){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jums tai nuskambėtų baisiai, tačiau vaikui tai normalu. Per pirmuosius metus jis paauga maždaug dvidešimt penkiais centimetrais ir dvigubai pasunkėja. Žinoma, vėliau svoris taip greitai nebeauga, tačiau vaikas vystosi kitaip nei subrendęs žmogus. Todėl, pasak medicinos diagnostikos centro gydytojos dietologės Aušros JAUNIŠKYTĖS, vaiko poreikiai stipriai skiriasi nuo suaugusio žmogaus, ir jam negali būti taikoma tokia pati mityba kaip pilnamečių. Taigi, kuo užpildyti didįjį šaukštą?
Daugelio mokslininkų teigimu, jei vaikas nuo mažų dienų įpras sveikai ir taisyklingai maitintis, tai gali jam padėti išvengti daugelio ligų ateityje. Jau nekalbant apie sumažėjusią riziką susirgti įvairiais mitybos sutrikimais. Todėl galvodami, ką dėsite į vaiko lėkštę, apmąstykite kuo įvairesnį racioną. Tai ir makaronai ar duonos produktai, kruopos, daržovės, vaisiai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, įvairūs pieno produktai (įskaitant ir patį pieną), taip pat riebalai. Žinoma, visus šiuos produktus vaikas turi gauti ne vienu prisėdimu prie stalo.
Gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės teigimu, nuo vienerių metų vaikas pradeda labiau domėtis aplinka ir praranda susidomėjimą maistu. Išmokęs kalbėti jis nori būti savarankiškas ir pats rinktis maistą, kuriam jis teiks pirmenybę, o likusius produktus „ignoruoti“. „Tai dažnai susiję ne su maisto skoniu, o su kitais dalykais. Tarkim, vaikas gali nevalgyti, jei maistas per karštas arba jei produktai lėkštėje liečiasi. Pavyzdžiui, jei salotos liečiasi su bulvėmis ir tai negražu, – vaikas nebevalgys“, – pasakoja dietologė. Todėl patiekalai vaikams turi būti ne tik skanūs, bet ir gražūs.
Prie naujo maisto produkto vaikus pratinti tenka gana ilgai, todėl verta apsišarvuoti kantrybe. Tik įtikintas, kad naujasis produktas gražus, o svarbiausia – labai skanus, vaikas sutiks jį įtraukti į savo racioną. Taip pat verta atsižvelgti į vaiko savarankiškumą. Jis bus labai pamalonintas ir tikrai valgys, jei leisite jam rinktis. „Ko norėtum, stiklinės pieno ar sūrelio?“.
Pasak dietologų, labai svarbu kad vaikas jau nuo mažens būtų pratinamas prie mitybos režimo. Kaip ir suaugusieji, vaikai turi valgyti penkis kartus per dieną: trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė) ir du užkandžiai (priešpiečiai ir pavakariai).
Užkandžiai turėtų būti valgomi bent valandą prieš pagrindinį valgį ir žadinti apetitą. Tam geriausiai tiktų vaisiai arba jogurtas. Taip pat labai svarbus laikas. Maistą vaikas turi gauti kas dieną tuo pačiu ar panašiu laiku.
Dienos sveikos mitybos piramidė ir suaugusių, ir vaikų panaši. „Vaiko maistas turėtų būti visavertis, jokie produktai iš mitybos piramidės neturėtų būti išbraukiami“, – teigia A. Jauniškytė. Vaikas būtinai turi gauti visų jam reikalingų medžiagų. Todėl rekomenduojama keturis kartus per dieną jam duoti grūdų produktų, daržovių ir vaisių, mažiausiai po tris stiklines pieno (jį galima pakeisti ir kitais pieno produktais, jei vaikas labai spyriojasi). Bent tris kartus per savaitę vaikas turi gauti mėsos (raudona mėsa labai sveika vaikams, nors ir nelabai tinka jums), žuvies, kiaušinių. Maistą geriau virti ar troškinti, o ne kepti riebaluose.
Pasak dietologės A. Jauniškytės, kai šeimoje yra vaikų, ypač mergaičių, kiti šeimos nariai neturėtų laikytis dietos. Mat vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir gali taip pat atsisakyti konkrečių maisto produktų ar apskritai maisto. „Dažnai vaikas nevalgo tam tikro produkto tik dėl to, kad mama ar tėtis jo nevartoja. Vaikas dažnai nori būti panašus į suaugusįjį ir iš jo ima pavyzdį“, – teigia dietologė.
Jei vaikas per mažai valgo, jis gali ne tik būti mažas, palyginti su savo bendraamžiais, bet ir tapti neatidus, irzlus, dažniau sirgti ir dėl to blogiau mokytis. O užsitęsęs vieno produkto ar maisto medžiagos nevartojimas gali sukelti ir pavojingas ligas. Pavyzdžiui, negaudamas mėsos, mažylis gali susirgti mažakraujyste. Tai, kad vaikas pats žino, kiek ir ko jam valgyti, pasak dietologės A Jauniškytės, tėra mitas.
Jei vaikas nutukęs, didesnė tikimybė, kad jis turės antsvorio problemų ir užaugęs (ypač jei antsvorio turinčiam vaikui daugiau nei treji metai). Nes jau nuo mažens nutukusių vaikų apytaka sulėtėja, ir tai gali sukelti nepageidaujamą rezultatą ateityje. „Tokiu atveju vaikas turėtų būti skatinamas judėti, užsiimti fizine veikla. Namuose turėtų nelikti nevisaverčio maisto: saldžių gėrimų, saldumynų, bulvių traškučių ir pan.“, – pataria gydytoja dietologė.
Jei vaikas pernelyg liesas ar nutukęs, dietologai siūlo kreiptis į specialistus, o ne bandyti mažylio svorį reguliuoti patiems. „Vaiko poreikiai, skirtingai nuo suaugusiojo, skaičiuojami kitaip. Jeigu suaugusiajam kalorijas ir maisto medžiagas mes paskirstome atsižvelgdami į kūno masę, tai vaikams – į ūgį“, – atskleidžia A. Jauniškytė.
Kiekvienam mūsų smagu palepinti savo mažuosius, ypač jei jie to nusipelnė. Tačiau lepinti juk nebūtina saldumynais. Už gražų poelgį ar darbą atsidėkojus skaniu vaisiumi ar šviežia daržove vaikas nemažiau džiaugsis, ypač jei įtikės, kad šio produkto jis tikrai nusipelnė. Žinoma, visai saldumynų atsisakyti neįmanoma, tačiau įtikinus, kad obuolys ne mažiau skanus už šokoladą, galima įpratinti vaiką prie sveikų skanumynų.
Jei nuo mažens vaikas daugiau valgys košės, daržovių, vaisių, žuvies ir kitų produktų – tikėtina, kad ir suaugęs jis mieliau rinksis šį maistą, o ne pusfabrikačius iš parduotuvės. Juk mamos košė – skaniausia!
JAV mokslininkai teigia, kad kuo dažniau vaikas valgo su šeima prie stalo, o ne sėdi prie televizoriaus, tuo mažiau jis linkęs į nutukimą. Tokios išvados prieita kelerius metus stebint apie dešimt tūkstančių vaikų. Per tą laiką pastebėta, kad į televizorių įnikę vaikai sparčiai priauga antsvorio, o vakarienė su šeima jiems sukeldavo priešingą poveikį. Pasak tyrinėtojų, su kiekviena prie televizoriaus praleista valanda antsvorio riziką padidina trimis procentais. Atitinkamai net aštuoniais procentais svoris krenta po kiekvieno pabuvimo drauge su šeima.
Gydytojų teigimu, tai, kad smaližiai visą gyvenimą lieka smaližiai, – mitas. Vaikas nuo saldumynų gali būti atpratinamas po truputį mažinant cukraus kiekį. Žinoma, užauginti vaiko be saldumynų neįmanoma (tuo pasirūpins tetos ir močiutės). Todėl verta vadovautis bendra taisykle: saldumynus vaikas valgo po maisto, o ne prieš ar vietoj jo. Taip pat reikia nustatyti taisykles, kiek kartų vaikas (priklauso nuo jo svorio) gali gauti saldumynų – kartą per savaitę, dvi savaites ar mėnesį.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę