Pakilti iš nuopuolio reikia tikėjimo savimi ir pagalbos rankos

Akmenės rajone, Dabikinėlės kaime, pastoriaus Mindaugo Palionio pastangomis įkurtame priklausomybės ligų reabilitacijos centre „Prieglobstis“ išsigelbėjimą iš nevilties, dvasinės, moralinės ir fizinės griūties suradę žmonės šiandien gyvena visiškai blaivų gyvenimą. Deja, išsivaduoti iš priklausomybės gniaužtų pavyksta ne visiems. „Žmogus turi pats norėti ir turėti motyvaciją keistis“, – sako pastorius Mindaugas Palionis.

 

Ligos pripažinimas – pusė kelio

 

Kiekvienas žmogus, vartojantis alkoholį, rizikuoja tapti priklausomas nuo šios psichoaktyvios medžiagos. Be abejo, yra tam tikri rizikos veiksniai – socialinės aplinkos įtaka, asmeniniai žmogaus ypatumai, paveldimumas, alkoholio vartojimo tradicijos. Pastorius Mindaugas Palionis sako, kad žmogus pats turi suvokti, jog yra priklausomas ir kad tai, ką jis daro, yra žalinga tiek jam, tiek aplinkiniams. Deja, dažniausiai tas, kuris yra priklausomas nuo žalingų įpročių, randa pasiteisinimą, kodėl jam to reikia. Kada ateina suvokimas, priklauso nuo žmogaus – kiek jis pats stengiasi ir kiek yra motyvuotas.

Norint išvengti kūno ir dvasios negalavimų, reikia surasti gyvenime harmoniją, atsisakant trumpalaikių malonumų, tokių kaip alkoholis, cigaretė ar narkotikai. Kaip sakė Eleonora Roosevelt, stiprybės, drąsos ir pasitikėjimo savimi žmogus įgyja kiekvieną kartą, kai pažvelgia baimei į akis. „Alkoholizmas – neišgydoma liga, ir tik paties žmogaus pastangomis galima išmokti gyventi, – sako pastorius, – Pirmiausia būtina norėti keisti ne tik savo elgesį, bet ir požiūrį, nes tik tuomet, kai tikime savo sėkme, įvyksta pokyčiai. Žinoma, keisti įpročius labai sunku ir net po reabilitacijos, susitikus su senais pažįstamais, vėl sugrįžti prie senų įpročių labai paprasta“, – sako pastorius.

 

Griežtos taisyklės ne visiems priimtinos

 

Priklausomybė dažniausiai formuojasi ne vienerius metus, todėl ir sveikimas reikalauja laiko. Pastorius sako, kad į reabilitacijos centrą žmonės atvažiuoja savanoriškai, be jokios prievartos, tik tuomet galima tikėtis permainų. Tie, kuriuos čia atveda mamos, apsisuka ir išeina. Draugėn susirinkusiųjų gyvenimas panašus, skiriasi tik skaudžios detalės, tačiau taisyklės čia visiems vienodos – visi, kurie peržengia reabilitacijos centro pastato duris, iš karto privalo mesti vartoti alkoholį, nerūkyti. „Pas mus labai griežtos ir aiškios taisyklės, kurios sukurtos taip, kad savanoriškai atėjusieji neprarastų noro keistis. Gaila, tačiau vis dėlto yra žmonių, kurie neįstengia to padaryti – pabūna savaitę dvi ir išeina atgal į nežinią. Galbūt gyvenimas juos visiškai sužlugdė, o gal jie jaučiasi beviltiški bevaliai, bet manipuliacijos negali būti, nes tai atneš nuodų visai bendruomenei, kuri veikia kaip gyvas organizmas. Ir pati bendruomenė turi teisę pašalinti tokį žmogų iš savo tarpo. Jeigu reabilitantai neturėtų pasirinkimo teisės, nebūtų įmanoma ir pati reabilitacija, – tvirtina pastorius, – tačiau nuoširdžiai atgailaujančiam mes visada ištiesiame pagalbos ranką.“

 

Svarbiausias dėmesys – sielai

 

Reabilitacijos trukmė – vieneri metai. Per tą laiką mokomasi elgesio įgūdžių, problemų sprendimo būdų, sveiko gyvenimo būdo pagrindų, dvasinės ir fizinės higienos, naujo požiūrio į gyvenimą. Žmonės gyvena kartu, pykstasi, draugauja, eina per konfliktus, gyvena krikščioniškais moralės principais. Dalyvauja darbo terapijoje, psichologiniuose ratuose. Anot pastoriaus, visa tai yra sielos gydymas – galimybė patiems susivokti, rasti savo kelią. Gyvenimas yra procesas, kuriame reikia išmokti vertinti ir saugoti tai, ką turi, ir eiti savo svajonių link. „Biologinių gydymo metodų mes netaikome. Pas mus patenka tie, kurie begalę kartų gydėsi ligoninėse, ne kartą buvo koduojami, buvo moralizuojami artimųjų, išsiskyrė su mylimais žmonėmis, neteko darbo, namų, jų išsižadėjo brangiausi žmonės, gyvenimo kelias smuko iki bedugnės krašto, jie nebeturi kur eiti. Ateina žmonės su nušalusiomis, prie kojų pirštų priaugusiomis kojinėmis. Patys reabilituojamieji vieni kitiems tiesia pagalbos ranką – toks reabilitacijos principas“, – pasakoja pastorius. Jis džiaugiasi, kad Europos rėmimo programų dėka žmonės turėjo įvairių galimybių – norintiejigalėjo įsigyti vairuotojo teises, specialybę, grįžti į darbo rinką. 12 mėnesių programą baigusių žmonių efektyvumas siekė 60–70 proc.

 

Geriausia padėka – tvarkingas gyvenimas

 

Anot pastoriaus, ypač svarbi ilgalaikė reabilitacija – būtinas pereinamasis laikotarpis, kad žmogus galėtų įsitvirtinti gyvenime. „Naujojoje Akmenėje įkūrėme adaptacijos namus, kuriuose žmogus gali gauti pagalbą po reabilitacijos. Gaila, negalėjome priimti visų norinčiųjų, bet tų, kuriuos priėmėme, gyvenimas atsistojo į savo vėžes, neatpažįstamai pasikeitė. Smagiausia tai, kad šis laikotarpis teigiamai paveikė ir tuos, kurie mums atrodė beviltiški, – džiaugiasi pastorius. – Nėra didesnio liudijimo, kaip matyti žmogų, kuris iš nusigėrusio valkatos pavirto laimingu žmogumi, tai ir yra stebuklas. Neapsakomai didelis džiaugsmas Kalėdų rytą sulaukti skambučio iš žmogaus, kuris, metų metus sėdėjęs kalėme, dabar gyvena tvarkingą gyvenimą ir, paskambinęs iš kažin kokio Lietuvos kampelio, sako: „ačiū, pastoriau“. Tai taip tikra. Baigus reabilitaciją ryšys nenutrūksta – mes liekame kaip bendruomenė, ir tai yra graži tradicija. Daugelis nori patys padėti – vieni tvarko mūsų reabilitacijos centro automobilius, kiti kuo gali, tuo padeda.“

Itin didelė problema – į Lietuvoje esančius reabilitacijos centrus dažniausia priimami žmonės iki 40 m amžiaus. Vyresnių niekas nenori priimti, nes su jais sunkiau dirbti, o naudos – jokios. Tačiau pastorius vadovaujasi Popiežiaus Jono Pauliaus II mintimi – į kiekvieną mūsų žvelgia iš gyvybės kultūros žvilgsnio – žmogus yra žmogus, todėl, nesvarbu, kiek jam liko laiko gyventi – diena ar dvi, jam būtina suteikti pagalbą, nepaisant, kad jis nebeatneš visuomenei naudos. „Mūsų tikslas padėti ir visiškai visuomenės „nurašytiems“ žmonėms“, – sako pastorius.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

LORETA
2013-09-18 18:48


Gerb. Pastoriau,

Labai dziugu girdeti kad Lietuvoje vis dar yra tokiu geru zmoniu. Kad Lietuvoje yra tokiu reabilitacijos centru kurie tikrai neziuri i zmogaus amziu. Ir labai dziaugiuosi jei pas jus pabuve zmones vel stipriai stovi ant savo kojiu. Labai noreciau padeti savo broliui. Jam nera dar ne 40. Tikiuosi kad jis viena diena atvyks i jusu centra. Ir vel stipriai stoves ant savo kojiu.NUOSIRDZIAI DEKOJIU KAD RUPINATES SITAIS PAKLYDUSIAIS ZMOGELIUKAIS.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai