų dažniau paklausti vaiko, kaip jam sekasi, ar sutaria su draugais, ką šianakt sapnavo. Vaikas turi jaustis šeimos nariu visada, o ne būti prisimenamas tik valgio metu.
Vaikas gali nevalgyti įprasto maisto, nes kieme ar kitur prisivaišino saldumynų ar traškučių. Šiuose produktuose gausu greitai pasisavinamų angliavandenių. Todėl vaikas jaučiasi sotus ir atsisako valgyti mamos ruoštą maistą.
Kartais ir pačios mamos būna kaltos dėl dingusio vaikų apetito. Pavyzdžiui, jei mama negaili riebios grietinės ar sviesto, vaikas greitai pasisotina, nes gauna daug riebalų, tačiau nepakankamai vitaminų ir mikroelementų. Suvalgęs net ir nedidelį kiekį tokio maisto, mažylis atsisako kitų vertingų produktų, pvz., daržovių.
Yra keletas būdų, kaip galima pergudrauti mažylį. Štai keletas iš jų:
· Sudarykite tinkamą dienos režimą. Svarbu, kad vaikas visada tuo pačiu laiku valgytų pusryčius, pietus ir vakarienę. Taip mažasis įpras prie dienotvarkės.
· Stalą paruoškite ypatingai. Pavyzdžiui, užtieskite spalvinga staltiese ar pamerkite keletą žiedų maloniai kvepiančių žiedų. Prie gražaus stalo visada maloniau valgyti. Be to, galite leisti mažajam padėti jums padengti stalą. Gražūs, spalvingi indai taip pat gali paskatinti vaiką valgyti – juk gudruoliams visada rūpi pamatyti dailų linksmą paveikslėlį lėkštės dugne.
· Ruoškite skanų, daug vitaminų turintį maistą. Vaikams reiktų duoti valgyti daugiau sveikai pagamintų šviežių daržovių. Tačiau net ir sveikas maistas turi būti skanus – kitaip mažylis gali jo atsisakyti.
· Jei nesate tikri, kad vaiko mityba visavertė, papildomai duokite jiems vitaminų.
· Dažniau kartu pietaukite visa šeima. Vaikui daug smagiau valgyti su visais. Be to, mažieji dažnai mėgdžioja suaugusiuosius. Tad, jeigu tėvelis pasigardžiuodamas kerta kepsnį su daržovėmis, tai didelė tikimybė, jog ir mažasis elgsis taip pat.
· Vaikui prie stalo pasodinkite jo draugus. Nebūtina sukviesti visų kiemo ar giminaičių vaikų. Pakaks pasodinti ir meškiną, lėlę ar kitą vaiko mylimą žaislą – taip „nevalgiukui“ bus smagiau.
· Daugiau būkite su vaiku gryname ore. Vaikas turėtų būti lauke ne mažiau kaip po 2 valandas ryte ir po pietų. Mamoms patariama vestis vaiką į parką ar mišką, o ne į žaidimų aikštelę mieste. Nes būtent gamtoje vaikas įkvepia daugiau deguonies, o tai gerina medžiagų apykaitą. Būdamas lauke vaikas atkunta, tampa energingesnis, o išsidūkęs ir geriau valgo.
· Valgymą paverskite žaidimu. Vaikui bus daug įdomiau valgyti, jeigu sugalvosite jam įvairių užduočių. Pavyzdžiui, galite surengti gyvūnų vakarą: tegul vaikas valgo be stalo įrankių, o tėveliai turi atspėti, kokį gyvūną jis pamėgdžioja. Arba surenkite šliurpčiojimo čempionatą – vieną dieną valgykite sriubą. Šliurpkite iš šaukšto ar tiesiog iš lėkštės. Laimi tas, kuris ilgiausiai, linksmiausiai ir kitaip kaip „-iausiai“ pirmas suvalgo sriubą. Mažyliams tokie žaidimai tikrai teikia daug džiaugsmo, tėveliams – ne ką mažiau.
· Pratinkite mažylį prie naujo maisto po truputį. Nesistebėkite, jeigu vaikas atsisako valgyti jam nepažįstamą maistą – tiesiog tai jam nauja (tyrimai parodė, kad 1–2 metų vaikai į burną ima tik tą maistą, su kuriuo jie jau anksčiau buvo susidūrę). Todėl prie naujo maisto pratinti reikia pamažu, pavyzdžiui, nedidelį kiekį naujo maisto įdėti į lėkštelę su jau įprastu vaikui maistu. Taip pat įrodyta, jog vaikas gali atsisakyti naujo maisto kokius 5–6 pirmus kartus. Tačiau, jeigu tėveliai būna atkaklūs ir nenuleidžia rankų, paprastai pasiekia savo.
Išleisdami savo atžalą į mokyklą, ypač pirmąją klasę, tėvai dažnai jaudinasi, ar vaikas pavalgys pietus, ar jam įdėti priešpiečius (specialistai pataria priešpiečius įdėti). Svarbiausia, ką turėtų žinoti pirmokėlio tėveliai: vaikas turėtų pavalgyti sočius pusryčius. Pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc., pietūs – 35–40 proc., pavakariai – 10 proc., vakarienė – 20–25 proc. paros maisto energinės vertės. Taip pat reiktų duoti vaikui daugiau kruopų produktų – juose gausu B grupės vitaminų, o tai užtikrina gerą nuotaiką ir savijautą.
6–7 amžiaus vaikams svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, tik taip bus patenkinami visi jo organizmo poreikiai. Specialistai rekomenduoja šiuos produktus: kruopų košę, mėsą, žuvį, daržoves, vaisius, sultis, jogurtą, pieną, kefyrą, varškę, juodą duoną. Aišku, visi šie produktai turi būti vartojami su saiku.
Sudaryti racionalų vaiko mitybos racioną tėvams gali padėti mitybos piramidės modelis. Produktai, esantys piramidės viršuje, turėtų būti vartojami rečiau, o esantys pirmoje pakopoje – dažniau.
Daugiau laiko praleiskite su savo atžalomis. Nes šiais įtampos ir dinamikos kupinais laikais dažnai pritrūksta laiko pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo šeima. Tik būdami dėmesingi patys pirmieji pastebėsite bet kokius vaiko elgsenos pasikeitimus, o tai gali užkirtsi kelią rimtoms ligoms. Dažniausiai tėvai patys daug geriau nei bet kuris gydytojas žino savo vaiko nevalgymo priežastis. O tai padaryti jiems bus dar lengviau, jei gyvens mažojo džiaugsmais ir rūpesčiais.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę