Ketogeninė dieta – naudinga ar žalinga?

Ketogeninė dieta – naudinga ar žalinga?

Ketogeninė dieta arba keto mityba šiandien muša populiarumo rekordus. Ji populiari dėl kelių  priežasčių – valgomi gana sotūs produktai ir gana greitai sulaukiama teigiamų rezultatų. Pagrindinis ketogeninės dietos principas – energijos gavimas iš riebalų, kaip iš svarbiausio energijos šaltinio (įprastai tai yra angliavandeniai). Ši dieta reikalauja daug kantrybės ir atsidavimo, tačiau gali duoti puikių rezultatų, ypač tiems, kuriems ši mityba tinkama dėl tam tikrų organizmo būklių. Taigi vieniems dieta gali būti labai naudinga, o kitiems, deja, ji gali pridaryti ir žalos.

 

Ketogeninė dieta – ne naujiena

Apie ketogeninę mitybą tikriausiai teko girdėti daugeliui. Vis dėlto ši dieta nėra nauja – jos principai gyvuoja bent 100 metų (vienuose šaltiniuose minima 1921 m. „gimimo data“, kituose – 1923 m.). Taigi galima suskaičiuoti, kad ši dieta turėtų dabar arba visai netrukus minėti 100 – ąją sukaktį, o tai dietų „pasaulyje“  - tikrai garbingas skaičius. Šios mitybos principus pirmą kartą pristatė amerikiečių gydytojas Raselas M. Wailderis. Jis teigė, kad tokia mityba gali padėti kontroliuoti sunkiai nuspėjamą vaikų epilepsiją. Teigiama, kad ketogeninė mityba gali būti naudinga vėžiu, Alzheimerio liga, įvairiomis inkstų ir kepenų ligomis sergantiems bei labai nutukusiems pacientams.

 

Abejotina dietos nauda sveikiems asmenims

Vis dėlto sveikiems asmenims jos laikytis nerekomenduojama ilgiau kaip porą mėnesių – gali būti ir žalingų padarinių, jau nekalbant apie galimą blogą burnos kvapą, energijos stygių, sulėtėjusią medžiagų apykaitą, galvos skausmą, vidurių užkietėjimą ir kylančius sunkumus, kai reikia atsisakyti visų grūdinių ir krakmolingų bei saldžių produktų. Tad norint laikytis ketogeninės dietos, geriau apsidrausti ir apie tai pasikalbėti su savo gydytoju, nes jei ji tinkama nutukusiems ir lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, tai ji gali būti visai netinkama energingiems, aktyviai sportuojantiems ir sunkiai dirbantiems žmonėms, kuriems energijos ir maistinių medžiagų svarbu gauti iš įvairių maisto produktų.

 

Įprastus mitybos principus ketogeninė dieta apverčia aukštyn kojomis

Ketogeninės mitybos pagrindas – daug  gerųjų riebalų ir baltymų turinčių produktų vartojimas. Tuo tarpu angliavandenių turinčių produktų būtina vengti. Vienintelė išimtis – nekrakmolingos daržovės, pavyzdžiui, kopūstai ar lapinės salotos. Taigi keto mitybos racioną turėtų sudaryti net apie 70 procentų gerųjų (nesočiųjų) riebalų, net iki 25 procentų baltymų ir tik iki 5 procentų angliavandenių (per parą jų kiekis neturėtų viršyti 30 – 50 gramų). Suprantama, kad laikytis tokios dietos gali būti tikrai nelengva, tačiau natūralu, kad geri rezultatai pastebimi gana greitai, nes organizmas tiesiog priverčiamas energiją gaminti iš riebalų, o ne iš angliavandenių. Pagrindinis energijos gavybos būdas tampa ketogenezė, kai deginami riebalai. Teigiama, kad stabilesnę ketogenezės būseną padeda palaikyti protarpinis badavimas.

 

Ketogeninės dietos laikytis nusprendusio asmens valgiaraštis – daug mėsos, aliejaus ir žuvies, šiek tiek daržovių

Kaip ir minėjome prieš tai, net 70 procentų kalorijų turėtų būti gaunama iš gerųjų riebalų, o itin griežtais atvejais šis kiekis gali būti net iki 90 procentų, tad reikia susitaikyti su tuo, kad valgyti reikės gana sočiai. Daug gerųjų riebalų turi avokadai, augaliniai aliejai, alyvuogės, kokosai, riešutai ir valgomosios sėklos. Ketogeninėje mityboje reikšmingą vietą užima riebūs pieno produktai ir įvairi mėsa, pavyzdžiui, kiauliena, jautiena, vištiena bei riebi, kokybiška žuvis. Leidžiama valgyti ir lydytą sviestą ir netgi kokybišką majonezą. Baltymų šaltiniai – vištiena, jautiena, kiauliena, riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, skumbrė, silkė, sardinės. Galima valgyti ir jūros gėrybes (moliuskus, krevetes), ir kiaušinius. Skaidulinių medžiagų, šviežių vitaminų ir biologiškai aktyvių augalinių medžiagų gaunama iš nekrakmolingų daržovių, pavyzdžiui, špinatų, raugintų ir šviežių kopūstų, raugintų ir šviežių agurkų, brokolių, šparagų, svogūnų, česnakų, ridikėlių, ropių. Šios dietos šalininkai labai mėgsta alyvuoges ir grybus. Tuo tarpu grūdiniai produktai, vaisiai ir saldumynai yra draudžiami.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai