Dažytas maistas – ar jis gali būti natūralus?

Šiandien esame įpratę parduotuvių lentynose matyti spalvingus maisto produktus, nuo ryškiaspalvių vaisių iki įvairiomis spalvomis išmargintų saldumynų. Ar gali toks maistas būti natūralus? Pasak gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės – gali, tačiau atskirti natūralius dažiklius nuo sintetinių moka ne visi.

Maisto priedai – kas tai?

„Maisto priedai – tai medžiagos, kurios pačios savaime nėra maistas ar sudėtinės jo dalys. Maistiniai kvapai ar dažikliai yra sąmoningai dedami į maistą technologinio proceso metu, siekiant suteikti jam pageidaujamų juslinių ar kitų technologinių savybių – pavyzdžiui, pagerinti ar paryškinti produkto spalvą,“ – sako L. Viniarskaitė.

Maistiniai dažikliai – iš gamtos

Turbūt daugelis nežino, kad nemaža dalis maistinių dažiklių, kuriais nuspalvinami įvairūs produktai, yra randami gamtoje. Ypač jeigu jie įvardinami kaip įvairūs „E“. „Šiandien vartotojai kur kas labiau sąmoningi nei prie kelis dešimtmečius, tačiau natūralumo paieškos lėmė ir tai, kad pastaruoju metu baiminamės daugybės maisto priedų. Net jei ir žymimi „E“ raide, maisto priedai ne visuomet yra sintetiniai ar kenkia sveikatai. Gamtoje taip pat sutinkama daug maisto priedų, kurie sėkmingai naudojami maisto pramonėje,“ – sako L. Viniarskaitė.

Pavyzdžiui, žalią spalvą maistui suteikia natūralus augalinis chlorofilas. Būtent ši medžiaga nudažo augalų lapus skaisčiai žalia spalva, be to, jos gausu ir žalios spalvos vaisiuosiuose bei daržovėse. Kai chlorofilas naudojamas kaip maistinis dažiklis, jis žymimas kodu E 140. Geltoną ir oranžinę spalvas maistui suteikia vadinamieji karotinoidai – tai natūralūs ir labiausiai gamtoje paplitę maistiniai dažikliai, pramonėje žymimi kaip E 160. Jų gausu oranžinės spalvos daržovėse, tokiose kaip morkos. Tuo tarpu tamsioms spalvoms išgauti maisto produktų ir gėrimų gamintojai naudoja visiems gerai pažįstamą karamelę, kuri žymima kaip E 150. Ji ypatinga tuo, kad yra net kelių skirtingų atspalvių, todėl prie E 150 pridėta raidė a, b, c ar d nurodo karamelės tamsumą – a auksinio atspalvio, d – itin tamsaus juodojo šokolado. Natūralų karamelės dažiklį neretai naudoja alaus gamintojai, tamsiausia jo rūšis suteikia spalvą ir „Coca-Cola“ gėrimui. O štai rožinę spalvą ledams ar jogurtams suteikia ne tik braškės, bet ir paprastieji burokėliai (dažiklis – burokėlių raudonasis). Pastarieji produktų sudėtyje žymimi kaip E 162.

Natūralus vs. sintetinis

Natūralūs maisto dažikliai yra organinės kilmės, dažniausiai išgaunami iš augalų, vaisių ar daržovių. Pavyzdžiui, karamelė yra išgaunama iš cukranendrių cukraus. Kaitinamas aukštoje temperatūroje jis įgauna rudą atspalvį. „Deja, ne visos spalvos yra sutinkamos gamtoje, todėl tokiems atspalviams kaip ryškiai žydra ar tamsiai mėlyna išgauti yra naudojami sintetiniai dažikliai. Dažniausiai jie naudojami nuspalvinti įvairius saldainius, kramtomąją gumą - tokius produktus, kuriuos labiausiai mėgsta vaikai. Jų ryškios spalvos ypač traukia vaikų akį,“ – sako gydytoja.

Dėl atsparumo išorinėms sąlygoms, tokioms, kaip drėgmė ar temperatūrų skirtumai, sintetiniais dažikliais gali būti spalvinami ledai, fermentinio sūrio gaminiai. Natūralūs maisto dažikliai nėra tokie atsparūs išorinėms sąlygoms, tačiau juos galima vartoti didesniais kiekiais, jie saugūs vaikams, todėl jų naudojimui netaikomi tokie griežti apribojimai. Kita vertus, dalis maisto produktų iš viso negali būti dažomi jokiais dažais. Tai – pagrindiniai pieno produktai, dauguma mėsos gaminių, prieskoninės žolelės ir daržovės, druska, kava ir arbata, aliejus, džiovinti vaisiai ir pan.

„Raidė “E” žymi maisto priedus leidžiamus naudoti Europos Sąjungoje. „E“ numeriai suteikiami tiek sintetiniams, tiek natūraliems dažikliams. Gamintojų, kurių produktuose yra tik natūralūs dažikliai, dažniausiai reikalaujama nurodyti tik tai, kad yra maisto dažiklių, o produktų, kuriuose naudojami ir sintetiniai dažikliai, etiketėse turi būti nurodomi ir dažiklių pavadinimai, ir „E“ raide žymimi numeriai,“ – sako Lina Viniarskaitė ir priduria, kad nereikėtų pamiršti, kad sveikiausias maistas yra natūralus.

Daugiau informacijos:

Laura Čekuolytė

Projektų vadovė

VRP Hill + Knowlton Strategies

laurac@vrp.lt

M + 370 650 75652

T + 370 5 2499949

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Primaitinimas: kada ir nuo ko pradėti?

Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kad nėštumo laikas neapkarstų

Žinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Anabolikų vartojimas – savanoriška vyrų kastracija

Kodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau