Daug dešimčių buvo manoma, kad žmogaus normali kūno temperatūra yra apie 37°C. Tačiau paskutinieji moksliniai tyrimai atskleidė, kad vidutinė normali yra 36,8°C ir svyruoja nuo 36,2°C iki 37,5°C.
Reikėtų nepamiršti, kad ji priklauso nuo to, kokiu būdu matuojame: pažastyje, burnoje ar išeinamojoje angoje rodmenys gali skirtis. Matuojant temperatūrą burnoje, ji paprastai būna 0,5 °C mažesnė nei matuojant tiesiojoje žarnoje ir 0,5°C didesnė nei matuojant pažastyje.
Angliškai kalbančiose šalyse vyrauja paprotys matuoti temperatūrą burnoje. Tai gana patikima. Tačiau reikėtų žinoti, kad tokiu būdu negalima matuoti temperatūros vaikams iki 4–5 metų amžiaus bei sergantiesiems psichinėmis ligomis. Normali temperatūra matuojant ją burnoje yra 36,8–37,3°C.
Tiksliausius rodmenis gausime matuodami kūno temperatūrą išeinamoje žarnoje – ji svyruos nuo 37,3 iki 37,5°C.
Kadangi pas mus įprasta temperatūrą matuoti pažastyje, toliau apie tokiu būdu išmatuotą ir kalbėsime.
Nedidelis karščiavimas (37–38 °C), vidutinis (38–39 °C), didelis (39–40 °C) ir itin didelis (daugiau kaip 40 °C).
Peršalimas, infekcinės ligos dažniausiai pasireiškia padidėjusia kūno temperatūra. Tačiau ne visada temperatūros padidėjimas reiškia ligą. Tikrai ne.
Įvairiais amžiaus tarpsniais kūno temperatūra gali pakilti. Pavyzdžiui, kūdikio kūno temperatūra gali būti 37,3°C, tačiau, jei mažylis jaučiasi gerai, vadinasi, tai – jo organizmo savybė. Tik tiek. Ir tai visiškai nereiškia, kad jis serga. Tėvai turėtų tai žinoti, nesibaiminti ir negydyti mažylio vaistais.
Kūno temperatūra padidėja fizinio krūvio, moterims – menstruacijų metu.
Kūno temperatūra priklauso nuo organizmo savybių. Gali būti, kad organizme nuolat yra mažas tam tikrų medžiagų, veikiančių temperatūros reguliavimo centrą, kiekis.
Jei žmogus serga onkologine liga ir jam skiriama chemoterapija, jos metu slopinama imuninė sistema. Patekus infekcijai, dėl silpnos imuninės sistemos organizmas negali kovoti su infekcija – tuo metu kūno temperatūra gali būti žema.
Padidėjusi kūno temperatūra – tai ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija. Nemažą vaidmenį suvaidina asmens imuninė sistema – kuo ji stipresnė, tuo lengviau ir greičiau nugalima infekcija.
Panagrinėkime situaciją. Jeigu jūsų vaikas turi temperatūros 38°C, bet jaučiasi gerai, yra gana žvalus, jos mažinti nereikėtų – tegul organizmas pats kovoja su infekcija!
Žmogaus apsauginė organizmo jėga – interferonas geriausiai susidaro esant 39–39,5°C. Specialus baltymas interferonas neutralizuoja virusus. Interferono kiekis tiesiogiai yra susijęs su kūno temperatūra: kuo ji aukštesnė, tuo daugiau interferono. Maksimalus jo kiekis pasiekiamas antrą trečią temperatūros pakilimo dieną, todėl daugelis peršalimo ligų sėkmingai baigiasi būtent trečiąją dieną.
Jeigu retai sergantis žmogus sukarščiuoja iki 39–40,5 °C , gaminasi antikūnai. Taip organizmas tarsi švarinasi, sveiksta. Todėl geriau pakentėti ir temperatūros nemažinti. Tam pritaria ir šeimos gydytojai.
Jei karščiavimas nedidelis, iki 38 °C ir daugiau nekyla, nereikėtų gerti jokių temperatūrą mažinančių vaistų (jeigu nesergate cukralige, vėžiu, kepenų ligomis). Svarbu gerti daug skysčių, nes karščiuojantis žmogus daug prakaituoja ir daug jų praranda. Tinka karšti gėrimai, vaistažolių arbatos. Būtina vėdinti kambarį, palaikyti jame normalią temperatūrą apie 18°C.
Atminkite, kad karščiavimas – organizmo apsaugos nuo infekcijos priemonė. Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmas kovoja su liga, uždegimu. Taigi temperatūrą mažinantys vaistai slopina organizmo apsaugą nuo infekcijos.
Nevartoję temperatūrą mažinančių vaistų po ligos nejausite silpnumo (ką neretai patiriame geriant vaistų tris kartus per dieną), nuovargio.
Kita vertus, didelė kūno temperatūra (+39–40°C) alina organizmą, trikdo įvairių sistemų funkcijas. Gydytojai ir pacientai neretai išsigąsta, jei temperatūra nekrenta dvi dienas. Tačiau trečia dieną dažniausiai ji nukrenta. Jei ne, geria nakčiai išgerti temperatūrą mažinančių vaistų (tačiau savarankiškai negerkite antibiotikų!). Suprakaitavę kelis kartus pakeiskite baltinius. Gerkite džiovintų slyvų kompoto, nes prakaituodami prarandame daug kalio.
• Jei kūdikiui temperatūra pakilo aukščiau nei 38 °C, o vaikui iki trejų metų daugiau nei 39°C, tai yra pavojinga.
• Sergant lėtinėmis kepenų, nervų sistemos ar širdies ligomis net nedidelį temperatūros padidėjimą reikėtų vertinti rimtai.
• Kritinė kūno temperatūra yra 40 °C, tuomet gali atsirasti haliucinacijų, ištikti šilumos smūgis.
• Kai temperatūra pasiekia 42 °C, sutrinka kvėpavimo centro veikla. Jei nepavyksta jos sumažinti, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pastaba: yra žmonių, kuriems net nedidelė temperatūra sukelia smarkius savijautos pablogėjimus: temperatūra gali būti 37 °С, o ligonis silpnas, guli lovoje ir nesikelia.
Būtina padaryti viską, kad organizmas turėtų galimybę prarasti šilumą. Kūno šilumos netenkama dviem būdais: prakaituojant ir sušildant įkvepiamą orą. Todėl reikia daug gerti, kad būtų iš ko prakaituoti. Antras būtinas dalykas – tai vėsi kambario temperatūra (optimali 16–18 °C). Jeigu šie du reikalavimai išpildomi, didelė tikimybė, kad žmogus pats susitvarkys su kūno temperatūros sumažinimu.
Galima susivynioti į vėsią šlapią paklodę, bet tai ne visiems priimtina. Galima patrinti kūną degtine, nes kai ji garuoja, – „ištraukia“ temperatūrą.
Aišku, jei temperatūra nemažėja kelias dienas, reikia kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti karščiavimo priežastį, o, esant dideliam karščiavimui, reiktų išgerti temperatūrą mažinančių vaistų.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
cheap louis vuitton http://www.nsbenycalumni.org