){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Ar nėščios moters mityba turi būti ypatinga? [/klausimas]
Mityba turi būti racionali ir visavertė. Reikėtų valgyti šviežius produktus, pakankamai vaisių ir daržovių, vengti „tuščių kalorijų“. Kiekvienas kąsnis gali būti vertingas. Jeigu besilaukianti moteris intensyviai dirba, pavalgo tik du kartus per dieną, ji, galima teigti, per mažai galvoja apie save ir vaikelio sveikatą. Jeigu tenka pietauti viešose vietose, daug žalos gali padaryti prirūkytos patalpos, ypač – pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Derėtų planuoti šeimą, pasirūpinti tinkama mityba ir aplinka.
Jau pagimdžiusiai ir maitinančiai krūtimi mamai valgyti „už du“ tikrai nereikia. Jeigu moteris vertina maistą kalorijomis (kcal), pakaktų 500 papildomų kcal.
Mitas, t.y. niekuo nepagrįstas prasimanymas, kad valgant tam tikrų produktų galima pagerinti pieno kokybę ar turėti jo daugiau. Tokių produktų nėra. Tik vaiko buvimas prie krūties, pakankamai ilgai ir dažnai – kas 3 val., maždaug po 20–30 min., yra geros pieno gamybos sąlyga. Taip pat – geras krūties ištuštinimas (lemia žindymo technika).
Kitas mitas – „nuo kai kurių produktų vaikui pučia pilvą“.
Meksikietės, maitinančios kūdikį, neatsisako aštrių čili pipirų. Taigi atsisakyti kokių nors produktų nebūtina, tačiau, jeigu nėštumo metu moteris nevalgė pvz., česnakų, jų nereikėtų vartoti ir maitinant krūtimi. Nėščioji turėtų valgyti įvairų maistą, tuomet galės nekeisti mitybos įpročių ir pagimdžiusi. Pastebėjusi, kad kuris nors jos suvalgytas produktas daro įtaką krūtimi maitinamo vaiko savijautai, moteris šio produkto turėtų atsisakyti, bet ne ilgiau kaip 2 sav.: vaiko fermentinė sistema greitai bręsta, ir po kurio laiko nuo anksčiau netikusio produkto vaikučio greičiausiai jau nebers, pilvuko nepūs.
[klausimas]Kiek laiko rekomenduojama maitinti kūdikį tik krūtimi?[/klausimas]
PSO rekomenduoja žindyti kūdikį, iki jam sueis 6 mėn., neduodant papildomai nei arbatėlių (kuo visada įsitikinusios močiutės ir tetos), nei mišinukų. Išimtis – specialūs vitaminai (vitaminas D) ir vaistai, jeigu vaikas serga ir taip paskyrė gydytojas. Tik nuo septintojo mėnesio patariama maitinti papildomai, kartu tęsiant maitinimą krūtimi, kaip rekomenduoja PSO, iki vienerių dvejų metų ir ilgiau – kol vaikas pats atsisakys krūties, t.y. kai jo organizmas jau galės funkcionuoti be papildomų medžiagų, gaunamų su mamytės pienu. Nes jis kūdikiui yra ne tik maistas. Tai ir hormonai, imunomoduliatoriai – iš viso apie 400 skirtingų medžiagų, formuojančių ir brandinančių kūdikio imuninę, virškinamąją, centrinę nervų bei endokrininę sistemas.
[klausimas]Ko baiminasi moterys?[/klausimas]
Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui. Į klausimą, kodėl nemaitinate ar nepakankamai ilgai maitinote krūtimi, dažniausiai atsakoma: „man neužteko pieno“. Iš tiesų yra kiek kitaip. Kai vaikutis nuolat neramus, mama mano, kad jis alkanas, kad pieno gauna nepakankamai. Tačiau motinos pienu maitinamas vaikutis A. gyvena kitokiu ritmu nei, pavyzdžiui, mišinukais maitinamas vaikutis B. Motinos pienas virškinamas 1,5–2 val., po to vaikas vėl nori valgyti. Jis valgo apie 30 min. ir per tą laiką, žįsdamas krūtį, pats stimuliuoja pieno gamybą. Tuo tarpu vaikutis B., pamaitintas mišinuku, ramiai išmiega 3–4 val. Nes jo maistas – kitokios sudėties; jame dominuoja kazeinas (sunkiai virškinamas baltymas). Taigi vaikelio A mama sutrinka. Jeigu ji pasitikrins, kiek turi pieno, nežinodama, kaip teisingai tai atlikti, greičiausiai ir nuspręs: „neturiu pieno“. Kaip minėjau, pienas gaminamas kūdikiui čiulpiant krūtį, visas 20 ar 30 min. O krūtis talpina tik 20–30 mililitrų, kuriuos moteris klaidingai gali palaikyti visu pieno kiekiu. Norint sužinoti, kiek pieno gali gauti vaikutis vieno maitinimo metu, t.y. per 20–30 min., ir nusitraukti jį reikia tiek pat laiko. Neteisingas pieno kiekio „tikrinimas“ – didžiulė klaida, o dar didesnė – jeigu tai rekomendavę medikai nepaaiškina visko iki galo. Kaip rodo apklausos, taip neretai būna.
Dar maitinančios mamos sutrinka, kai maždaug po mėnesio pastebi, kad krūtys atrodo tuščios. Taip atsitinka, kai motinos organizmas prisitaiko prie vaiko poreikių ir nelieka krūtų prisipildymo ir ištuštinimo pojūčio. Mat pienas gaminamas maitinio metu – tada, kai vaikui reikia. Tai natūralu ir patogu moteriai.
Taigi pagrindinė priežastis – žinių stoka bei palaikymo nebuvimas, dėl ko mamos patenka į užburtą klaidų ratą.
[klausimas]Kaip pieno gamybą gali paveikti stresas? [/klausimas]
Pagimdžiusios moters organizme vyksta didžiulė hormonų
pertvarka. Už pieno gamybą „atsakingas“ hormonas prolaktinas, kurio sintezė nepriklauso nuo streso ir patiriamos įtampos. Hormonas oksitocinas reguliuoja pieno atpalaidavimą, ir šis procesas jau priklauso nuo nuotaikos, streso bei įtampos. Taigi tokiais atvejais pienas ne dingsta, o neatpalaiduojamas. Raminamoji arbata gali daryti įtaką ne pieno gamybai, o jo atpalaidavimui, ir taip sudaryti įspūdį, kad pieno pagausėjo.
[klausimas]Kokia dar natūralaus maitinimo svarba? [/klausimas]
Dažniausiai įsivaizduojama, kad žindymas – tai aukojimasis vaikui. Iš tiesų natūralus maitinamas teikia sveikatos ir mamai, ir vaikui. Kuo ilgiau moteris maitino krūtimi, ir kuo daugiau vaikų, tuo mažesnė tikimybė sirgti krūties vėžiu bei osteoporoze (kaulų retėjimu). Taip pat yra duomenų, patvirtinančių natūralaus maitinimo įtaką aterosklerozės prevencijai, tampa retesni arba išnyksta migrenos priepuoliai, palengvėja cukrinio diabeto eiga – kartais sumažinamos insulino arba geriamųjų vaistų dozės, taip pat palengvėja klinikinės (tikrosios) depresijos eiga.
Kūdikis su motinos pienu gauna antikūnų ir imuninę apsaugą. Mama perduoda antikūnus ligų, kuriomis ji serga, ir tikimybė vaikui išvengti mamos ligų yra didesnė, o, jei ir suserga, ligos eiga būna lengvesnė. Antra, vaikas, pavyzdžiui, lauke „pasičiupęs“ virusą, jį perteikia ir mamai. Ši su pienu perteikia jau pagamintų antikūnų: vaikas tarsi praneša apie ligą, o mama parūpina jam vaistų.
Kuo ilgau vaikas maitinamas natūraliai, tuo didesnį jis įgyja imunitetą ir tuo mažesnė tikimybė sirgti cukriniu diabetu, navikinėmis kraujo ligomis, kvėpavimo takų, virškinimosios sistemos ligomis, šlapimo takų infekcijomis.
Epidemiologiniai motinų elgsenos su savo vaikais tyrimai įrodė ankstyvo kontakto su vaiku svarbą. Motinos, kurios 45 min. turėjo kontaktą su vaikais tik jiems gimus ir iškart maitino krūtimi, noriau bei švelniau bendravo (kalbino, džiaugėsi, nesiveržė „pailsėti nuo vaiko“, palikti jį kitų globai) su savo vaikais ir vėliau, kai jiems buvo trys mėnesiai. Kito tyrimo duomenimis, ilgiau nei 4 mėn. krūtimi maitinusios moterys turi geresnį kontaktą su jau užaugusiais vaikais: lengviau susikalba su jais paauglystės periodu, labiau jais pasitiki ir perdėtai nekontroliuoja jų elgesio. Tuo tarpu maitinusios krūtimi mažiau nei 4 mėn. moterys savo vaikus paauglius perdėtai globoja, kontroliuoja kiekvieną jų žingsnį. Daroma prielaida, kad pastarojo tipo bendravimas – dėl nesuformuoto vadinamojo biologinės motinystės pamato. Jis formuojasi ankstyvuoju kūdikystės periodu. Tuo tarpu psichologinė motinystė gali susiformuoti ir vėliau.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
As turiu pati 6men kudikeli maitinu krutimi ir maitinsiu kol tik nores.Mes su kudikeliu apkeliavom jau puse Europos. Klimatas skirtingas viena diena +5 kt diena +35, nei slogytes neturejom valgem tik mamos pienuka. Labai patogu maitini ant ratu vyras vairuoja, nereikia ieskoti kur plaut buteliuka kur silto vandens gaut. Speneliai gijo 6 savaites, odos nesimate per zaizdas(labai jautri oda)iskenciau, nera kas lyginant su gimdymu. Tad mielos mamytes maitinkit i sveikata turekit kantrybes, patogu, pailsi kol pamaitini ir dar pinigelius gali skirti sau o ne pirkti kazkokius nepilnavercius misinius.Beje vaikui reikia pirmiausiai subresti paciam......
Straipsnis labai geras.
Nusitraukinėjau kas 4 val. Per 10 min. nutraukdavau 150-180 g iš vienos krūties.
Pienas gaminasi visą laiką, o ne tik kai žindoma.
Dažnas žindymas tik labiau skatina pieno gamybą.