){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Svarbiausias duonos gamybos etapas yra tešlos rauginimas. Raugintos duonos receptas taip pat yra labai senas. Pirmieji duoną pradėjo gaminti Senovės egiptiečiai, buvo žinoma daugiau nei 30 rūšių įvairių kepinių formų. Vėliau duonos gamybą perėmė graikai ir senovės romėnai. Rašytiniai šaltiniai apie lietuvių mitybą siekia XVI amžių. Senovėje duona buvo kepama labai įvairiai. Kol dar nebuvo krosnies, ją kepdavo ant įkaitintų akmenų, žarijų, karštuose pelenuose, ugnies atokaitoje, duobėse, virš kurių buvo kūrenama ugnis.
Duona nuo seno buvo naudojama ne tik kaip kasdienis maistas, bet ir liaudies medicinoje. Duonai buvo suteikiamos magiškos galios. Duonos mirkinį dėdavo ant sunkiai gyjančių ir pūliuojančių žaizdų. Buvo tikima, kad suvalgyta duonos riekė gali padėti išsigandusiems vaikams, juos nuramina, apsaugo nuo išgąsčio sukeltų sveikatos sutrikimų. Duona taip pat buvo naudojama užkalbant nuo gyvatės ar šuns įkandimo.
Duoną mūsų protėviai plačiai vartojo šeimyninėse apeigose, ypač vestuvėse, krikštynose ir laidotuvėse. Per piršlybas irgi neišsiversdavo be apeiginės duonos. Linkėdami jauniesiems laimingo ir turtingo gyvenimo, tėvai prie durų juos sutikdavo su duona ir druska.
Duona sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą, nes joje gausu angliavandenių – pagrindinio energijos šaltinio. Nustatyta, kad vertingiausiomis maistinėmis ir biologinėmis savybėmis pasižymi juoda duona, tačiau tiek balta duona, tiek pyragai gali būti puikus energijos šaltinis. Ir vis dėlto visų produktų paskirtis – suteikti valgymo malonumą, papildyti organizmą energinėmis medžiagomis bei vitaminais.
Duonos kvapas, skonis, taip pat ir maistinės savybės priklauso nuo miltų, iš kurių ji kepama, rūšies. Per dieną vidutiniškai suvalgoma nuo 300 iki 700 gramų duonos ir jos produktų, tai sudarytų apie 600–900 kcal (arba energijos) per parą.
Daugiausia duonoje yra angliavandenių. Pagrindinis jų – polisacharidas krakmolas, sudarantis apie 30–40 proc. duonos masės. Taip pat joje yra ląstelienos, arba dar kitaip – skaidulų. Žmogaus organizmas maistinių skaidulų beveik nepasisavina, tačiau šios medžiagos aktyvina ir gerina virškinamąją funkciją, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip apsaugo nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne.
Baltymai duonoje sudaro apie 4,7–8,3 proc. Jų daugiau duonoje, kuri pagaminta iš šveistinių miltų. Duona gali turėti nuo 0,6 iki 1,3 proc. riebalų. Apie 50 proc. visų riebalų rūgščių yra polinesočiosios riebalų rūgštys.
Duonoje yra ir vitaminų – B1, B2 ir PP, bei mikroelementų – kalio, kalcio, natrio, chloro, magnio, geležies, fosforo. Vitaminų daugiausiai yra grūdo apvalkale, ypač B grupės. Kuo geriau nuvalyti grūdai, tuo aukštesnės rūšies gaunami miltai. Iš tokių miltų iškepama baltesnė, aukštesnės rūšies duona. Aukščiausios rūšies duona turi mažiau skaidulinių medžiagų ir vitaminų negu juoda duona. Jei miltai sumalti iš grūdų su luobele, iškeptos duonos maistinė ir biologinė vertė didesnė.
Ji kepama naudojant įvairių pasaulio šalių duonos gamybos receptais. Duona gali būti kepama iš vienos rūšies miltų arba iš įvairių mišinių. Parduotuvėse galime rasti keturių, penkių, netgi šešių grūdinių javų rūšių gaminių.
Duona kepama iš labai rupių miltų, su grūdais, sėlenomis, džiovintais vaisiais, riešutais, saulėgrąžomis, moliūgų sėklomis, sezamo sėklomis, kalendra, jūros kopūstais, taip pat kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenomis. Visa tai ne tik suteikia duonai malonų skonį bei aromatą, bet labai padidina duonos gaminių maistinę ir biologinę vertę. Dienos racione sėklų vartojama per mažai, o jų sudėtyje yra daug įvairių biologiškai veiklių medžiagų, taip pat ir ląstelienos. Taigi duona su sėklomis ypač vertinga.
Duonos skonis labai priklauso nuo tešlos kildinimo proceso. Pati sveikiausia duona yra ta, kurios kildinimas vyksta į masę dedant raugo. Šis gamybos procesas papildo duoną vitaminais, bet duonos gamyba sąlyginai tampa ilga. Greitinant duonos gamybą, dabar dažniau yra naudojamos mielės arba tešlą kildinantys maistiniai priedai. Maistiniais priedais, tešlos purintojų prisotinta tešla gali pagreitinti duonos gamybą, bet energinė ir maistinė vertė yra mažesnė negu juodos, su raugu kildintos duonos.
Kaip pasirinkti sveiką ir kokybišką produktą
Pirmiausia pasirenkant duoną reikėtų dėmesį atkreipti į gaminio etiketę, kurioje yra išvardintos visos panaudotos žaliavos.
Svarbus ir gaminio vartojimo terminas. Negalima valgyti duonos pasibaigus jos vartojimo terminui, nes tokiu atveju už kilusias neigiamas pasekmes sveikatai gamintojas nebeatsako. Nesveika valgyti ir supelijusios duonos, kadangi pelėsio išskirtos nuodingosios medžiagos gali neigiamai paveikti kepenis.
Svarbu duoną pirkti pakuotėje, nes taip ji apsaugota nuo galimos mikrobinės taršos. Pakuotė turėtų būti nepažeista.
Nesirinkite tokios duonos, kuri yra deformuota, su apdegusia ar atsisluoksniavusia pluta. Pastaruoju metu kepyklose įdiegta nauja gilaus šaldymo kepinių gamyba, kurios dėka galima gerokai pailginti produkcijos vartojimo laiką ir suteikti jai išskirtinį skonį bei aromatą.
Norint, kad maistas, kurį vartojame, būtų sveikas ir neapkrautų organizmo, vertėtų derinti maisto produktus tarpusavyje. Duoną ir batoną naudingiausia valgyti su sviestu, daržovėmis arba daržovių sriuba. Nesuderinama duona su mėsa ir mėsos patiekalais.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę