Vaikas ir kompiuteris: ką turi žinoti tėvai?

Pirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims.

Laiko ir energijos rijikas

Kompiuteris ryja vaikų laiką. Užuot bendravę su bendraamžiais, lavinę savo socialinius įgūdžius ar bėgioję kieme, maitinę savo smegenis deguonimi ir sportuodami, vaikai vis dažniau ir daugiau laiko leidžia prie kompiuterių ekranų ne tik namuose, bet ir viešosiose kompiuterinėse. Statistika kraupi – prieš keletą metų bendrovės „Factus Dominus“ atlikto tyrimo duomenimis, du trečdaliai Lietuvos vaikų visą savo laisvalaikį praleidžia prie kompiuterių.

Bet kompiuteris vaikams pavojingas ne tik dėl suryjamo laiko, bet ir dėl sukeliamų fizinės sveikatos problemų: nutukimo, stuburo iškrypimų, galvos skausmų ir padidėjusio dirglumo. Galiausiai – priklausomybės nuo kompiuterio.

Duodami tėvams patarimų, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio, gydytojai vieningi – daugelio neigiamų pasekmių, susijusių su pernelyg ilgu sėdėjimu prie kompiuterio, galima išvengti tinkamai pritaikant vietą, kurioje vaikas naudojasi kompiuteriu, ir apribojant prie kompiuterio praleidžiamą laiką.

Kalbant apie darbo vietos pritaikymą reikia pridurti, kad nemažai sveikatos sutrikimų galima išvengti nuolatos stebint prie jo sėdinčio vaiko laikyseną, išmokant jį reguliariai daryti pertraukėles ir fizinius pratimus.

O, kalbant apie psichinės žalos sumažinimą, patarimas paprastas – būtina žiūrėti, kokius žaidimus kompiuteriu žaidžia jūsų vaikas, kokiose interneto svetainėse lankosi.

Saugokime akytes

Dėl per ilgo žiūrėjimo į kompiuterio ekraną mažylio akys išvargsta, ima ašaroti, perštėti, o vėliau atsiranda įvairių regos sutrikimų. Ką daryti?

Pirmiausia išmokykite vaiką dirbant kompiuterių kuo dažniau mirksėti, taip jis drėkins nuo ilgo įtempto žiūrėjimo džiūstančias akis. Ne mažiau svarbu pasirūpinti tinkamu kambario, kuriame su kompiuteriu žaidžia vaikas, apšvietimu: reikia užtikrinti, kad ekrane neatsirastų atspindžių. Tam tereikia pakreipti monitorių truputį žemyn, kad virš jo esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane. Jei kompiuteris stovės tiesiai priešais langą, saulės šviesa taip pat gali atsispindėti monitoriaus ekrane, akindama vaiką, todėl geriau, jei naudosite užuolaidas ar žaliuzes.

Monitorius „gadina“ ir laiku nuo jų nenuvalytos dulkės. Ir svarbiausia – dirbti, o ypač vaikui, galima tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais, jokių mirgančių ekranų! Jeigu mirgėjimo neįmanoma sutvarkyti savarankiškai, – pagalbos ranką visuomet išties profesionalai.

Taip pat būtina pasirūpinti tuo, kas monitoriaus viduje. Ekrane matomi simboliai turi būti ne pernelyg smulkūs, gerai matomi ir įskaitomi. Ir galiausiai, labai svarbu pasirūpinti, kad žiūrėjimu į kompiuterį nebūtų varginamos pernelyg ilgai. Ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną prie kompiuterio galima praleisti ne daugiau kaip 15–30 minučių. Laikas, praleistas prie ekrano, gali būti skaidomas į 5 ar 10 minučių dalis per dieną. 9–12 metų vaikams per dieną patartina prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 minutes, darant 15 minučių pertrauką. Vyresniems – iki 2 valandų, kas 30 minučių darant pertraukas, kurių metu būtina pakeisti kūno padėtį – pasivaikščioti, atlikti akių mankštos pratimus arba nors pažiūrėti į toliau esančius daiktus.

Imamės stuburo problemų

Jei viena, o juo labiau netaisyklinga, poza praleidžiama kelios, o kartas keliolika valandų, natūralu, kad visi sąnariai, stuburas, kaklo raumenys ir apskritai visas kūnas „susirakina“, ir atrakinti jį gali būti labai nelengva. Patarkite vaikui kiek įmanoma dažnai keisti sėdėjimo pozą. Padėties keitimas pagerina kraujo ir medžiagų apykaitą ir apsaugo nuo ilgalaikio vienos kūno vietos apkrovimo.

Jei vaikas kompiuteriu nuolat žaidžia ant jam nepritaikytos kėdės ar prie jam nepritaikyto stalo, – laikysenos ir stuburo problemos garantuotos. Rūpestingi tėvai turėtų įsitikinti, kad jų vaikas sėdi taisyklingai, jei ne – laikyseną pataisyti, nes patys vaikai nekreipia į ją dėmesio. Vaiko kėdė turėtų turėti juosmens išlinkimą ir atramą rankoms. Stalo aukštis turi būti toks, kad dirbant rankos nebūtų pakeltos arba pernelyg nuleistos. Kėdės aukštis turi būti parinktas toks, kad sėdint kojos būtų atremtos į grindis.

Vaikai nejaučia, kada pavargsta ir kada reikia daryti pertraukas, todėl tai – tėvų rūpestis. Jeigu kūno padėtis ilgą laiką nekinta, vaikas jaučiasi pavargęs ir nedarbingas. Norint sumažinti fizinio diskomforto ir traumos tikimybę, labai svarbu tinkamai sėdėti ir daryti pertraukėles, jų metu atlikti fizinius pratimus. Vaikas nuo kompiuterio turėtų pakilti ne vėliau kaip likus valandai iki miego, tuomet patalpą būtina gerai išvėdinti.

Pasirūpinti vaikais nėra taip sunku, o tai padarius galima tikėtis, kad prie kompiuterio laiką leidžiantys vaikai praplės savo akiratį ir atras įdomybių ir naudingos informacijos iš viso pasaulio.

Pratimai akių nuovargiui pašalinti

Pratimai gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant.

1. 10–15 kartų nestipriai pamirksėti.

2. Užsimerkus, nepasukant galvos, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į viršų, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į apačią, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai. Kartoti 4–5 kartus.

3. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, ištiestą 25–30 cm atstumu nuo akių, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį. Kartoti 4–5 kartus.

4. Sukant žvilgsnį ratu sukti akis 4–5 kartus iš kairės pusės į dešinę ir 4–5 kartus – iš dešinės į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį. Kartoti 2 kartus.

Skeleto ir raumenų sistemos pažeidimų profilaktikos pratimai

1. Atsisėsti ant kėdės – nugarą laikyti tiesiai, į atkaltę nesiremti, kojas tvirtai atremti į grindis. Pakelti rankas. Kaire ranka paimti už dešinės rankos riešo ir lėtai palenkti rankas į šoną. Pakeisti rankų padėtį ir palenkti jas į kitą šoną.

2. Atsisėsti ant kėdės krašto ir sudėti rankas už nugaros, ant liemens. Ištiesti nugarą, pečius įtraukti atgal, įsitempti ir suskaičiuoti iki 5.

3. Atsisėsti ant kėdės ir apėmus rankomis pakelti aukštyn vieną kelį, po to – kitą. Keliant kelį kiekvieną kartą neskubant suskaičiuoti iki 5.

4. Atsisėsti, ištiesti nugarą ir pasukti liemenį į vieną pusę. Suskaičiuoti iki 5 ir pasukti į kitą pusę. Suskaičiuoti iki 5. Rankas sudėti prie to šono, į kurią pusę pasisukama.

5. Atsisėsti, ištiestas kojas pakelti horizontaliai ir sukryžiuoti. Suskaičiuoti iki 5 ir pakeisti kojų padėtį.

6. Atsisėsti ant kėdės krašto ir pražergti kojas. Pasilenkti kiek galima žemyn. Suskaičiuoti iki 5.

7. Atsistoti truputį toliau už kėdės ir pasilenkti, ištiestomis rankomis laikantis už kėdės atkaltės. Žiūrėti žemyn. Įtempti ir lėtai rąžyti pečius ir krūtinės ląstą.

Kiekvieną pratimą pakartoti po 4–5 kartus. Pabaigus pratimus lengvai atpalaiduoti visus kūno raumenis.

Pratimai, skirti pečių juostos ir rankų nuovargiui mažinti

Kiekvienas raumenų įtempimo pratimas turi būti atliekamas keletą sekundžių. Atsipalaidavimui pakanka pratimus pakartoti 5–10 kartų. Raumenų įtempimo pratimai atliekami 15–20 kartų, tris kartus per dieną.

1. Pečius pakelti, nuleisti. Kartoti 6–8 kartus. Atpalaiduoti pečių juostos raumenis. Tempas lėtas.

2. Padėti plaštakas išorine puse ant juosmens. Stumti alkūnes į priekį ir žemyn lenkti galvą. Po to stumti alkūnes atgal, kelti galvą ir išsiriesti. Tempas lėtas. Kartoti pratimą 4–6 kartus, po to nuleisti rankas ir atpalaidavus pakratyti.

3. Dešinę ranką tiesti į priekį, kairę – į viršų. Keisti rankų padėtį. Pratimą baigti, nuleisti rankas ir pakratyti plaštakas. Kartoti 4–6 kartus. Tempas vidutinis.

4. Laisvai pakelti rankas į šalis, lengvai išriesti nugarą, „numesti“ rankas, po to jas pakelti ir sukryžiuoti ant krūtinės. Kartoti 4–6 kartus.

Pernelyg ilgo sėdėjimo prie kompiuterio galimos pasekmės:

judėjimo stoka,

nutukimas,

laikysenos sutrikimai,

stuburo iškrypimai,

nuovargis,

galvos skausmai,

regėjimo problemos (dažnesnė trumparegystė),

padidėjęs dirglumas,

akių nuovargis, sausumas ar peršėjimas,

riešų sąnarių jautrumas,

sprando, pečių juostos, nugaros, juosmens srities skausmai,

priklausomybė nuo kompiuterio.

Patogi darbo poza:

pečiai atpalaiduoti,

alkūnės arti kūno ir arti klaviatūros,

riešas tiesus,

pakankamai erdvės kojoms,

subalansuota, tiesi galvos padėtis,

stuburas atremtas į kėdės atlošą,

pėda tvirtai atremta į grindis,

šlaunys šiek tiek žemiau kelių,

stalo aukštis pritaikytas taip, kad alkūnės būtų ties klaviatūra,

pelė kuo arčiau klaviatūros.