Kodėl trūksta energijos net ir gerai išsimiegojus?

 

Ryte suskamba žadintuvas, o jūs jaučiatės taip, tarsi būtumėte visai nemiegoję? Energijos stygius kartais atrodo lengvai paaiškinamas – įtempta dienotvarkė, per mažai poilsio ar vėlyvas ėjimas miegoti. Tačiau ką daryti, jei miegate pakankamai, o nuovargis vis tiek nepraeina? Nuolatinis energijos trūkumas gali būti susijęs ne tik su miego trukme, bet ir su jo kokybe, gyvenimo būdu, emocine būsena ar tam tikrais organizmo pokyčiais. Todėl svarbu ne vien stengtis daugiau pailsėti, bet ir atkreipti dėmesį į kitus kūno siunčiamus signalus.

 

Miego trukmė dar neparodo jo kokybės

 

Net ir ilgai miegant poilsis ne visada būna visavertis. Pavyzdžiui, miego apnėja gali lemti pasikartojančius kvėpavimo sutrikimus ir trumpus prabudimus, kurių žmogus ryte gali net neprisiminti. Todėl dieną gali kamuoti mieguistumas ir energijos stoka. Nuovargį taip pat gali lemti nemiga ar kiti miego sutrikimai. Tačiau priežastis nebūtinai slypi vien miego kokybėje. Jei pakankamas poilsis savijautos nepagerina, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kuris, įvertinęs kitus simptomus ir sveikatos būklę, gali rekomenduoti papildomus tyrimus. „Antėja“ tyrimų laboratorija – vieta, kur galima atlikti paskirtus kraujo tyrimus ir gauti daugiau informacijos apie tam tikrus organizmo rodiklius.

 

Energijos stoka gali būti susijusi su organizmo pokyčiais

 

Užsitęsęs nuovargis gali būti vienas iš mažakraujystės požymių. Jai pasireiškus organizmas neturi pakankamai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių ar hemoglobino, todėl audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi. Nuovargį gali lydėti galvos svaigimas, silpnumas, dusulys ar galvos skausmas. Energijos trūkumą gali lemti ir geležies stoka dar neišsivysčius mažakraujystei. Kitas svarbus veiksnys – vitaminas B12, kurio trūkumas taip pat gali pasireikšti energijos stoka. Nuolatinis nuovargis būdingas ir sulėtėjusiai skydliaukės veiklai – kartu gali atsirasti šalčio netoleravimas, svorio augimas, odos sausumas ar plaukų pokyčiai. Todėl vien pagal savijautą nustatyti tikrąją nuovargio priežastį nėra paprasta – tam tikrais atvejais ją išsiaiškinti padeda gydytojo įvertinimas ir tikslingai parinkti laboratoriniai tyrimai.

 

Įtakos turi ir kasdieniai įpročiai bei emocinė būsena

 

Ne kiekvienas nuovargio atvejis reiškia sveikatos sutrikimą. Energijos kiekiui įtakos gali turėti mityba, per mažas arba pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas, alkoholio vartojimas ar kai kurie vaistai. Nuovargis taip pat gali būti susijęs su nerimu ar depresija. Todėl verta įvertinti ne vien tai, kiek valandų praleidžiate lovoje, bet ir savo dienos režimą: ar reguliariai valgote, pakankamai judate, skiriate laiko poilsiui ir gebate atsitraukti nuo kasdienės įtampos. Kartais keli gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pasijusti geriau, tačiau jei energijos stoka tęsiasi kelias savaites, stiprėja arba trukdo įprastai veiklai, jos nereikėtų ignoruoti. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

 

Nuovargį lengva priimti kaip neišvengiamą intensyvaus gyvenimo dalį ir bandyti jį kompensuoti dar vienu kavos puodeliu ar ilgesniu savaitgalio miegu. Vis dėlto kartais naudingiau ne ieškoti, kaip trumpam susigrąžinti energiją, o išsiaiškinti, kodėl jos nuolat trūksta. Atidesnis dėmesys savo savijautai gali padėti laiku pastebėti pokyčius, kurių organizmas nepajėgia išreikšti kitaip.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai